Apie Švedijos ir Suomijos perspektyvą NATO buvo kalbama ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Kas pasikeistų plečiantis NATO?
Kaip sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Mindaugas Norkevičius, jei Suomija ir Švedija prisijungs prie aljanso, NATO taps kaip niekada galinga, žvelgiant iš saugumo perspektyvos.
„Tiek Suomijos, tiek Švedijos pajėgumai yra ganėtinai dideli. Suomija, jei žiūrėtume karinėje plotmėje, yra labai stipri valstybė, turinti tiek laivyną, tiek patyrimą, tiek oro gynybos elementus, ko neturi kitos šalys“, – paaiškino ekspertas.
Jis priminė, kad neseniai Suomija iš JAV įsigijo ir karinius lėktuvus.
„Tai būtų tam tikras paties NATO kaip karinės organizacijos sustiprėjimas jau su Suomijos atėjimu. Jei prieš šio sprendimo prisijungtų ir Švedija, kurios kariniai pajėgumai lygiai taip pat gana aukšto lygmens, tai karinis aljansas sustiprėtų ir prasiplėstų“, – teigė M. Norkevičius.
Baltijos jūros regionas, pasak jo, tokiu atveju būtų apsaugotas kaip niekada.
„Baltijos šalims tai džiugi naujiena žiūrint iš saugumo pusės“, – akcentavo VDU lektorius.
Eksperto teigimu, tikėtina, kad Rusija iškart ims kalbėti apie kažkokį atsaką.
„Rusijos atsakas turėtų būti. Ar jis bus artimiausiomis dienomis, ar šiek tiek palauks, bet jis turėtų atsirasti, nes Suomija visada laikėsi to neutraliteto pozicijos“, – sakė M. Norkevičius.
Rusija, anot jo, gali imti aktyviau organizuoti karines pratybas prie sienų su Suomija.
„Kiek tai gali įvykti dabar – sunku pasakyti, nes karinės pajėgos yra sutelktos į kitą pusę, į karo organizavimą bei vykdymą pačioje Ukrainos teritorijoje. Taigi, tai tikriausiai nebūtų artimiausiu metu. Dabar galime tikėtis greičiausiai žodinių, retorinių pasvarstymų, kad Suomija, kaip valstybė, daro tokius politinius žingsnius – prisijungdama prie NATO, nesirūpindama savo valstybės saugumu ir galbūt sugriaudama tuos neutraliteto susitarimus, kurie buvo padaryti po visų karo su pačia Rusija“, – komentavo VDU lektorius.
M. Norkevičiaus manymu, jei Rusija užpultų Suomiją, aljansas reaguotų griežčiau nei Ukrainos atžvilgiu. Visgi jis akcentavo, kad NATO daro viską, kad padėtų Ukrainai pagal galimybes.
„(Švedijos ir Suomijos) atitikimas yra visapusiškai kitoks nei būtų Ukrainos atveju. Lygiai toks pat, sunkesnis buvo ir Lietuvos kelias, nes reikėjo atitikti tam tikrus ekonominius rodiklius, pasiruošimą, BPV skyrimą karinėms pajėgoms“, – paaiškino M. Norkevičius.
Jis sakė, kad įmanoma, jog Suomija įstotų į NATO, o Švedija – ne.
„Tokius pasvarstymus visada reikėtų vertinti pažiūrint į politinį Europos žemėlapį. Švedija neturi tokios grėsmės ir Rusijos – tą grėsmę pirmiausia patirtų Suomiją, tai šiuo atveju, tokio spartaus ėjimo Švedija tiesiog neturi savo politinėje darbotvarkėje, ką turi Suomija“, – kalbėjo VDU lektorius.
„Jei žiūrėtume istoriškai, prieš Lietuvos narystę irgi buvo ne viena valstybė, kuri dabar yra kartu su Lietuva kariniame aljanse. Iš Suomijos ir Švedijos perspektyvos tas valstybių priešiškumas būtų sušvelninamas tuo, kad šios valstybės jau pilnai pasirengusios ir atitinka visus reikalavimus, kuriuos kelia NATO“, – sakė M. Norkevičius.
Ambasadorius Švedijoje: buvo diskusijų, tačiau Rusija padarė savo
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Giedrius Čekuolis „Žinių radijo“ laidoje sakė, kad Suomijos vadovų pareiškimas, kad šalis pasirengusi stoti į NATO, teigiamai paveiks ir Švedijos gyventojų nuomonę.
„Švedai gyvena savo kalendoriumi, bet nuotaikos yra panašios ir situaciją vertinčiau optimistiškai“, – sakė ambasadorius.
Jis teigė, kad Švedijoje yra suprantama Rusijos grėsmė.
„Tai, aišku, lemia vasario 24 dienos Rusijos agresija prieš Ukrainą. Kiek anksčiau, praėjusių metų pabaigoje viskas prasidėjo nuo Lavrovo ultimatyvių, tradicinių Rusijos laiškų tiek Švedijos, tiek Suomijos vadovams su reikalavimu nesijungti į NATO, kas iš pradžių nustebino, o vėliau supykdė ir įžeidė abi tautas“, – pasakojo G. Čekuolis.
Ambasadorius paaiškino, kad Švedijoje buvo daugiau diskusijų visuomenėje stojimo į NATO klausimu, nes šalis nekariavo jau du šimtus metų.
„Tai ne tik paskutinių dešimtmečių neutralumo politika, bet du šimtmečius nekariauta. Tai daliai švedų leido sukurti gerbūvį ir puikią valstybę, dėl to galbūt buvo pagilintos diskusijos, tačiau Rusija visgi padarė savo. Didžioji dauguma gyventojų, politikų ir apžvalgininkų mato, kad regione saugumo situacija pasikeitė kardinaliai“, – teigė G. Čekuolis.
Švedijoje, pasak jo, šalies stojimą į NATO palaiko per 60 proc. gyventojų ir šis skaičius auga.
„Prieš stojimą į NATO pasisako žalieji ir kairiųjų partija. Tai parlamentinės partijos su dabar pakankamai nedideliu palaikymu: žalieji nesiekia 3 proc., apie 8 proc. turi kairieji, tačiau likusios partijos pasisako už“, – pasakojo ambasadorius.
G. Čekuolio teigimu, sekmadienį valdantieji socialdemokratai paskelbs savo sprendimą.
„Tada 17 dieną jau numatyta, kad į Švediją atvyks Suomijos prezidentas. Aš daryčiau tokias įžvalgas, kad suomiška upė su švediška turėtų susijungti į kažkokį bendrą pareiškimą ir tai bus konkretūs sprendimai“, – paaiškino diplomatas.
Ambasadorius paaiškino, kad suomiai ir švedai glaudžiai bendradarbiauja, koordinuoja savo planus, tad tikėtina, jog Švedija paseks Suomijos sprendimu.
Suomijos sprendimas: išsipildęs lūkestis
Lietuvos ambasadorius Suomijoje Giedrius Kazakevičius laidoje sakė, kad tokio šalies sprendimo buvo laukiama ir tikimasi.
„Pavadinčiau tai išsipildžiusiu lūkesčiu. Prasidėjus karui, buvo piliečių peticija, kuri ragino parlamentą svarstyti šiuos klausimus“, – atkreipė dėmesį ambasadorius.
G. Kazakevičiaus vertinimu, toks sprendimas sukėlė tam tikrą palengvėjimą visuomenėje.
„Vadovybės sprendimas, o Suomijos prezidentas turi labai didelį piliečių palaikymą, turbūt vienas esminių piliečiams formuluojant savo pačių nuomonę. Jei mes vakar matėme, kad virš 70 proc. palaiko idėją, kad Suomija prisijungtų prie NATO, tai aš manau, jei šiandien apklausa būtų vykdoma, tai tas procentas netgi kur kas būtų didesnis“, – pastebėjo diplomatas.
Jis paaiškino, kad Suomijos parlamente tik apie dešimt parlamentarų nepalaiko idėjos, kad Suomija turėtų stoti į NATO. Jie visi – kairiųjų atstovai.
„Manyčiau, kad Suomija yra gana gerai pasirengusi įvairioms grėsmėms, nes ne vieną kartą yra įvardinusi ir suvokusi, kokios jos gali būti ir tam rengėsi“, – sakė G. Kazakevičius.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį apie Suomijos ir Švedijos perspektyvas NATO klausykite čia:
