Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) bei opozicinės Lietuvos liberalų sąjunga ir Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), kartu su Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Rektorių konferencija, asociacija "Infobalt" bei kitomis įtakingomis interesų grupėmis parengtą dokumentą ketino pasirašyti liepos 6 dieną.

Vieno iš šio dokumento iniciatorių Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubiliaus teigimu, nuspręsta nepasirašyti dokumento vasaros viduryje.

Spaudos konferencijoje dalyvavę valdančiųjų socialdemokratų ir socialliberalų atstovai pabrėžė, jog susitarimo projektą turėtų apsvarstyti ir Vyriausybė, kuriai tektų priimti sprendimus dėl jame esančių nuostatų įgyvendinimo.

"Manau, kad susitarimo tekstą turėtų įvertinti mūsų Vyriausybė, atsižvelgdama į finansines galimybes", - teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas, tačiau pats teigė esantis patenkintas padarytu darbu.

Teigiamai susitarimo projektą vertino ir kiti jo rengėjai.

"Mano supratimu, atliktas didelis ir profesionalus darbas", - sakė LPK viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.

"Tai labai svarbus žingsnis į pilietinės visuomenės plėtojimą, o tai yra svarbus faktorius ir ekonomikos plėtrai", - teigė akademikas Eduardas Vilkas.

E.Vilkas pabrėžė, jog susitarimas turėtų tapti pagrindu rengiant pasiūlymus Europos Sąjungai dėl finansinės paramos.

J.Olekas teigė, jog galutinis susitarimo tikslas yra per 15 metų pasiekti ES valstybių išsivystymo lygį.

Nacionalinio susitarimo projekte įvardijami penki prioritetai arba "proveržio" kryptys, kurioms turėtų būti mobilizuoti valstybės resursai.

Tai žinių ekonomikos plėtra, švietimo ir mokslo sistemos pritaikymas žinių visuomenės poreikiams, skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, konkurencingo žemės ūkio sukūrimas bei valstybės valdymo pertvarkymas.

Projekto tekstas skelbiamas Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt.

Nacionalinis susitarimas pradėtas rengti gegužės pabaigoje, pagrindinėms politinėms partijoms ir interesų grupėms pasirašius tarpusavio supratimo memorandumą.

Šiuo memorandumu buvo įsteigtas susitarimo komitetas ir darbo grupės atskiriems prioritetams svarstyti.

Memorandumą pasirašė didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai), taip pat opozicinės Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) ir Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).

Be šių politinių partijų, memorandumą pasirašė asociacija "Infobalt", Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Rektorių konferencija, Užsienio investuotojų forumas, Žemės ūkio rūmai, Žinių ekonomikos forumas.

Vėliau prie pasirašiusiųjų memorandumą prisijungė Liberalų demokratų partija (LDP) bei Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga, taip pat Lietuvos studentų sąjunga ir aljansas "Langas į ateitį".

Prie Nacionalinio susitarimo siūloma prisijungti ir kitoms partijoms.