Nauja minėtina data Lietuvos kalendoriuose: jos istorija iki šiol išlieka dviprasmiška

2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas kovo 9-ąją įtraukė į minėtinų Lietuvos atmintinų datų sąrašą. Lietuvos vardas pirmą kartą aptinkamas įrašytas Kvedlinburgo analuose.

„Šv. Brunonas pamokslauja pagonių karaliui“.Dail. M.A.Palonio ( ital. Michele Arcangelo Palloni, 1637 – 1712) freska iš Pažaislio vienuolyno fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco( 1621 – 1684) užsakytų freskų ciklo ( tarp 1678 – 1685 m.) apie misionieriaus šv.Brunono Bonifaco (vok. Brun von Querfurt; ~ 974 – 1009) misiją Lietuvoje.

Juose rašoma, kad 1009 m. kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas. Tad buvo nuspręsta kovo 9-ąją laikyti Lietuvos vardo diena.

„Mes kalbame apie šv. Brunono mirtį, netgi pirmąjį kriminalą Lietuvos istorijoje, kurio metu ir buvo paminėtas Lietuvos vardas. Iš tikrųjų, turėtume neužmiršti, kaip žmonės galvoja apie tam tikrus reiškinius. Visą laiką jie prisimena praeitį, po to šoka į dabartį, o viduriukas, jeigu ten nėra kažko labai iškilaus, dažniausiai yra tiesiog užmirštamas.

Šiuo atveju tas Brunono nužudymo atvejis yra svarbus ne tiek dėl kriminalinės istorijos, bet tiesiog yra svarbus kaip pirmasis Lietuvos paminėjimas ir tai yra savotiška dabartinės Lietuvos pradžių pradžia, kuri vėliau turėjo daugelį kitų tarpinių etapų. Mindaugo krikštas, valstybės žlugimas, valstybės atsikūrimas, dar vienas atsikūrimas ir, aišku, dabartis“, – paaiškino A. Nikžentaitis.

© DELFI / Andrius Ufartas

Paklaustas, apie kokią Lietuvą kalbame XI a., istorikas pabrėžė, kad tai buvo Lietuva, kurios ekonominės galios centrai buvo tikrai ne dabartinėje teritorijoje, bet turbūt labiau pasislinkę į vakarus.

„Iš tikrųjų, bent jau kažkur XI a. yra laikomas, kad tai yra kuršių genčių vakarinės dalies klestėjimo laikotarpis ir kas yra labai reikšminga, mano galva, ir Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo pakankamai mažai, kad prieš porą metų Ukrainos archeologų šalia Kijevo atrastos kelios gyvenvietės parodė, kad tai baltų karių gyvenvietės su labai turtinga materialine kultūra.

Tokių gausių ir, sakyčiau, prabangių radinių mes netgi nerandame Lietuvoje. Taigi, šis atradimas buvo padarytas pakankamai toli nuo dabartinės Lietuvos ir tai rodo, kad galimas daiktas XI a. arba laikotarpiu, kada Lietuva buvo pirmą kartą paminėta, būta tam tikro pakilimo ir galimai jau tada atsirado indikatorių, kurie rodė, jog Lietuvoje gali susikurti toks darinys kaip valstybė. Tačiau dėl tam tikrų veiksnių, greičiausiai išorinių, toks veiksmas persikėlė į XIII a. vidurį“, – sakė jis.