Šeštadienį vykusiame Darbo partijos (DP) suvažiavime buvo patvirtintos naujos statuto pataisos. Viena iš statuto pataisų numato, kad partijos dėka po Seimo rinkimų aukščiausiuose valdžios postuose atsidūrę partijos nariai nuo kiekvienų savo mėnesinių pajamų partijai turės sumokėti 10 proc. siekiančią sumą. Likę partijos nariai į DP biudžetą kiekvieną mėnesį turės įnešti po 1 litą.

DELFI duomenimis, toks partinis mokestis (10 proc. nuo mėnesių pajamų) yra vienas didžiausių partinių mokesčių, renkamų šalies didžiausiose politinėse partijose. Valdančiosios socialdemokratų frakcijos nariai, užimantys aukštas pareigas valdžios organuose, moka iki 5 proc. nuo mėnesinių pajamų pačių socialdemokratų vadinamą solidarumo mokestį; naujosios sąjungos (socialliberalų) atitinkami frakcijos nariai, patekę į Vyriausybę, Seimą ar tapę apskričių vadovais, per metus sumoka 250 lt; konservatorių atstovai teigė, nurodymo, kokio dydžio partinį mokestį turi mokėti partijos nariai, užėmę aukštus postus, iš viso nėra, o liberalcentristai, deleguoti į atitinkamus valdžios organus, be 20 litų partinio mokesčio papildomai moka 3 proc. sumą per mėnesį nuo savų pajamų.

Politologas Mindaugas Jurkynas paskelbtą partijos sprendimą nustatyti 10 proc. mokestį nuo mėnesinių pajamų vadina rinkimams paruoštu triuku, kuriuo siekiama mobilizuojan2io efekto. “Tokia žinia yra politinio marketingo dalis, siekiant parodyti, kad partija mokės iš savų ir tai bus savotiška žinia rinkėjams, kad šia partija reikėtų pasitikėti”, - komentavo politologas.

M. Jurkynas nesutiko su versija, kad partinis mokestis padėtų partijai spręsti partijos finansinius reikalus. “Tie partijos nariai, kurie užims aukštus valdžios postus ir mokės šį mokestį, bus lašas jūroje ir ta suma neturėtų būti tokia didelė, kad ji išspręstų partijos finansavimo problemas”, - sakė DELFI M. Jurkynas.

“Partijos per partinį mokestį niekada neišsprendė finansinių problemų ir niekada neišspręs. Viena didžiausių Didžiosios Britanijos partijų – konservatoriai – turi milijonines skolas svarų sterlingų nepaisant visų narių mokamo narystės mokesčio. Tai yra tiesiog žinia rinkėjams, viešųjų ryšių manevras”, - taip šią informaciją vertino politologas.

DP statute atsiradusią nuostatą M. Jurkynas sieja su viduramžiais bažnyčios imtu mokesčiu, vadintu dešimtine. Pašnekovo nuomone, prigijus panašiam terminui, daliai elektorato tokia aliuzija ir sąsaja su bažnyčia iš tiesų įmanoma. “Galbūt tai yra žinia kokiam nors turinčiam religinių sentimentų elektoratui. Ypač kaime. Bažnyčia rinko, dabar jie renka... Žmogui, kuris nesigilina į esmę, tai gali pasirodyti patrauklu tam tikra prasme”, - svarstė M. Jurkynas.

Paprašytas pakomentuoti pastarąją šeštadienį patvirtinto statuto nuostatą DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigė, kad šis atvejis nėra kuo nors neįprastas ar išsiskiriantis iš kitų partijų praktikos. “Aš girdėjau, kad taip yra ir kitose partijose. Jeigu kitose taip nėra oficialiai, tai reiškia, kad jie tai daro neoficiailiai, o mes norime, kad viskas būtų daroma oficialiai ir viešai”, - partijos sprendimą argumentavo DP vadovas. Pasak V. Uspaskicho, 10 proc. mokestis nuo mėnesinių pajamų buvo pasirinktas bendru sutarimu.

Stasio Šedbaro advokatų kontoros advokatė Jurgita Judickienė pripažino, kad partijos narystės mokesčio nustatymas yra vidinis partijos reikalas ir pagal galiojančius teisinius aktus, numatytos ribojančios sumos, iki kurios būtų galima kelti pastarąjį mokestį, nėra. Tačiau ji teigė, kad pastaroji DP statuto nuostata teisiškai šiuo metu gali būti vertinama prieštaringai dėl to, kad tas mokestis siejamas ne su esamomis, o su ateityje numatytomis pajamomis.

Pasak J. Judickienės, šis DP statuto nuostatas gali būti apskųstas. Partijos narys, manantis, kad toks sprendimas nėra teisingas, kreiptis į teismą gali per vieną mėnesį laiko nuo statuto priėmimo datos.