Higienos instituto duomenimis, nuo opioidinių psichoaktyvių medžiagų pernai mirė 25 asmenys. Nuo apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis daugiausia mirė 40 ir daugiau metų sulaukę asmenys. Kita rizikos grupė – 35–39 m. asmenys.
Ir nors lyginant su 2017-aisiais mirčių atvejų 2018-aisiais sumažėjo beveik trečdaliu, statistika rodo, kad daugėja nepilnamečių, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl marihuanos vartojimo.
Pavojingiausi, anot specialistų, opioidiniai narkotikai, kurie labiausiai paplitę sostinėje. Būtent dėl jų fiksuojama daugiausia mirties atvejų, o mirtis dėl psichoaktyvių medžiagų dažniausiai pasiglemžia vyrus.
Mirčių atvejų mažėja
Nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirusių asmenų skaičius 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 29 proc. 2017-aisiais mirusių asmenų skaičius – 83, 2018-aisiais – 59.
Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento (NTAKD) Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Lina Jurgelaitienė DELFI teigė, kad mirčių atvejų tendencijos mažėja. Pats pikas buvo pasiektas 2015-aisiais Lietuvoje buvo užfiksuota 115 mirties atvejų.
Kokios priežastys lemia, kad mirčių atvejų mažėja? „Galbūt įtakos turėjo pradėta vykdyti naloksono programa. Naloksonas – opioidų priešnuodis. Tai švirkščiamasis receptinis vaistas, kurį suleidus į raumenį jis veikia kaip priešnuodis ir neutralizuoja opioidų poveikį“, – teigė L. Jurgelaitienė.
Jos teigimu, ištikus perdozavimui šalia esantis asmuo gali suleisti tokio priešnuodžio į raumenį ir žmogus turi galimybę išgyventi. Net ir suleidus naloksono būtina kviesti greitąją pagalbą.
„Manome, kad tai galėjo nulemti mažėjantį skaičių, – tvirtino NTAKD atstovė ir pridūrė, kad nuo šiol naloksonas bus prieinamas dar plačiau. – Bus platinamas per žemo slenksčio kabinetus, skirtus švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.“
L. Jurgelaitienė paaiškino, kad naloksono platinimas žemo slenksčio kabinetuose nebuvo galimas iki praėjusių metų pabaigos dėl galiojusio reglamentavimo. „Tačiau buvo sudarytos sąlygos ir pakeistas reglamentavimas“, – teigė NTAKD atstovė.
Higienos instituto duomenimis 2018 m. buvo užfiksuotos dvi mirtys nuo heroino, dar dvi – nuo opiumo, 4 – nuo metadono, 6 – nuo kitokių sintetinių narkotikų, 11 – nuo neatpažintų narkotikų, 2 – nuo neatpažintų haliucinogeninių narkotinių medžiagų, 6 – nuo psichostimuliantų, 1 – kokaino.
Nė vienas mirties atvejis nenustatytas po marihuanos ir LSD vartojimo.
Higienos instituto duomenimis, daugiausia pernai, kaip ir ankstesniais metais, kreiptasi dėl apsinuodijimų opioidais – 104 atvejai, iš jų: opiumu – 12, heroinu – 46, kitais opioidais – 42, o metadonu – 4.
Lyginant 2018 ir 2017 m. statistinius duomenis, augo apsinuodijimų skaičius sintetiniais narkotikais, medžiagomis, kai konkreti apsinuodijimą sukėlusi medžiaga buvo nenurodyta arba nepatikslinta, kokainu ir kanapėmis.
Sumažėjo apsinuodijimų skaičius opiumu ir heroinu. 2018 m., kaip ir ankstesniais metais, vyrai kelis kartus dažniau nei moterys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – 328 vyrai ir 82 moterys.
Dažniausiai narkotikai šienauja vyresnio amžiaus žmones
Iš 59 mirties atvejų pernai metais net 24 asmenys buvo 40 metų ir vyresni. „Dažniausia mirties priežastis – opioidinės medžiagos. Opioidus vartojantis asmuo juos vartoja ne vienerius metus. Paskaičiavimais, opioidų vartotojui mirti yra nuo 5 iki 10 kartų didesnė tikimybė nei to paties amžiaus ir lyties asmeniui, kuris nevartoja opioidų. Tad opioidų vartojimas iškelia mirties riziką, nors, žinoma, prisideda ir ligos. Didelė tikimybė, kad toks asmuo turės hepatitą C, ŽIV plitimas stebimas šioje vartotojų grupėje. Gretutinės ligos taip pat turi įtakos tam, kad sveikata prastėja ir perdozavimas tampa dažnesnis“, – teigė L. Jurgelaitienė.
NTAKD atstovė pateikė pavyzdį, kad tarp tokių atvejų gali būti ir asmenų, kurie pavartoja psichotropinių medžiagų išėję iš įkalinimo įstaigų. „Jų tolerancija narkotinėms medžiagoms būna sumažėjusi ir kai po įkalinimo nusprendžia pavartoti, gali ištikti perdozavimas“, – teigė L. Jurgelaitienė.
Įvardyti, ar pirmas kartas gali baigtis mirtimi – sunku.
2018-aisiais metais amžiaus grupėje nuo 15 iki 19 metų buvo užfiksuota viena mirtis, amžiaus grupėje 20-24 m. – 4, 25-29 m. – 7, 30-34 m. – 12, 35-39 m. – 16, 40 ir daugiau metų – 24.
Gyvybės gęsta dėl stipriausių medžiagų
24 mirties atvejais iš 59 asmenys vartojo opioidus. Kaip paaiškino NTAKD atstovė, tai narkotinės medžiagos, kurias vartoja į psichoaktyvias medžiagas įklimpę vartotojai. Opioidinių medžiagų vakarėliuose besilinksminantys asmenys nevartoja arba vartoja vos keli iš daugelio.
„Heroino kaip ir nebelieka, jį keičia karfentanilis. Tai labai stiprus opioidas, naudojamas drambliams migdyti. Galbūt, tarkime, toje dozėje bus šiek tiek didesnė karfentanilio dozė ir tai gali baigtis mirtimi“, – kalbėjo L. Jurgelaitienė.
Opioidai, NTAKD atstovės teigimu, yra heroinas, morfinas, metadonas ir sintetiniai opioidai: fentanilis ir karfentanilis. „Aišku, sintetinių opioidų sąrašas yra begalinis, nes tai vadinamosios naujos psichoaktyviosios medžiagos, – teigė L. Jurgelaitienė. – Vakarėlių lankytojai šių medžiagų nevartoja.“
Specialistė įvardijo, kad buvo atliktas tyrimas ir pasilinksminimo vietose. Buvo klausiama, ar per pastarąjį mėnesį asmuo vartojo heroino ar opioidų. „Buvo nežymi dalis respondentų, kurie atsakė teigiamai. Pagrinde pasilinksminimo vietų lankytojai vartoja kokainą, ekstazi, amfetaminą ir kanapes“, – teigė L. Jurgelaitienė.
Vis daugiau nepilnamečių kreipiasi dėl marihuanos
Vidutinis apsinuodijusių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis asmenų amžius 2018 m. jaunėjo – 28 metai, 2017 metais buvo 29 metai.
2018 m. 123 kartus į gydymo įstaigas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo kreipėsi nepilnamečiai. Lyginant su 2017 metais, kreipimosi atvejų padaugėjo 2,2 karto.
Nepilnamečių atvejai sudaro trečdalį visų atvejų.
Beje, dažniausiai nepilnamečiai kreipėsi dėl apsinuodijimo kanapėmis. Iš 123 kartų – 41.
Iš viso kreipėsi 113 nepilnamečių asmenų, iš kurių 82 berniukai ir 31 mergaitė.
Kodėl daugėja atvejų, kai dėl psichotropinių medžiagų kreipiasi nepilnamečiai? „Sunku pasakyti, ar tai rodo išaugusį vartojimą tarp nepilnamečių, ar rodo, kad dažniau buvo perdozuota, o gal augo kanapių koncentracija. Nors turime kalbėti ir apie sintetinius kanabinoidus. Jų koncentracija auga ir gali būti, kad jie turi įtakos apsinuodijimų daugėjimui“, – teigė L. Jurgelaitienė.
Būtent sintetiniai kanabinoidai, arba paprasčiau – tiesiog šienas, apipurkštas sintetinėmis medžiagomis – kelia didelę grėsmę juos vartojantiems, nes nėra aišku, kuo apipurkšta. Specialistės teigimu, šios narkotinės medžiagos yra itin pavojingos, nes nėra aiškus jų veikimas, o ir atpažinti, kad tai nėra natūralus narkotikas, o sintetinis – nėra paprasta.
Dažniau pasiglemžia vyrus
Iš 59 nuo psichotropinių medžiagų mirusių asmenų tik keturios moterys. „Tai parodo, kad vyrų, vartojančių sunkias narkotines medžiagas, yra daugiau nei moterų“, – aiškino specialistė.
O ar asmenys, giliai įklimpę į liūną, kreipiasi pagalbos? „Kiek tenka susidurti ir girdėti iš kolegų, kreipiasi į reabilitacijos bendruomenes, bet didžioji dauguma – dėl alkoholio. Nors, aišku, yra žmonių, kurie turi dvigubą priklausomybę tiek alkoholiui, tiek narkotinėms medžiagoms, – teigė L. Jurgelaitienė. – Tačiau, kalbant apie pakaitinę metadonų terapiją, verta paminėti, kad prieinamumas labai mažas, paslaugų narkotinių medžiagų vartotojams trūksta.“
Specialistės teigimu, daugiausia pagalbos centrų yra sostinėje. „Vilniuje galima kreiptis, didžiuosiuose miestuose yra sąlygų gauti pakaitinę terapiją, tačiau vartotojų yra visur“, – kalbėjo L. Jurgelaitienė.
Didžiausia vartotojų koncentracija – sostinėje
Ir nors, specialistės teigimu, didžiausia pagalbos centrų koncentracija yra Vilniuje, būtent sostinėje yra fiksuojama daugiausia apsinuodijimo atvejų – 139. Kauno mieste pernai buvo užfiksuoti 28 atvejai, o Klaipėdoje – 21.
„Vartotojų populiacija Vilniuje yra didžiausia. Tų probleminių vartotojų, opioidų vartotojų. Lietuvoje turime 9 tūkstančius švirkščiamųjų narkotikų vartotojus, 4 tūkst. iš jų yra Vilniuje, – įvardijo L. Jurgelaitienė. – Todėl nėra ko stebėtis, kad Vilniuje ir mirčių skaičius yra didžiausias.“
Departamento duomenimis, ketvirtadalis iš visų perdozavimo atvejų įvyksta Kirtimų tabore.