Šalies muziejų bendruomenė neigiamai vertina Kultūros ministerijos parengtus įstatymų projektus, kuriais siūloma apriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų skaičių.
Liana Ruokytė-Jonsson
© DELFI / Domantas Pipas

„Priimdami įstatymus, kuriais reglamentuojamas įstaigos vadovo kadencijų skaičius, galime tapti baltomis varnomis visoje Europos Sąjungoje“, - sako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, remdamasis ekspertine muziejinių organizacijų apklausa dėl vadovų skyrimo ir kadencijų nustatymo praktikos 14-oje ES valstybių, atlikta Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių įstatymai nenustato specifinės muziejaus vadovo skyrimo procedūros ir kadencijų skaičiaus, nes tai reglamentuojama muziejaus steigimo dokumentuose. Šalyse, kur muziejaus vadovas - valstybės tarnautojas, yra sudaroma neterminuota darbo sutartis, jam taikomos visos valstybės tarnybos privilegijos, o atleidimo iš pareigų procedūra yra sudėtinga. Ten, kur su muziejaus vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis (dažniausiai 5 metams), kadencijų skaičius yra neribojamas, sutartis gali būti pratęsta, jei vadovas sėkmingai įgyvendina įstaigos strateginį planą ar programą.

Asociacija pabrėžia, įstaigų vadovai yra kultūros vadybininkai, šalies atminties saugojimo strategai, įgyvendinantys ilgalaikius kultūros vertybių išsaugojimo, tradicijų puoselėjimo, edukacijos ir sklaidos projektus. Vadovų autoritetas grįstas ryškiomis asmeninėmis kompetencijomis, ilgalaikiais partnerystės ryšiais, įgyjamais ne per vieną kadenciją. Todėl kadencijų skaičiaus ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ir regionų strateginių kultūros tikslų ir ilgalaikių kultūros projektų įgyvendinimui. Tai iš esmės prieštarauja kultūros vadybos principams, žmogiškųjų išteklių apsaugai, kultūros politikos tęstinumui. Pažymėtina, kad šių įstatymų projektų nuostatos palies ne tik didžiąsias kultūros įstaigas, bet ir per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų šalies miestuose ir miesteliuose.

Asociacija yra įsitikinusi, kad teisės aktai sukuria visas galimybes savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms kasmet vertinti biudžetinių kultūros įstaigų vadovų veiklą ir jų vadovaujamų įstaigų rezultatus, o įvertinus - spręsti apie vadovų tinkamumą ir galimybę toliau eiti pareigas.

Kultūros ministerijos Vyriausybei pateiktais įstatymų projektais siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad įstaigų vadovai į pareigas būtų skiriami terminuotam laikotarpiui - kadencijoms, nustatant vienodą paskyrimo laiką - 5 metus. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad vadovai galėtų būti paskirti ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės toje pačioje įstaigoje, primena ELTA.

„Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei valstybės pinigų fondų lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą. Toks įstaigų valdymas ir veikimas tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų“, - pabrėžė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Pasak ministrės, vis dar esama biudžetinių įstaigų (valstybės archyvai, kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų. Tokia praktika susilaukia nemažai kritikos iš išorinių stebėtojų.

„Ši tvarka labiausiai palies tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas, nes mažuose miesteliuose įsikūrusios bibliotekos ar kultūros centrai paprastai būna regioninės įstaigos filialais, todėl jų vadovams šis teisės aktas nebus taikomas“, - sakė kultūros ministrė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (25)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (94)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (158)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (4)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (111)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (18)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (186)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (249)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (124)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...