Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį grupė Seimo narių registravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siūlo leisti naudoti naktinio matymo optiką medžiojant. Projekto sumanytojų teigimu, toks siūlymas leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru. Taip pat kartojama, kad naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje gali pasitarnauti karyboje bei civilinio pasipriešinimo tikslais.
Viena aktyviausiai naktinių taikiklių įteisinimui prieštaravusių parlamentarių, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė mano, kad iniciatyva, kurią Seimas visai neseniai atmetė, į darbotvarkę grąžinima dėl asmeninių politikų interesų.
„Yra labai didelis kiekis Seime medžiotojų, kurie prisidengdami ir Ukrainoje vykstančiu karu ir kitomis aplinkosauginėmis temomis bando tą klausimą palaikyti darbotvarkėje ir privesti iki galo – įteisinti medžioklėje naktinius taikiklius“, – Eltai komentavo A. Gedvilienė.
Politikės neįtikina ir įstatymo pataisų iniciatorių nurodomi argumentai.
„Naujų argumentų, (kodėl turėtų būti įteisinti – ELTA) aš negirdžiu, jų neatsirado. Dėl kiaulių maro, ką medžiotojai naudoja kaip argumentą, jau esame kalbėję, kad, vis dėlto, jeigu būtų tikrai norima reguliuoti šernų reguliaciją, tai reikia rimtai užsiimti reguliavimu ir tam tikrai nereikia naktinio taikiklio. Iki šiol sureguliuodavo šernų maro atvejį, tai ir dabar gali tą puikiai daryti. Dėl krašto saugumo, labai aiškiai pasakė visi ekspertai gynybos, kad atsiradusi galimybė medžioti su naktiniais taikikliais niekaip prie krašto saugumo neprisidėtų“, – tęsė TS-LKD frakcijos narė.
Jai antrino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Pasak jo, iš esmės medžiotojų vaidmuo itin svarbus, tačiau ribojimai jų veiklai taip pat turi būti įvesti. Todėl palaikyti į Seimą grąžinamo klausimo politikas neketina.
„Medžiotojai yra kaip kunigai, jų neturi būti per daug. Tai yra išskirtiniai žmonės, kurie prisideda prie populiacijos reguliavimo, bet tai nėra masinis reiškinys, ypač regionuose“, – komentavo politikas.
Savo pozicijos sako nekeisianti ir Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė. Parlamentarė pastebi, kad vėl keliamas naktinių taikiklių įteisinimo klausimas apsunkintų teisėtų priemonių medžioklėje naudojimo kontrolę.
„Dabar yra sunku kontroliuoti, ar teisėtos priemonės naudojamos medžioklėje. Jeigu būtų įteisinta, taptų išvis labai sudėtinga. Tą sako ir kontroliuojančios institucijos. Kitą vertus, ką sako dalis medžiotojų, kad tokiu būdu medžioklė tampa prieinamesnė žmonėms, kurie neinvestuoja į savo įgūdžių tobulinimą, kvalifikaciją ir nesiekia profesionalumo“, – teigė I. Pakarklytė.
Socialdemokratams priklausantis Julius Sabatauskas taip pat kartoja, kad ir šį sykį nebalsuos už naktinių taikiklių įteisinimą.
„Aš nematau didelės problemos, kurią galėtų spręsti naktiniai taikikliai. Nebalsuočiau už taikiklių įteisinimą, nemanau, kad jų reikia“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimui nepavykus priimti Medžioklės įstatymo pataisų, kuriomis būtų įteisinti naktinio matymo taikikliai, parlamentarų grupė vėl siūlo sugrįžti prie šio klausimo. Įvairioms frakcijoms atstovaujantys 42 Seimo nariai įregistravo naujas Medžioklės įstatymo pataisas, siūlančias leisti naktinio matymo taikiklius naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti.
Projektu siūloma leisti naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 m. 2021 m., motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
Spalį parlamentas pritarė siūlymui drausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje, tačiau galutinio sprendimo dėl įstatymo pakeitimų priimti nepavyko – balsavo tik 67 Seimo nariai. Todėl dėl Medžioklės įstatymo pataisų parlamentas turėtų balsuoti vėliau.
