Lietuvoje šią savaitę viešėjęs karininkas interviu BNS tvirtino, kad svarbiausia žinia po NATO viršūnių susitikimo Velse yra ta, jog būtinos reformos, kurios leistų greitesnį NATO reagavimą į įvairias grėsmes, taip pat ir jūroje.
„Mes turime būti tikri dėl pasirengimo, dėl greito reagavimo dislokuojant pajėgas, dėl NATO reakcijos", - sakė viceadmirolas.
Jis pripažino, kad kalbant apie NATO pajėgų priėmimui skirtą infrastruktūrą Baltijos šalyse yra kur tobulėti, ypač oro erdvės gynybos srityje, pavyzdžiui, plečiant oro uostus - tai esą reikalinga, kad valstybės narės gebėtų priimti greito reagavimo pajėgas, dėl kurių sutarta NATO viršūnių susitikime. Tačiau žvelgdamas iš jūrinių pajėgų pozicijų jis priekaištų Lietuvai neturėjo.
„Mes turime įsitikinti, kad uostų infrastruktūra yra tinkama. Atvirai sakant, ji yra pakankamai gera, (...) greičiau yra daugiau darbų, kuriuos reikia nuveikti kitose srityse“, - sakė pašnekovas.
Jis pranešė, jog šiuo metu planuojama peržiūrėti 2015 metų pratybų tvarkaraščius, kad būtų „tęsiamas platus ir stiprus nuolatinės parengties jūrinių pajėgų buvimas Baltijos jūroje“.
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas pirmajai iš keturių NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų grupei, kuriai antrąjį šių metų pusmetį kaip tik vadovauja Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas su laivu „Jotvingis“. Šiai grupei priklauso Baltijos šalių, taip pat Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos laivai.
Provokacijos dažnėja
P.Hudsonas pripažino, kad šiemet itin padažnėjo rusų provokacijų trukdant laivybą Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse - tie patys Rusijos veiksmai, anot jo, kartojasi ir Juodojoje, Viduržemio jūrose ar net Ramiajame vandenyne.
Viceadmirolo teigimu, taip Rusija siekia „sukelti nepatogumų“ Vakarams bei „nusiųsti žinią savo vidaus auditorijai“. Būtent todėl svarbus ir NATO pajėgų buvimas siekiant užtikrinti šalių narių teritorinių vandenų saugumą bei saugią laivybą.
„Mes ruošiamės būti čia tada, kai reikės, ir tiek, kiek galėsime. Mes dalyvausime tarptautinėse pratybose - jų bus daugiau Baltijos jūroje. Tai yra 2015-ųjų metų strategija“, - patikino NATO atstovas.
Paprašytas nurodyti Lietuvos jūrų pajėgų pliusus ir minusus, P.Hudsonas tikino, kad Lietuvos kariuomenės atstovai turi patys apsispręsti, kaip subalansuoti savo pajėgas be NATO atstovų patarimų. Taip pat jis patikino, kad Lietuva iš Baltijos valstybių yra pareigingiausias dalyvis NATO pratybose.
„Lietuvos gebėjimai, didelė patirtis dislokuojant priešmininius laivus yra labai sveikintinas. Jūsų kolegos Latvijoje ir Estijoje turėjo rimtų rūpesčių vykdant šią iniciatyvą“, - sakė P.Hudsonas.
Anot jo, vienintelis svarbus dalykas NATO jungtinėms pajėgoms jūroje yra tai, kad Lietuva galėtų vykdyti įsipareigojimus NATO aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kurios leidžia „pranešti žinią“ apie NATO pasirengimą grėsmėms.
„Lietuva tai daro tikrai gerai - jei to nebūtų, ji nevadovautų vienai iš grupių šiandien“, - sakė NATO jūrinio komponento pajėgų vadovas.
Paklaustas apie daug diskusijų ypač Baltijos valstybėse, Lenkijoje sukėlusius Prancūzijos planus parduoti „Mistral“ laivus Rusijai (jie šiuo metu įšaldyti), jis išreiškė poziciją, kad dėl šių veiksmų teisę „apsispręsti turi Paryžius“.
„Manau, kaip ir sakė Prancūzija, tai nėra prancūzų, NATO įrangos - prancūzų valdymo ir kontrolės sistemų - perdavimas. Manau, neteisinga sakyti, jei taip nutiks, kad laivai bus perduoti, kad gaunate panašius į NATO dominuojančio laivyno pajėgumus. Tai netiesa, tačiau žiūrėsime, kaip tai klostysis per ateinančius mėnesius ir metus“, - sakė viceadmirolas.
Kalbėdamas apie tolesnes NATO ir Rusijos santykių perspektyvas, pašnekovas tvirtino, jog „viskas priklauso nuo Rusijos“, kuri aneksavo dalį suverenios valstybės bei kišasi „itin agresyviu būdu į Ukrainos vidaus reikalus“. Jis priminė, kad būtent Rusija „tiekia ginklus bei įrangą provokuodama pilietinį karą“.
„NATO prioritetas - įsitikinti, kad NATO narių saugumas nėra kompromituojamas Rusijos elgesiu. Ir tai mes mėginsime padaryti“, - sakė jis.