aA
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) bendruomenė dėl žinių apie planuojamą pertvarką su nerimu sutinka savo devyniasdešimtmetį. Profesoriai baiminasi, kad unikalią Lietuvoje įstaigą ketinama suardyti, sako, kad dėl to nukentėtų ir pacientai.
Nacionaliniame vėžio institute bręsta didžiulės permainos: nerimą kelia sergančiųjų vėžiu likimas
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Delfi“ gavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą Vyriausybės nutarimo projekto, kurio siekiama keisti NVI pavaldumą, kopiją. Derinimo procedūra yra vykdoma skubos tvarka. Kopija išsiųsta keturioms institucijoms Švietimo mokslo ir sporto bei Teisingumo ministerijoms, NVI ir Vilniaus universitetui.

Pagal projektą, NVI dalininkais taptų SAM ir nebe Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), o VU.

Sukėlė nerimą NVI bendruomenei

Tokie planai kelia nerimą NVI pacientais ir mokslu besirūpinančiai bendruomenei.

„O prie ko čia VU? Kai Taryba pasirašinėjo raštą, mes sutikome, kad būtų dvigubas pavaldumas (SAM ir ŠMSM). Nes mes turime ir kliniką, ir mokslinį padalinį, bendradarbiaujame. Europoje, ir ne tik Europoje, tai yra priimtinas dalykas, daugelis klinikinių įstaigų turi institutus, arba tai yra institutas, kuris turi savo padalinyje kliniką. Tai yra viena iš galimybių spręsti vėžio susirgimo problemas. Klinika ir mokslas turi būti vienoje vietoje“, – aiškino NVI dirbantis medicinos fizikas prof. Ričardas Rotomskis.

Profesorius pyko, kad jau dešimt metų vis iš naujo „eina senoji giesmelė“.

„Kad reorganizuojame, Onkologijos instituto kliniką prijungiame prie Santariškių, o mokslą galima bet kur jungti – ar prie Inovatyvios medicinos centro, ar prie universiteto. Jau tiek kartų šnekėjome, kad taip nedaroma. Matyt šitoje vietoje yra kažkokie interesai“, – kalbėjo R. Rotomskis.

Profesoriui tokie siūlymai atrodo keisti, jie jau ne kartą įrodinėjo, kad mokslo ir klinikos vienovė šiuo atveju duoda daug teigiamų dalykų. Tą, pasak pašnekovo, rodo ir kitų šalių patirtis. Profesorius prisiminė susitikimą su kolegomis iš Japonijos

„Japonai labai pergyveno: oi, – sako, – pas mus labai blogai. Pas mus klinicistai atsiskyrė nuo mokslo, ir turime bėdų“. Jie į mus žiūrėjo su pavydu, kad mes buvome vienoje vietoje – ir medikai, ir fizikai, ir biologai, ir genetikai. Kitaip į problemą žiūrime.

Vėžys yra ne tik medikų problema. Pacientams į pagalbą ateina tiek fizikai su savo modeliais, tiek diagnostikai – iš terapijos, tiek molekuliniai biologai, kadangi vėžio prigimtis neaiški, yra tik hipotezės, kaip jis išsivystė“, – aiškino R. Rotomskis.

Aiškina, kad vėžys yra specifinė problema

Pasak profesoriaus, tokia pertvarka būtų blogai ir vėžiu sergantiems pacientams.

„Onkologinė klinika turi savo specifiką, kurios nėra nei vienoje bendroje ligoninėje. (…) Kam dabar visiškai kitokią sąveikos su pacientu sistemą jungti į bendrą krūvą. (…) Tai yra specifinis susirgimas, labai nemalonus, jį reikia anksti diagnozuoti. Pacientui gi nesvarbu, kokia liga, jam svarbu išsigydyti. Bet kadangi liga yra specifinė, ją reikia šiek tiek specifiškiau ir gydyti“, – aiškino R. Rotomskis.

Kaip teigiama įstaigos išplatintame pranešime spaudai, daugiau nei 110 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena su vėžio diagnoze. Kasmet diagnozuojama 18 tūkst. naujų vėžio atvejų.

„Kokiais argumentais remiantis ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą? Kaip tai bus paaiškinta NVI onkologų – mokslininkų, tyrėjų ir klinicistų bendruomenei? Ką pasakysime pacientams? NVI gydosi maždaug pusė šalies onkologinių pacientų, o kai kurių lokalizacijų, kaip, pavyzdžiui, krūties vėžio, diagnozuojama ir gydoma apie 70 proc. sergančių moterų. NVI darbuojasi virš tūkstančio įvairių specialybių darbuotojų“, – klausiama įstaigos pranešime spaudai.

NVI gydosi maždaug pusė šalies onkologinių pacientų, o kai kurių lokalizacijų, kaip, pavyzdžiui, krūties vėžio, diagnozuojama ir gydoma apie 70 proc. sergančių moterų. NVI darbuojasi virš tūkstančio įvairių specialybių darbuotojų.

„Per pastaruosius 15 m. sergančiųjų vėžiu skaičius padidėjo 50 proc. ir kasmet auga, keldamas rimtus socialinius ir ekonominius iššūkius. Šiai problemai spręsti Europos Sąjunga parengė naują Europos kovos su vėžiu planą, kurio viena iš pagrindinių iniciatyvų – teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, įkuriant nacionalinius vėžio centrus kiekvienoje valstybėje narėje. Šiuo metu net dešimt ES valstybių tokių akredituotų vėžio centrų nėra, tad šalys imasi aktyvios onkologijos sektoriaus pertvarkos.

NVI yra vienintelė specializuota onkologines sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, akredituota Europos vėžio institutų organizacijos (toliau – OECI), teikianti viso spektro onkologines paslaugas ir vykdanti vėžio tyrimus. Nuo 2020 metų įstaiga yra pavaldi ŠMSM ir SAM, o šiuo metu Seimo pritarimu pertvarkoma į viešąją įstaigą. Šiuo popandeminiu, lėtinių ligų sergamumo augimo laikotarpiu, pats laikas rūpintis šalies onkologinių paslaugų kokybės gerinimu, nacionalinio vėžio centrų tinklo ir naujo vėžio kontrolės plano kūrimu. Grįžti atgal į laikotarpį, kai šalyje nebuvo nei vieno specializuoto ir ES organizacijų akredituoto vėžio centro, nėra jokių teisinių nei moralinių galimybių“, – teigė NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

SAM paaiškino siūlymų logiką

SAM „Delfi“ atsiųstame komentare pažymėjo, kad Seimas 2021 m. gegužės mėnesį pakeitė Nacionalinio vėžio instituto įstatymą, kuriuo nustatė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinis vėžio institutas iš biudžetinės įstaigos turėtų būti pertvarkytas į viešąją įstaigą Nacionalinį vėžio institutą.

„Pertvarkant biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą, būtina atitinkamai valstybės institucijai pavesti įgyvendinti po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos savininkės(dalininkės) teises ir pareigas.

Pateiktu derinti Vyriausybės nutarimo projektu tik siekiama paskirti valstybės instituciją, kuriai kartu su VU būtų pavesta įgyvendinti po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos NVI dalininkės teises ir pareigas“, – teigiama komentare.

SAM pastebėjo, kad šiuo metu NVI pagal teikiamų paslaugų finansavimo pobūdį (iš esmės apie 95 procentai instituto veiklos yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas) yra onkologines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

„Kokia valstybės institucija gali įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalininko teises ir pareigas kartu su valstybiniu universitetu, nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 3 punkte (su valstybiniu universitetu TIK Sveikatos apsaugos ministerija)“, – teigiama SAM komentare.

Ministerija kartu pažymėjo, kad šiame pertvarkymo etape nėra keičiami jokie NVI vykdomo mokslo ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo aspektai.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės programoje yra numatyta priemonė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinklo.

Sveikatos apsaugos ministerija siektų, kad NVI teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų inkorporuotos į Sveikatos srities įstaigų tinklą. Tokiu būdu onkologijos paslaugos galėtų būti teikiamos integruotai su kitomis tinklo įstaigomis (daugiaprofilinėmis), jų plėtojimui ir vystymui, kaip ir kitoms tinklo įstaigoms, būtų skiriamos ES ir kitų tarptautinių struktūrinių fondų lėšos, taip dar labiau auginant onkologijos paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvoje“, – teigė SAM.

Ministerija pažymi, kad NVI teikiamas paslaugas inkorporavus į tinklo sistemą, nenukentėtų ir mokslas, nes mokslo dalis nueitų į Vilniaus universiteto struktūrą.

„Sveikatos apsaugos ministerija pakartotinai pažymi, kad šiame etape yra atliekamos tik NVI pertvarkymo iš biudžetinės į viešąją įstaigą teisinės procedūros, dėl ko NVI teikiamos paslaugos pacientams nesikeis, o kaip bus bandoma NVI integruoti į sveikatos srities tinklą, bus svarstoma ir diskutuojama su visomis suinteresuotomis pusėmis atskirai.

Vykdant pertvarkymus bus siekiama užtikrinti, kad NVI, kaip tretinio lygio paslaugas teikianti institucija, visada išliktų svarbus Vėžio programos kompetencijos centras tiek tarptautiniame, tiek nacionaliniame kontekste“, – teigiama ministerijos komentare.

Projekte kalbama apie galimą jungimą su Santaros klinikomis

Vis dėl to derinimui išsiųstame projekte apie būsimus tokios reorganizacijos etapus nurodoma konkrečiau. Dokumente rašoma, kad, „pagal išsivysčiusių šalių tendencijas, vystantis onkologijos mokslui ir tobulėjant gydymo metodams, šiuolaikinėse onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose turi būti teikiama daugiaprofilinė pagalba ir turi dirbti daugiadalykė specialistų komanda, kuri užtikrintų pacientui tinkamiausią gydymo būdą ir procesą“.

„SAM atkreipia dėmesį, kad tai būtų galima įgyvendinti onkologijos paslaugų teikimą integruojant kartu su šalia veikiančia daugiaprofiline sveikatos priežiūros įstaiga – Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis“, – rašoma projekte.

SAM manytų, kad efektyviausiai ir racionaliausiai NVI teikiamų paslaugų integracija su Santaros klinikų teikiamomis daugiaprofilinėmis paslaugomis būtų pasiekiame, jeigu abiejų viešųjų įstaigų dalininkais būtų tie patys subjektai.

ŠMSM teigia, kad dar vyksta diskusijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) , atsiųstame komentare teigė, kad jai, kaip mokslą koordinuojančiai ministerijai, rūpi, kad būtų užtikrintas mokslinės veiklos tęstinumas ir onkologinių tyrimų plėtra. Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip geriausiai tai padaryti,

„Kaip įtvirtinta Nacionalinio vėžio instituto įstatyme, instituto tikslas – vykdyti šalies ūkio, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius Instituto įstatuose nustatytų onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinėse kryptyse.

Nuo to, kaip pažengę bus moksliniai tyrimai, priklausys ir gydymo, naujų metodų taikymo veiksmingumas. Todėl, ŠMSM manymu, NVI mokslo veikla privalo būti išsaugota. Diskusijos dėl NVI pavaldumo dar nėra baigtos“, - teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.

Jame pažymima, kad NVI – vienintelė Lietuvoje beveik vien tik onkologijai skirta institucija, jungianti mokslinius tyrimus ir klinikinę veiklą, taip pat onkologijos srities gydytojų ir paramedicinos personalo švietimą ir mokymą. Tai, kad NVI neseniai įstojo į Europos vėžio mokslinių tyrimų ir gydymo organizaciją (EORTC), reiškia, kad jo teikiama priežiūra ir laboratorijose vykdomi klinikiniai tyrimai pripažinti tarptautiniu mastu.

„Svarbu pabrėžti, kad per pastaruosius penkerius metus, NVI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos lygis ir efektyvumas padidėjo per 60 proc. lyginant su visų kitų šalies mokslo ir studijų institucijų vidurkiu, kuris irgi augo. Tai yra bene geriausias rezultatas tarp visų mokslinę veiklą vykdančių institucijų. Nacionalinio vėžio instituto MTEP veiklų finansavimas 2013-2019 metais padidėjo 2,67 karto: ŠMSM matė ir mato tikslą investuoti į mokslinius tyrimus, kad jie būtų tarptautinio lygio“, - rašoma „Delfi“ atsiųstame komentare.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
2.7273

Top naujienos

D+Kalbino Vytautas Bruveris, parengė Laura Tarandaitė

Seimo narys Nausėdos kritiką siūlo įvertinti prokuratūrai: gal tai yra veikimas prieš valstybę (20)

Įtampa tarp prezidentūros ir Vyriausybės auga: Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių...

Keli pagrindiniai simptomai, kurie padės atskirti COVID-19 ir gripą, jei esate pasiskiepiję

Spalio pabaiga ir lapkričio pabaiga – pats tinkamiausias laikas skiepytis nuo gripo , mat taip...

D+Roma Macijauskaitė

Neregys Andžejus be darbo nebuvo nė dienos: man sunku suprasti, kaip žmonės jo neranda – vienu metu dirbau net dviejose darbovietėse

Diplomuotas masažuotojas, socialinio darbo bakalauro specialistas, be kelių mėnesių magistras. Gal...

Pergalių sąskaita – vis dar neatidaryta: nepaisant įspūdingo spurto, „Žalgiris“ suklupo ir Tel Avive (467)

Antradienio vakarą Izraelio uostamiestyje Tel Avive vykusiose Eurolygos 6-ojo turo rungtynėse gerą...

Sunku patikėti: policija net netyrė turtingos vilnietės nužudymo, nes manė, jog tai – savižudybė (138)

Vilniaus policijos pareigūnai ilgą laiką net nebandė aiškintis turtingos vilnietės nužudymo ,...

Lukašenkos sprendimas pašiurpino gydytojus: tai beprotybė (456)

Baltarusijos valdžios pareigūnai praėjusį penktadienį pašiurpino gydytojus atsisakydami paklusti...

Zdovcas rankų nesudeda: anksčiau ar vėliau rasime būdų, kaip pasiekti pirmąją pergalę (18)

Kuo toliau, tuo labiau Kauno „Žalgirio“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno viešai deklaruotas...

Atkeliaujantys oro srautai atneš ne tik lietų, bet ir šilumą

Artimiausiomis dienomis iš vakarų atkeliaujantys oro srautai atneš ne tik lietų, bet ir šilumą.

Keturios kvepalų pasirinkimo taisyklės: ekspertė įvardijo, kas padės pasirinkti tinkamiausią sau aromatą (10)

Kvepalai turi didelę galią: jie suteikia drąsos, atskleidžia charakterį, kuria nuotaiką ir...

D+Edmundas Jakilaitis

Apie ginklus: naujam savo eksperimentui Jakilaitis pasitelkė kartuves

Šįkart Edmundas Jakilaitis ir lietuviško pusiau automatinio karabino „Vytis“ kūrėjas...