Jo nuomone, neigiamą Lietuvos požiūrį į lenkus nepajėgi buvo pakeisti nei kartų kaita, nei bendri interesai ES ir NATO, nei didėjanti Rusijos grėsmė.
Pasak J. Haszcynskio, kai Lietuvos Seime balsuojama Lenkijos ir lenkų mažumos Lietuvoje klausimais, tai tarp elito ir politikų visada nugali nacionalistų nuomonė.
J. Haszczynskis tikina, kad Lietuva laužo pagrindinę tarptautinę teisę, jog tautinių mažumų padėtis negali blogėti, tačiau, deja, pasak jo, lietuviai tampa vis didesniais nacionalistais.
Publicisto nuomone, sovietinis antipolonizmas Lietuvoje vėl atšilo. „Ne viską galima pateisinti istorija. Daug žmonių prisimena nusikaltimus, kuriuose lietuviai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais. Iki šiol Lietuva neatsiskaitė už šį laikotarpį, ir nežiūrint to, toliau spaudžia tautines mažumas”.
J. Haszczynskis klausia: ar Lenkija gali padaryti daugiau, kad pagerintų santykius su Lietuva? Atrodo, planai Varšuvoje šiuo klausimu jau išsemti, o iš Lietuvos taip pat nesimato didelių norų pagerinti situaciją – konstatuoja lenkų publicistas.
Tuo metu kaip atsaką J. Haszczynskiui tas pats dienraštis spausdina Boguslawo Chrabotos atsaką „Broliams lietuviams”.
Jis rašo: „Aš asmeniškai manau, kad tai skandalas, paradoksas ir absurdas iš fundamentalių kategorijų, kad praėjus 25 metams po komunizmo žlugimo niekaip negalime pasiekti susitarimo tarp Varšuvos ir Vilniaus, kai tuo tarpu, nežiūrint stulbinančių faktų praeityje, sugebėjome rasti bendrą kalbą su vokiečiais, pradėti naują dialogą su ukrainiečiais. Iš kur tai ir ką tai liudija? Juk abiejose sienos pusėse už santykius tarp tautų atsako tie patys žmonės. Ta pati politinė klasė, kuri puikiai sutaria su Berlynu, Paryžiumi arba Briuseliu, tačiau šioje neuralginėje linijoje rodo visišką nebylystę. Ar tai kažkoks paralyžius? Trumparegiškumas? O gal tai stereotipai, nuo kurių negalima išsilaisvinti? Varšuva, vis dar įsitikinusi, kad Vilnių valdo kažkoks nykštukinis nacionalizmas ir Vilnių, kuris žiūri į Varšuvą išskirtinai per lenkų bato ir arogancijos prizmę".