Kam tai bus naudinga?
Keičiantis valdžiai Lenkijoje, daug optimizmo juntama iš Vakarų, esą yra manoma, kad nuo to visiems tik palengvės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto doc. Andrzejus Pukszto, vertinant, ar toks optimizmas yra tinkamai „pamatuotas“, vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.
„Aš, visų pirma, manau, kad tas optimizmas susijęs su Briuseliu, su Europos Sąjungos institucijomis, nes santykiai tarp ES institucijų ir iki šiol „Teisės ir teisingumo“ valdomos Lenkijos klostėsi sudėtingai. Ko gero, Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos institucijoms Tusko atėjimas yra palengvėjimas ir tikrai didelis optimistinis žingsnis, nes Tuskas yra puikiai žinomas ir Briuselyje, ir visoje Europoje, ir jis sėkmingai dirbo Europos Vadovų Tarybos vadovu, buvo Europos Sąjungos prezidentu, tai, ko gero, tas optimizmas nėra perdėtas“, – teigė A. Pukszto.
Yra svarstoma, kad liūdnesnėmis nuotaikomis šiuo metu turbūt galėtų pasidalinti Vengrija, nes Orbanas tarsi praranda dar vieną valstybę, su kuria kartu galėdavo būti „blogiukais“ teisės viršenybės klausimais, tačiau A. Pukszto kvietė atkreipti dėmesį į kitus dalykus.
„Šiaip, kas liečia Ukrainą, tikrai Morawieckio Vyriausybė ir „Teisės ir teisingumo“ nuostatos buvo pakankamai palankios Ukrainai. Jeigu žiūrėsime į tą pačią pradžią Rusijos puolimo Ukrainoje, tai tikrai čia premjeras Morawieckis ir „Teisė ir teisingumas“ labai daug padėjo ukrainiečiams. Kas liečia teisės viršenybes, tie klausimai iš tiesų Lenkijoje ir Vengrijoje buvo, taip sakant, vienoje platformoje, ir čia Orbanas turėjo sąjungininką, bet dabar Orbanas turi sąjungininką Bratislavoje. Čia irgi nėra paslaptis“, – teigė jis.
Pažadai ir jų reikšmė Ukrainai
Buvęs Europos Vadovų Tarybos vadovas D. Tuskas, kuriam buvo pavesta suformuoti Lenkijos Vyriausybę, turi gerų žinių ir Ukrainai. Jis sako radęs būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną. Tiesa, to būdo jis ir neįvardina, o A. Pukszto manymu, Lenkijos ekonominiuose ir verslo santykiuose su Ukraina lengvų sprendimų nėra.
„Reikia svarstyti ir dėl grūdų transportavimo, ir eksporto, ir dėl transporto įmonių interesų. Ten lengvų sprendimų nėra. Ko gero, Tuskas norės kuo greičiau tuos dalykus sutvarkyti ir parodyti tą politinę valią. Ir parodyti, ir pristatyti save, kaip palankų politiką Ukrainos atžvilgiu“, – teigė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad, jo manymu, visa tai vyks pakankamai greitai.
„Nors, tolimesnėje perspektyvoje, aš manau, kad nebus lengvų sprendimų, nes vis tiek Lenkijos ekonomika ir Ukrainos ekonomika daug kur yra konkurentai. Tuskas bandys čia veikti ranka rankon ir su Briuseliu – kažkokių sprendimų, palankių Lenkijai, jis bandys gauti ir iš Briuselio, ir Briuselis, ko gero, noriai išties ranką Tuskui, nes Briuselyje Europos Komisija tikrai laukia Tusko atėjimo“, – aiškino A. Pukszto.
Pasak jo, šiuo metu D. Tuskui tenka labai nelengvi uždaviniai.
„Iš vienos pusės, Tuskas nori būti ir pasirodyti, ir prisistatyti Europai kaip didelis Ukrainos bičiulis, ką jis ir šiandien Lenkijos Seime ne kartą akcentavo, kad jis mato savo misiją padėti Ukrainai ir politiškai, ir ekonomiškai, bet, iš kitos pusės, žinoma, kad yra ta pagunda, jog Tuskas dabar žaidžia europiniame mainstreame. Dabar jis yra vienoje komandoje, vienoje valtyje ne tik su Ursula von der Leyen, bet ir su Olafu Šolcu, ir su Makronu, tai dabar labai yra didelė pagunda, kad galima žaisti Briuselio žaidimą ir kažkur net būti griežtesniu Ukrainos atžvilgiu“, – teigė A Pukszto.
Jis teigė besiviliantis, kad D. Tuskas situacija pasinaudos tinkamai.
„Čia tikrai istorinis momentas. Tusko politika, Tusko veiksmai gali būti palankūs ir Kijevui, ir Briuseliui vienu metu, bet Tusko laukia tikrai aukšta politinė akrobatika“, – tvirtino pašnekovas.
Laukia nelengvas bendradarbiavimas su prezidentu
Kaip teigė Vytauto Didžiojo universiteto doc. A. Pukszto, nelengva misija D. Tusko laukia ir bendradarbiaujant su Lenkijos prezidentu.
„Andrzejus Duda ir Tuskas nėra politiniai draugai. Jie tikrai yra politiniai oponentai“, – aiškino jis.
Be to, gali kilti sunkumų ir renkant parlamento narių balsus.
„Tam, kad būtų atmestas prezidento veto, Lenkijos parlamente reikės trijų penktadalių Seimo narių balsų, o tokio skaičiaus valdančioji koalicija neturi. (...) Pagal Lenkijos Respublikos Konstituciją, Seimo paprastos daugumos neužtenka ir Lenkijos prezidento pozicija yra tvirtesnė, tai kažkokių esminių pakeitimų Tuskas negali planuoti iki 2025-tų metų. Tas sugyvenimas su prezidentūra tikrai nebus lengvas“, – kalbėjo pašnekovas.
Ką pokyčiai Lenkijoje reiškia Lietuvai?
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, politiniai pokyčiai Lenkijoje yra reikšmingi ir Lietuvai, nes naujoje valdžioje yra daug Lietuvos senų draugų.
„Pavyzdžiui, naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – jis anksčiau dirbo ir a.a. Kačinskio komandoje, dabar jau jis yra su platforma, bet mes – seni geri draugai, jau kokius 20 metų. Su juo sutariau net tarp Kalėdų ir naujųjų Varšuvoje neformaliai susitikti, važiuosime kartu į Vašingtoną, į Kijevą.
Savo ruožtu senato vicepirmininkas Michael Kaminskis išliko tose pačiose pareigose ir lygiai taip pat yra iš tų, sunkiai jau atmenamų, Kačinskio laikų. Jis buvo vienas iš pagrindinių jo šalininkų. Tikrai tų žmonių, kurie supranta, kodėl yra svarbi ta strateginė partnerystė, yra tiek kairėje, tiek dešinėje. Dirbsime su visais, kad pratęstume tą kelią į Ukrainos pergalę“, – teigė jis.
Tiesa, yra ir asmenų, ne itin palankiai pasisakančių Lietuvos atžvilgiu, tačiau Ž. Pavilionis į tai žvelgia pakankamai ramiai.
„Daug kas ir daug ką yra sakęs, tačiau su Lenkija mes kartu gyvename jau šimtmečius ir tikrai surasime būdų, kaip surasti tuos kelius į ateitį“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Pasak jo, svarbiausia yra veikti kartu.
„Neįsivaizduoju veikimo be jų. Tiesą pasakius, reikės jį dar labiau gilinti. Kitą savaitę sulauksime ir Vokietijos gynybos ministro vizito, ir daugybės vokiečių parlamentarų, džiaugsimės brigada, tačiau su Lenkija, manau, mes tikrai galime judėti dar giliau, stiprinant karinį mūsų bendradarbiavimą. Suvalkų koridorius yra visų mūsų problema ir turime labai aiškiai bet kokiam agresoriui pasakyti, kad pasitiksime jį visa jėga, jeigu jis bandys apie mus pagalvoti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, žinant, kad laukia egzistenciniai iššūkiai, bet kokie pasisakymai ir emocijos yra giliai praeityje.
Įvertino bendradarbiavimą su buvusia Lenkijos valdžia
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad bendradarbiavimą su buvusia Lenkijos valdžia jis taip pat vertina puikiai.
„Man asmeniškai jis buvo puikus. Vėlgi, buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – visuose žygiuose dalyvavome kartu. Nežinau, kiek kartų vykome į Kijevą, bent 3 ar 4 kartus Vašingtone“, – teigė jis.
Tačiau buvo ir ne tokių palankių žingsnių.
„Kas man asmeniškai nepatiko – aš tą pasakiau savo lenkų kolegoms iš dešinės pusės, tai nepatiko suradikalėjimas prieš rinkimus, bandant uždarinėti sienas tiek Ukrainai, tiek Baltarusijai. Na, kaip matome, nepadėjo jiems tai laimėti rinkimų. Matau tokias tendencijas ir Lietuvoje prieš rinkimus. Populizmas yra žinomas būdas privilioti balsus, bet paprastai tai baigiasi pralaimėjimais ne tik vidaus, bet ir, manau, išorės įtampas bandant spręsti“, – teigė Ž. Pavilionis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
