Vaikui – iki 6 tūkst. litų
Kuo greičiau imtis pertvarkos vaikų globos srityje valdiškas institucijas paskatino neseniai Lietuvą sukrėtusi drama, kai iš Ventos vaikų globos namų į Kauno klinikas pateko septynmetė, kuri, kaip iš pradžių įtarta, esą buvo marinama badu.
Mergaitė svėrė kiek daugiau nei penkis kilogramus.
Kol ji sveiksta ir atgauna jėgas ligoninėje, atsakingos institucijos aiškinasi, kas kaltas dėl tokios situacijos.
Tačiau visos jos vieningai sutaria, jog vaikui geriausia augti šeimoje, todėl reikia skatinti tokią globą, o ne išlaikyti vaikų globos namus.
Pirmuoju atveju esą valstybė ir sutaupytų pinigų. Išmoka už globą būtų padidinta nuo 520 iki 780 litų per mėnesį.
Nepilnamečio išlaikymas vaikų globos namuose per mėnesį kainuoja nuo 2,5 iki 6 tūkst. litų.
Klaipėdoje šeimose šiuo metu globojami 254 vaikai, o globos įstaigose auga 128 nepilnamečiai.
„Kai tik tenka apriboti gimdytojų teises ar vaikas jų netenka, visada pirmiausia stengiamės jam surasti šeimą, todėl ieškome giminaičių – senelių, močiučių, dėdžių, tetų. Drastiškai pasakysiu, bet į globos įstaigas vaikai patenka tik per mano lavoną, kai jau nebėra kitos išeities“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
Atėmė iš narkomanų
Nepaisant visų vaiko teisių sergėtojų pastangų, pernai į Klaipėdos globos įstaigas pateko gerokai daugiau nepilnamečių nei užpernai – atitinkamai 38 ir 20.
Anot G.Aurylienės, į globos įstaigas vaikų nusiųsta daugiau, nes nepavydėtina situacija susiklostė dviejose daugiavaikėse šeimose.
„Vienoje situacija buvo labai siaubinga, nes tėvai girtuokliavo, vaikų neprižiūrėjo, todėl teko iš jų atimti teisę atžalomis rūpintis. Beglobiai liko septyni vaikai. Kitoje šeimoje sunkiai susirgo mama, ji metus turės gydytis ligoninėje, o septyniais vaikais nėra kam pasirūpinti, todėl juos laikinai apgyvendino vaikų globos namuose“, – į globos įstaigas nusiųstų vaikų skaičiaus šuolį aiškino G.Aurylienė.
Vakar Vaiko teisių apsaugos skyriuje įvairių institucijų atstovai taip pat sprendė, kaip reikia elgtis su dviem mergaitėmis, kurios apgyvendintos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Abu šių mergaičių tėvai – narkomanai. Vyresnioji dukra, kuriai buvo vos metukai, iš į pavojingą liūną įklimpusių gimdytojų buvo atimta praėjusių metų pabaigoje, o kita – vos gimusi prieš kelis mėnesius paimta iškart iš ligoninės ir apgyvendinta Kūdikių namuose.
„Mergaitės taip laikinai bus globojamos metus. Sykiu su tėvais parengėme planą, kurio jie turi laikytis, kad dukras atgautų. Regis, gimdytojai stengiasi – tėvas pradėjo gydytis priklausomybę nuo narkotikų, mama taip pat tvarkosi. Žiūrėsime, kaip bus toliau“, – aiškino G.Aurylienė.
Išgąsdins reikalavimai?
Nepaisant šios nepalankios statistikos, ji pasidžiaugė, jog Klaipėdoje kur kas daugiau be globos likusių vaikų patenka į šeimas, o ne į valdiškus namus.
„Tikrai norėčiau, jog Klaipėdoje būtų ne ketveri, o tik vieni vaikų globos namai ir jie nebūtų perpildyti. Tačiau jei norime to pasiekti, tuomet tikrai reikia didinti globos išmokas šeimoms, kurios priglaudžia svetimus vaikus. 520 litų tikrai nebėra adekvati suma“, – įsitikinusi G.Aurylienė.
Seime šiuo metu yra įregistruota Išmokų vaikams įstatymo pataisa, kuria siūloma iki 780 litų per mėnesį padidinti išmoką vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje.
Ar pinigų ištroškę piliečiai nepuls globoti vaikų, nors net nemano jais tinkamai pasirūpinti?
„Globėjams yra keliami dideli reikalavimai, bet kam vaikai neduodami. Globėjai turi turėti darbus, gyvenamąjį plotą, būti neteisti, nebausti. O jei globoti vaiką nori ne giminaitis, jam dar reikia ir specialius kursus išklausyti. Prieš kelerius metus, kai buvo padidinta globos už vaiką išmoka, žmonės buvo pradėję eiti į mūsų skyrių, prašyti skirti globoti vaikų. Tačiau kai pamatė globėjams keliamus reikalavimus, iškart atšoko“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tvirtino, kad, padidinus globos išmokas, galbūt ir atsirastų daugiau nepilnamečius norinčių globoti šeimų, o tuomet mažėtų vaikų skaičius globos namuose ir jiems išlaikyti reikėtų skirti mažiau pinigų.
„Galėtume nukreipti naujų darbuotojų, kurie ir lankytųsi pas globėjus, prižiūrėtų, ar jie nesiekia tik materialinės naudos. Kontrolė būtų, tad galbūt piktnaudžiavimo pavyktų išvengti“, – svarstė A.Liesytė.
Artimųjų neskatintų
Kelios šalies savivaldybės nelaukė, kol Seimas patvirtins Išmokų vaikams įstatymo pataisą, padidinsiančią globos išmoką ir pačios tai padarė savo biudžeto sąskaita.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje jau metus galioja tvarka, jog už vieną globojamą vaiką per mėnesį papildomai mokami 260 litų, už du – 390 litų.
„Globėjų skaičius, kai padidinome išmokas, tikrai neišaugo. Gal reikia laiko, kad žmonės susivoktų. Be to, juk ne tik pinigai skatina globoti vaikus, kitiems nors ir tūkstantį litų mokėk, bet jie neapsiims“, – teigė Vilniaus savivaldybės Globos ir įvaikinimo poskyrio vedėja Greta Zvolinskienė.
A.Liesytės teigimu, Klaipėdoje taip pat jau dvejus metus ieškoma galimybių iš uostamiesčio biudžeto lėšų padidinti išmokas už globojamus vaikus, tačiau vis neatsiranda pinigų.
„Jei dalis išmokos būtų iš savivaldybės biudžeto, su globėjais galėtume pasirašyti sutartis, kuriose būtų numatyti įsipareigojimai, Kitaip tariant, tikrai neleistume, kad bedarbis pasiimtų pusę metų globoti vaiką, kad turėtų iš ko pragyventi, o paskui jo atsisakytų“, – tvirtino A.Liesytė.
Ji įsitikinusi, jog materialiai tikrai nereikėtų skatinti tėvų globos netekusių vaikų giminaičių.
„Tikrai yra tokia kategorija žmonių, gali pasitaikyti atvejų, kai mama atsisako globoti savo vaiką, kad jį prižiūrėtų močiutė ir už tai gautų išmoką“, – neslėpė A.Liesytė.
Klaipėdai iš valstybės biudžeto šiemet skirta 2 mln. 709 tūkst. litų, kurie bus išmokėti vaikus globojančioms šeimoms.
Odeta Tarvydienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė
Mano nuomone, situacija dėl vaikų globojimo šeimose yra keistina ir reikia svarstyti išmokų didinimą. Pavojus, kad žmones globoti vaikus gali privilioti pinigai, visada gali būti. Tačiau tuomet turi stipriai dirbti tie specialistai, kurie vertina šeimų, pareiškusių norą globoti vaiką, motyvus. Klaipėdoje yra pakankamai stiprūs atestuoti darbuotojai, globėjų ir įtėvių vertintojai, jų kompetencija tinkama, kad būtų galima atfiltruoti tuos, kurie vaikų globos siekia vedami kitų kėslų, pavyzdžiui, piniginių. Aišku, ir padidinus išmokas už vaiko globą valdiškos įstaigos, kuriose jie auga, neišnyks. Ir geriausiose valstybėse, kur aukštas pragyvenimo lygis, yra vaikų globos namų. Tačiau mūsų siekiamybė ta, kad būtų peržiūrėta globos šeimoje sistema. Ir reikėtų kalbėti ne tik apie globos išmokų didinimą, bet ir apie globėjų įdarbinimą. Tai būtų paslauga, už kurią būtų mokama. Kaip dabar pinigai skiriami išlaikyti vaikų globos namus, jie galėtų būti mokami ir profesionaliems globėjams. Tada būtų galima jiems kelti ir atitinkamus reikalavimus, aptarti darbo sąlygas. Bet kokiu atveju tai būtų pigiau, nei yra dabar.
Statistika ir faktai
Be tėvų globos Klaipėdoje liko vaikų
2010 m. – 87
2011 m. – 65
2012 m. – 81
Į šeimas nukreipta globoti klaipėdiečių vaikų
2010 m. – 45
2011 m. – 46
2012 m. – 45
Į globos įstaigas nukreipta klaipėdiečių vaikų
2010 m. – 10
2011 m. – 20
2012 m. – 38
Į biologines šeimas grąžinta klaipėdiečių vaikų
2010 m. – 42
2011 m. – 25
2012 m. – 24
Įvaikinta klaipėdiečių vaikų
2010 m. – 14, iš jų 4 užsieniečių.
2011 m. – 13, iš jų vienas užsieniečių.
2012 m. – 17, iš jų 7 užsieniečių.