Seimo narys Audronius Ažubalis „Delfi TV“ laidoje „Delfi dienos“ interviu sako, kad toks laiškas – provokatyvus veiksmas.
„Pirmiausia, manau, kad laiško formato siūlymas yra nebūdingas Europos Vadovų Tarybai. Aš sakyčiau, kad tai yra provokatyvus bandymas įžiebti diskusiją bet kokia kaina, nes puikiai laiško inciatoriai žinojo, kad dalis valstybių nepritars tokiam laiškui.
Paprastai Vadovų Taryboje visi klausimai yra sutariami, aptariami iš anksto, jau žinomos nuomonės, kad niekas neblokuos to klausimo, tada jis įtraukiamas į darbotvarkę, nors šis pareiškimas nėra kažkoks normatyvinis aktas, bet tai politinis žingsnis, kad ir kaip bevertintume“, – svarsto politikas
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad šiame laiške išsakytas modernesnis požiūris, todėl gaila, kad Lietuva atsidūrė tokiose pozicijose kartu su Lenkija, Bulgarija, Rumunija.
„Čia girdėjau Ažubalio komentarą, taigi aš galėčiau sutikti. Čia yra tik parodymas, o ne koks normatyvinis aktas, toks laiškas, ir aiškiai ES valstybių vadovai turi skirtingas nuomones. Man tikrai truputį apmaudu, kad iš Rytų Europos naujojo bloko, naujųjų valstybių narių pasirašė tik Estijos, Latvijos vadovai, kitos Rytų Europos valstybės nepasirašė, galima suprasti, kad jos palaiko tokius Vengrijos veiksmus. Taip pat kyla apmaudas, kad prie Latvijos ir Estijos vadovų neprisidėjo Lietuvos vadovas. Lietuvos vadovas liko tokiose pozicijose, kuriose yra Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Čekija. Man atrodo, kad šiame laiške yra išsakytas toks modernesnis požiūris ir mūsų valstybės vadovo parašo nesusilaukė“, – sako E. Gentvilas.
Gentvilas: prezidento pasisakyme nuskambėjo gerokai daugiau
Paklausus, kaip vertinti prezidento paaiškinimą, kad „ne laiškais yra sprendžiamos problemos“, politikas svarsto, jog sunku įžvelgti paties prezidento poziciją. Anot jo, aiškumo prezidentas nesuteikė.
„Dažnai girdžiu tokias kalbas, pavyzdžiui, pradedant ruošti Partnerystės įstatymą, pradžioje buvo keičiamas Civilinis kodeksas ir oponentai sakė – ne, jeigu Civilinį kodeksą keisite, tada netinka, jeigu atskirą įstatymą priimtumėte, tada gal. Tačiau nuo to niekas nepasikeitė. Čia irgi sakoma, kad ne laiškais sprendžiamos problemos, bet tuomet reikia pasiūlyti sprendimo būdą. <...> Ar prezidentas turi omenyje, kad reikia iš karto imtis griežtesnių pozicijų – turbūt ne. Galbūt pradžioje pakanka išsakyti savo nuomonę, o tik paskui pradėti kalbėti apie griežtesnes pozicijas. Kitas klausimas – ar prezidentas pasisako už griežtesnes pozicijas.
Vėlgi nepanašu, nes jis sako, kad mes priimsime savo teisės aktus rudenį be kokių nors konsultacijų iš išorės. <..> Kitaip sakant, prezidento pasisakyme nuskamba gerokai daugiau, kad ES valstybių vadovų nuomonė nėra svarbi, o patys gali savo suverenumą pademonstruoti be kokių nors įsikišimų iš šalies“, – sako E. Gentvilas.
Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių kritikos dėl kontroversiško įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
G. Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.
Šalies vadovas paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.
„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.
„Pirmiausia turėtume įvertinti, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada jau imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai kritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl minėto įstatymo, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu bendrijos vertybėms.
Turbūt griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, pareiškęs, kad „Vengrijai nebėra vietos ES“.
V. Orbanas gynėsi nuo kritikos ir tvirtino, kad ES šalių vadovai naująjį teisės aktą klaidingai supranta. Pasak Vengrijos premjero, įstatymas nėra nukreiptas prieš seksualines mažumas.
„Esmė yra kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą (...) ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas“, – tvirtino V. Orbanas.
Prieš Europos Vadovų Tarybą 17 ES šalių lyderių pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.
G. Nausėda atsisakė pasirašyti šį laišką, nes pareiškė esąs įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.
Anksčiau šią savaitę daugelis tų pačių šalių bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
