Atvykus į parką pasitiko piktas šuo

Praėjusi vasara buvo šilta, todėl poilsiautojų Labanoro girioje tikrai netrūko. Visi jie įsikurdavo prie ežerų, ten iškylaudavo. Kai kas poilsiui gamtoje skirdavo pusdienį, o kai kurie ten praleisdavo netgi kelias savaites.

Nutarėme apžiūrėti, kaip atrodo ežerų pakrantės pasibaigus stovyklavimo sezonui. Antradienio popietę nuvažiavome prie Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų ir Kertuojų ežerų.

Atvažiavę į parką pasirinkome kelionę tęsti miško keliuku. Įveikus kelis kilometrus kelią pastojo ištaigingi metaliniai kalvio darbo vartai ir užrašas „Privati valda”. Tvoros nebuvo, todėl mus pamatęs lodamas atbėgo didžiulis vilkšunis. Laime, sėdėjome automobilyje, todėl jo iššiepti nasrai neatrodė tokie baisūs. Tikriausiai jis taip sutinka visus pasigrožėti gamta nutarusius parko lankytojus.

Ką gi, ieškome kito miško keliuko kelionei tęsti. Ir štai Kertuojos gatvėje priešais mus miške išdygsta naujos statybos medinis namas. Miškų įstatymas draudžia miške statyti namus. Grįžę į Vilnių patikriname Registrų centro duomenis. Ten nurodyta, kad gyvenamasis namas baigtas statyti 1940 metais. Jo nurodyta būklė – fiziškai pažeistas. Tačiau apžiūrėjus vizualiai neatrodo, kad jis toks senas, o ir statybinės medžiagos šiuolaikinės.

Ilgai namo miške neapžiūrinėjame ir važiuojame toliau. Privažiuojame Baltuosius Lakajus. Reto grožio ežeras, ramybė, miške po lietaus vienas po kito iš samanų išlindę grybai.

Mišką puošia savadarbiai lauko tualetai

Tačiau ne tik grybai patraukia mūsų akį. Visai šalia ežero surandame savadarbį lauko tualetą. Pagamintas iš atliekų, o ant medžių kaba virvės, ant jų pritvirtinta butų voniose naudojama plėvelė. Plėvelė tam, kad naudojantis tualetu būtų galima užsitraukti ir pasislėpti nuo pašalinių žvilgsnių.

Netrukus surandame dar vieną tokį „tualetą”, ir dar vieną... Tokia pati situacija ir prie Juodųjų Lakajų bei Kertuojų ežero. Vienų tualetai paprastesni, kiti nepagailėjo išmonės ir geresnių medžiagų. Kai kas atsivežė netgi unitazo dangčius, namų spintelėse išsipjovė skyles, šalia pastatyta iš stiklainio pagaminta žvakidė, kaba savadarbis tualetinio popieriaus laikiklis – štai ir „tualetas” su vaizdu į ežerą.

Kaip bebūtų, tokie išskirtinio dizaino statiniai parko nepuošia, juo labiau nuo jų sklinda kosminė smarvė, kai kurie įrengti jau seniai, todėl pradėję irti ir vėjas nešioja „statybines medžiagas”. Ši „infrastruktūra” išduoda, kad statytojai prie ežero praleidžia tikrai ne vieną dieną.

Kyla klausimas, kodėl jie išvažiuodami neišsiveža savo sukurtų architektūros šedevrų. Palieka juos įveikti pačiai gamtai.

Vis dėlto netrukus surandame ir dar sudėtingesnį statinį. Kažkam į galvą šovė mintis prie pat ežero iš polietileno pasistatyti pirtį. Stovyklautojų jau ir pėdos atvėsę, o pirtis tebestovi dar vis. Kaip ir seni metaliniai kibirai šalia jos. Kažkada čia virė tikros linksmybės.

Tiesa, kai kurie stovyklautojai gerokai kuklesni, jų tualetas – tiesiog po pušimi. Tai išduoda visame parke besiplaikstantis panaudotas tualetinis popierius, vienkartinės sintetinės servetėlės, sukrautos krūvelės ir labai nemalonus kvapas. Kita vertus, tose parko vietose, kur yra oficialios stovyklavietės, situacija geresnė, kadangi ten stovi prižiūrimi lauko tualetai ir yra konteineriai, skirti atliekoms mesti.

Kur parkas sukūrė reikiamą infrastruktūrą - tvarka pavyzdinė.

Daugybė keistų radinių

Tačiau tokių vietų tikrai nėra daug. Eidami mišku ir rinkdami grybus visame parke nesutikome nė vieno žmogaus. Tačiau jų paliktų pėdsakų – apstu. Štai vėjyje plaikstosi skalbinių virvės – iškylautojai jas pamiršo arba tiesiog nenorėjo pasiimti.

Parke prie pat ežerų labai daug nelegalių laužaviečių. O kai kas malkų iš namų neatsiveža. Jomis pasirūpina tiesiog miške. Šalia laužaviečių suradome daug nukirstų plonesnių medžių, kai kurių kirviai nebuvo pajėgūs įveikti, todėl taip ir styro pusiau nukirstais kamienais. Buvo ir tokių, kurie tiesiog kirviais arba peiliais sužalojo storakamienius medžius. Ne, jų nenorėta nukirsti ir sudeginti – bandyta pasigalynėti.

O dabar kita skaudi tema – atliekos. Tikrai ne visi gyventojai išmoko stovyklauti taip, kad išvažiavus nieko neliktų. Patys įsitikinome, kad lieka, ir labai daug. Prie gražiausių parko ežerų palikta daugybė šiukšlių. O detaliau apžiūrėjus, kas palikta, galima nesunkiai įvardyti poilsiautojų įpročius ir pomėgius.

Dažniausiai sutinkamos atliekos – alkoholinių gėrimų buteliai, netgi tokia tara, kuri dalyvauja užstato sistemoje. Poilsiautojų skonis įvairus – vieni renkasi putojantį vyną, kiti – alų, dar kiti – degtinę. Besimėtantys buteliai viską išduoda.

Panašu, kad lėbaujama ilgai, o ryte kai kam ima skaudėti galvą. Šalia butelių besimėtantis tuščias „Ibuprom” pakelis daug ką pasako.

Maistui šiukšlinantys poilsiautojai nėra išrankūs: dažniausiai surandamos atliekos – prekybos centre pirktų šašlykų plastikiniai indeliai, pakuotės nuo pirktų mišrainių, tušti duonos įpakavimai, plastikiniai dešrelių įpakavimai, traškučių pakeliai. Užsigerta sultimis, kurių įpakavimai mėtosi šalia.

Kažkas ant suolelio prie Kertuojų ežero surengė tikrą pikniką. Ant suolelio stovi tuščia žuvies konservų dėžutė, paliktas mažas butelaitis, netoliese mėtosi tuščias duonos pakelis, o galiausiai ant suolelio paliktas netgi peilis. Visa tai - šalia pilkapio ir akmens amžiaus gyvenvietės vietos, kur įrengti informaciniai stendai ir suoliukai poilsiautojams.

Geriau apsidairę radome ir dar vertingesnių dalykų – iešmas, skirtas šašlykams mauti, grotelės kepsniams kepti, metalinės palapinių konstrukcijos.

Tačiau kai kurie radiniai kelia kur kas daugiau nerimo. Suradome tuščios automobilių alyvos pakuotę. Vadinasi, kai kurie stovyklautojai prie ežero užsiima transporto priemonių tvarkymu ar net remontu. O tai gresia rimta žala aplinkai. Mat, sprendžiant iš paliktų provėžų, automobiliais važiuojama iki pat gražiausių pakrančių, nepaisant įstatymais nustatytų atstumų, kurių reikėtų laikytis prie vandens telkinių.

Labanoro regioniniame parke praleidome pusdienį, bet keistų radinių tikrai daug. Žmonių rudens pradžios darbo dieną nėra, bet jų palikimas išduoda, kad būta smagios vasaros. O grybai ir tarp šiukšlių auga.

Parko direkcija žino, kad ne visi elgiasi drausmingai

Parko vadovas Gedas Kukanauskas, paprašytas pakomentuoti situaciją, aiškino, kad direkcijai žinoma, jog lankytojai užsiima nelegalių tualetų statyba. Jis aiškino, kad jie du kartus per metus būna išardomi ir išvežami.

„Parkų direkcijai žinoma, kad dalis stovyklautojų užsiiminėja nelegalių įrenginių statyba ir juos palieka. Parko darbuotojai juos pastebėję arba gavę lankytojų pranešimus nelegalias stovyklavietes tvarko, o nelegalius įrenginius išardo. Pavasarį ir rudenį organizuojame talkas, į kurias kviečiame visus norinčius prisidėti prie saugomų teritorijų tvarkymo, bei stengiamės likviduoti visas žinomas nelegalias stovyklavietės”, - aiškino G. Kukanauskas.

Ir čia pat jis pridėjo, kiek atliekų išvežta šiais metais. „Tikslios statistikos, kiek išardoma nelegalių stovyklaviečių, neturime, tačiau surinktų atliekų šiais metais į sąvartyną pristatėme apie 3,5 tonos. Šiandien pravažiavome Jūsų nurodytas teritorijas ir surinkome 3 maišus šiukšlių. Nelegalias stovyklavietes užfiksavome ir jas artimiausiu metu bendradarbiaudami su VĮ Valstybiniais miškais bei seniūnijoms likviduosime”, - teigė parko direktorius.

Kiek per metus Labanoro parke yra nubaudžiama šiukšlinančių arba kitų parko taisyklių nesilaikančių asmenų? G. Kukanauskas sakė, kad 2016 surašyti 44 protokolai, 2017 m. - 13, 2018 - 8, 2019 metais protokolų iš viso nesurašyta.

„Šioje teritorijoje kontrolę taip pat vykdo Aplinkos apsaugos departamentas bei VĮ Valstybinių miškų pareigūnai. Kiek šios institucijos surašė protokolų duomenų neturime. Pastebimos tendencijos, kad tiek šiukšlintojų, tiek šiukšlių mažėja”, - dėstė G. Kukanauskas.

Galbūt šiukšlinančių ir nelegalių lauko tualetų problema sumažėtų parke atsiradus daugiau stovyklaviečių, kuriose būtų lauko tualetai ir konteineriai, skirti atliekoms mesti.

G. Kukanauskas aiškino, kad parko direkcija naujų stovyklaviečių įrengti negali, nes jai trūksta lėšų. Anot jo, tuo turėtų užsiimti valstybinė miškų urėdija.

„Sutinkame, kad stovyklavietėms reikalinga didesnė priežiūra ir geresnė infrastruktūra ir čia tikimės didesnio VĮ Valstybinių miškų urėdija dėmesio ir indėlio. Direkcijos tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ir teisiniai resursai čia labai riboti, nes mes nesame institucija, kuri šias stovyklavietes valdo. Nemanome, kad atsiradęs didesnis skaičius stovyklaviečių problemą padėtų spręsti, kadangi lankytojų srautas priklauso nuo orų, o karštais orais savaitgaliais Labanoro parke būna dešimtys tūkstančių žmonių. Po savaitgalio lieka vienas kitas. Iš tų tūkstančių pasitaiko vienas kitas netvarkingas pilietis kuris ir sudaro įvaizdį, kad visi lankytojai šiukšlina ir niokoja gamtą. Visgi, dauguma atvykę į gamtą susirenka ne tik savo, bet ir netvarkingų žmonių paliktas šiukšles ir mes tuo labai džiaugiamės”, - teigė parko direktorius.