„Mažyle, ką tu darai?“ – apkabinusi savo dukrą apsiverkė motina.
Ašaros lyg upeliais tekėjo – viena kitos iš glėbio nepaleido, tik viena jų dar net negalėjo pagalvoti, kokią siaubingą tiesą išgirs iš savo nepilnametės dukros.
„Nebegaliu tylėti ir taip gyventi – jis nuolat prie manęs lenda“, – besdama pirštu į motinos sugyventinį, netikėtai apie siaubingas kančias prabilo nepilnametė.
Ne vienerius metus mergaitę tvirkinęs bei seksualiai prievartavęs vyras nebuvo pasiruošęs išgirsti šio pasakojimo – lyg norėdamas ją užtildyti, kelis kartus šiai smogė per galvą, o kai ant grindų sėdėjusią dukrą motina bandė apginti ir ją apkabindama norėjo uždengti, šis nepilnametę podukrą ėmė spardyti kojomis.
Tai buvo tik pradžia to košmaro, apie kurį vėliau sužinojo motina – viskas vyko namuose, kur jos dukra turėjo jaustis saugiausiai, namuose, kur jos motina su patėviu augino gerokai jaunesnę seserį. Ir tai tęsėsi beveik dvejus metus.
Dabar, kai mergaitės patėvis jau yra uždarytas į kalėjimą, ją kamuoja ne ką mažiau svarbus klausimas: o kaip reikės gyventi, kai jis grįš atgal į laisvę? Juk jis grįš į mamos namus, glausis prie jaunesniosios sesutės.
Pamiršti tai, kas buvo? Apsimesti, kad nieko nebuvo? Neįmanoma. Kad ir kaip labai norėtųsi.
„Buvau savo kambaryje, kai išgirdau, kad kažkas atidarė langą – nežinau, kodėl, bet man kilo kažkoks nerimas, – vėliau pasakojo paauglės motina. – Nieko nelaukusi nuėjau į vaikų kambarį ir pamačiau, kaip dukra atidariusi langą sėdi ant palangės. Iš karto ją sugriebiau ir ištraukiau ant grindų, apkabinau, klausiau, ką ji daro. Dukra pradėjo verkti, sakė, kad nebegali tylėti ir taip gyventi, pasakė, kad mano sugyventinis prie jos „lenda“, nuolat priekabiauja...“
„Klausiausi ir negalėjau patikėti“
Motinos galvoje buvo daug klausimų, baisių minčių, bet tai, ką ji po kelių dienų išgirdo, kai dukra bendravo su vaiko teisių darbuotoja, pranoko tas siaubingas mintis – moteris net negalėjo įsivaizduoti, kad dukra seksualinį smurtą kentė nuolat ir beveik dvejus metus. O ji – ta, kuri turėjo būti jau saugaus gyvenimo raktas, net nepastebėjo.
„Neklausinėjau dukros, mačiau, kad ji dar nenori kalbėti, matyt, labai nedrąsiai jautėsi, be to, suprantu, pasakoti jai buvo gėda, – kalbėjo paauglės motina. – Kai į namus atvyko vaiko teisių darbuotoja, dukra papasakojo, ką patyrė – ji sakė, kad mano sugyventinis prie jos priekabiaudavo, kai manęs nebūdavo namuose, nuolat ateidavo į vonią, kai ši eidavo nusiprausti... Jeigu ji bandydavo pasipriešinti, jis ją mušdavo, sakė, kad trankydavo per inkstus, nuolat grasindavo, jog ją „įbetonuos į sieną“. Klausiausi ir negalėjau patikėti, o dukra tada jau buvo suradusi stiprybės viską atskleisti – tai, ką patyrė, pasakojo aiškiai ir drąsiai, tačiau verkdama.“
Motina neslėpė, kad šis pasakojimas ją išvedė iš pusiausvyros: „Labai susijaudinau, susinervinau, ir aš pradėjau verkti – net nepamenu visų detalių, kurias sakė dukra.“
Tai, ką išgirdo iš nepilnametės dukros lūpų, motinai nedavė ramybės – ji kaip įmanydama bandė laiką atsukti atgal, prisiminti bent kokią smulkmeną, kuri išduotų, jog tai, ką matė, iš tikrųjų buvo ne nevykęs juokelis, o tai, apie ką dabar mergaitė pasakoja. Ir tokių momentų surado – kartą buvo užklupusi, kaip sugyventinis dar tuo metu mažametę dukrą buvo prispaudęs ant lovos, laikydamas jos rankas išskėstas į šalis, o pats ant jos buvo užlipęs. Arba – kai buvo ją prispaudęs prie sienos, o pats ją kūnu užspaudęs.
„Tada, kai ji norėjo iššokti pro langą, paklausiau, kodėl tylėjo, kodėl net užuominomis neužsiminė, ką sugyventinis daro, – prisipažino paauglės motina. – Ji buvo suglumusi, bet pasikalbėjo – sakė, kad jautėsi „kaip prostitutė“, jai buvo šlykštu ir gėda kam nors tai sakyti. Net man.“
Maždaug kartą per mėnesį, kartais – ir dažniau
„Sesuo kitam kambary būdavo“, – siaubingą realybę atskleidė nepilnametė. Apie tai, ką ji patyrė per tuos beveik dvejus, paauglei teko pasakoti ne kartą, bet ji nepalūžo, jos pasakojimas buvo nuoseklus, gal tik iš pradžių, kai reikėjo pasakyti datas, kai tai vyko, ji „mėtėsi“ – kaltindama save dėl to, kas įvyko, ji stengėsi tai pamiršti, bandė save įtikinti, kad daugiau tai nepasikartos, o ne fiksuoti mėnesius, dienas ir valandas su minutėmis.
„Bet tai buvo nuolat – maždaug kartą per mėnesį, kartais – ir dažniau“, – sakė ji.
Tuo metu nepilnametę daugybę kartų tvirkinęs ir seksualiai prievartavęs jos patėvis, kuris mergaitę buvo sumušęs už atskleistą „paslaptį“, ne iš karto išdrįso savo sugyventinei prisipažinti, kad savo įgeidžius tenkino su podukra. Ir tik vėliau, kai buvo sulaikytas ir nuvežtas į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėjus, vyras kaltę pripažino, tik tikino, kad net neketino mergaitės prievartauti ar žaginti, o jeigu ką ir darė, tai esą netyčia...
„Jeigu būčiau norėjęs, laisvai būčiau galėjęs tai padaryti, bet man to nereikia, – teisinosi jis. – Paprasčiausiai vyko žaidimas, gal mergaitė kažką ne taip suprato, galėjo klysti... Tada, kai tai vykdavo, ji nė karto neatsisakė, manęs neatstūmė...“
Jis turėjo ir daugiau pasiteisinimų – esą mergaitė nuolat naršydavo mobiliojo ryšio telefone, todėl ne kartą jį buvo atėmęs, o tada ir kildavo konfliktai.
„Nežinau, kodėl ji galėjo palūžti, bet kai atimdavau telefoną, su ja nebūdavo galima susikalbėti, ji verkdavo“, – apklausos metu sakė podukrą tvirkinęs ir seksualiai prievartavęs vyras.
Ne taip suprato „žaidimus“
„Pripažįstu, kad tai, ką dariau su mergaite, galėjo vykti ne dažniau nei kartą į mėnesį, – teisme aiškino jis, bet tuo pačiu dar kartą pabrėžė, jog nepripažįsta kaltės, nes esą nieko blogo nepadarė, mergaitė galbūt ne taip suprato „žaidimus“. – Labai gailiuosi dėl to, ką padariau, dabar savo elgesiu stengiuosi įrodyti, kad suklydęs žmogus gali teisingai įvertinti savo padarytas klaidas ir pasitaisyti. Norėčiau mergaitės atiprašyti, bet neturiu galimybės – man uždrausta prie jos artintis.“
Ikiteisminio tyrimo metu mergaitės patėviui nebuvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė, vietoj jos buvo taikoma intensyvi priežiūra, taip pat jam buvo uždrausta artintis ne tik prie seksualiai išnaudotos podukros, bet ir savo dukros.
„O tai yra neteisinga – juk jai nieko nepadariau“, – teisinosi dabar jau šešeriems metams už grotų pasiųstas vyras.
Jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nutarė, kad vyras nukentėjusiajai mergaitei privalės sumokėti 12 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti. Per tuos dvejus metus, kai vyko baudžiamasis procesas, jis tesugebėjo pervesti vos 500 Eur. Tiesa, pirmosios instancijos teismas mergaitės patirtą žalą buvo įvertinęs dvigubai didesne suma, bet šį nuosprendį apskundęs nuteistasis prašė ją sumažinti – esą toks žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
„Man vienai bus sunku“
Neįtikėtina, bet šiai vyro pozicijai teismo posėdyje pritarė ir nukentėjusiajai dukrai atstovavusi motina, nuteistojo sugyventinė.
„Priteistas žalos atlyginimas yra per didelis, mes pačios su dukra nesupratome, kaip tą žalą įvertinti, vaikas tiesiog pasakė tą sumą“, – teigė motina, kuri dukros patirtus išgyvenimus iš pradžių buvo įvertinusi 50 tūkst. Eur.
Nuteistojo sugyventinė taip pat suabejojo, ar jos gyvenimo draugui skirta bausmė nėra per griežta.
Teisėjai su tokia pozicija nesutiko – skirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: „Nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei sveikatai nuteistasis padarė prieš nepilnametį asmenį, savo šeimos narį – sugyventinės dukrą, su kuria kartu gyveno daugiau nei 10 metų, nusikalstami seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu tęsėsi ilgą laiką ir įgavo sistemiškumo požymius, jie buvo atliekami nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kur jai turėtų būti saugiausia, kartu su ja gyvenančio asmens, be kita ko, naudojant tiek fizinę, tiek psichologinę prievartą, grasinimus.“
Pasak teisėjų, dėl vyro veiksmų mergaitei buvo padaryti sveikatos sutrikimai, kurie realiai pakenkė jos normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi, juos ji gydosi iki šiol ir jie yra ilgalaikio išliekamojo pobūdžio.
Kad užmirštų tai, ką beveik dvejus metus patyrė savo namuose, mergaitė dabar siekia užpildyti savo laisvalaikį įvairiomis veiklomis, nes, priešingu atveju, jai kyla slogūs prisiminimai.
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. 865500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858) |
