„Tikrai kalbama (apie naftos embargo). Kol kas turime griežtą prieštaravimą iš kelių valstybių, bet Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai naftos. Juos gali išbraukti su kategorišku veto, bet kol kas derybos vyksta“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį.
„Delfi“ primena, kad nebeatidėlioti ir be kitų dalykų įvesti naftos embargo europiečius ragino ir į Seimą antradienį kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tą pačią dieną taip pat pasirodė žinia, kad Kijevas pasakė, kad Vokietijos prezidentas Frankas Walteris-Steinmeieris nevyks vizito į Ukrainą, nes nėra pageidaujamas. Lietuvos užsienio reikalų ministro vertinimu, toks Kijevo elgesys dabartinėmis aplinkybėmis suprantamas.
„Manau, kad yra atsikratyta bet kokio diplomatinio mandagumo. Valstybė, kuri kariauja karą, kurios žmonės žūsta kiekvieną dieną, vaikai žudomi, moterys prievartaujamos, manau, kad jie gali sau leisti atsisakyti būti diplomatiškai mandagūs. Tas turbūt yra suprantama.
Kiek palaikau ryšį su ukrainiečiais, tai yra daug nuoskaudų dėl veto, dėl tam tikrų trukdžių ir stabdžių. Jie tą tokiu būdu išreiškia. Matyt, jeigu tai būtų kitos aplinkybės, tai būtų galima ir vertinti kitaip. Dabar belieka tik suprasti juos“, – teigė G. Landsbergis.
Vokietijos prezidentas sulaukė nemalonios žinios
Vokietijos prezidentas F. W. Steinmeieris antradienį pareiškė, kad kartu su kitais ES vadovais pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo kelionė „nepageidaujama“, rašė ELTA.
Ši reakcija pasirodė tuo metu, kai buvęs užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris sulaukia vis daugiau kritikos dėl daugelį metų vykdytos santykių švelninimo politikos Maskvos atžvilgiu, kurią jis pats jau pripažino buvus klaida.
Per vizitą Varšuvoje F. W. Steinmeieris sakė planavęs šią savaitę kartu su Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentais vykti į Kijevą, kad „pasiųstų stiprų bendro Europos solidarumo su Ukraina signalą“.
„Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt – ir turiu tai įsidėmėti – Kyjivas to nenorėjo“, – sakė jis žurnalistams.
Populiarus Vokietijos laikraštis „Bild“ citavo neįvardytą Ukrainos diplomatą: „Visi žinome apie glaudžius Steinmeierio santykius su Rusija... Šiuo metu Kyjive jis nėra laukiamas. Pažiūrėsime, ar tai pasikeis“.
Šis nemalonus atmetimas įvyko tuo metu, kai kancleris Olafas Scholzas sulaukė kritikos dėl to, kad, priešingai nei Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir ES vadovė Ursula von der Leyen, iki šiol pats neatvyko į Ukrainą.
Antrą kadenciją Vokietijos prezidento pareigas einantis socialdemokratas F. W. Steinmeieris buvo užsienio reikalų ministras dviejose buvusios kanclerės Angelos Merkel vyriausybėse. Jis jau seniai žinomas dėl savo Maskvai palankios pozicijos.
Jis buvo vienas iš pagrindinių „Wandel durch Handel“ (Pokyčiai per prekybą) koncepcijos šalininkų, teigiančių, kad glaudžių komercinių ryšių puoselėjimas gali pagreitinti demokratines reformas.
F. W. Steinmeieris taip pat rėmė prieštaringai vertinamą Rusijos ir Vokietijos dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris dabar sustabdytas dėl Maskvos agresijos Ukrainoje.
Jis neseniai pripažino, kad jo požiūris suartėjimą su prezidentu Vladimiru Putinu buvo klaidingas. „Aš vis dar tikėjausi, kad Vladimiras Putinas turi racionalumo likučių, – sakė jis interviu savaitraščiui „Der Spiegel“. – Nemaniau, kad Rusijos prezidentas, siekdamas imperinės fantazijos, rizikuos visišku savo šalies politiniu, ekonominiu ir moraliniu sužlugdymu“.
Tačiau jis pridūrė, kad jo paties parama „Nord Stream 2“ projektui „buvo akivaizdi klaida“.
