aA
Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurį sovietai užėmė 1945-aisiais. Tam tikra visuomenės grupė, kuri kasmet gegužės 9-ąją susirenka prie Lietuvos teritorijoje palaidotų raudonarmiečių atminimo memorialų, šiemet ruošiasi iškilmingai minėti 75-ąsias Lietuvos uostamiesčio „išlaisvinimo“ metines.
Divizijos „Großdeutschland“ tankai „Pantera“ Mėmelyje (Klaipėdoje)
Divizijos „Großdeutschland“ tankai „Pantera“ Mėmelyje (Klaipėdoje)

Kiekvienais metais kartodami tuos pačius prasimanymus apie nuožmius mūšius dėl Klaipėdos oratoriai pamiršta pridurti, kad mieste 1945 m. sausį nebebuvo civilių gyventojų, o vokiečiai miestą ruošėsi palikti. 1945 m. sausio 28 d. raudonarmiečiai įžengė į tuščią, tačiau užminuotą miestą.
Bet apie viską iš eilės.

Įspūdingi įtvirtinimai

DELFI jau buvo rašyta, kad atkakliausi mūšiai dėl Klaipėdos vyko 1944 m. spalio mėnesį, tačiau tuomet sovietams nepavyko užimti miesto „iš eigos“. Iki pat 1945 m. sausio vidurio šiame fronto ruože vyravo sąlyginė ramybė.

Jau rašiau, kad Klaipėdos miesto ir jo apylinkių gynybai vokiečių vadovybė ruošėsi dar nuo 1944 m. vasaros. Priemiesčiuose buvo įrengtos labai stiprios gynybinės pozicijos su gelžbetoninėmis priešlėktuvinėmis pakrančių gynybos slėptuvėmis, kurias sovietai pavadino „gelžbetoniniais fortais“, miestą juosė keturi gynybos ruožai su trimis apkasų linijomis, vielų užtvaromis ir minų laukais, buvo iškasti platūs prieštankiniai grioviai, įrengta ir kitokių kliūčių tankams ir pėstininkams.

Seni miesto ir uosto įtvirtinimai buvo sustiprinti, pritaikyti gynybai, įrengti lizdai stambaus kalibro pabūklams ir kulkosvaidžiams, gausybė ugnies taškų. Klaipėdos prieigose vienam fronto kilometrui teko vidutiniškai 10 km apkasų, 3–5 km pėstininkus sulaikančių bei 2,5 km prieštankinių kliūčių, apie 2 tūkst. įvairių rūšių minų, 40 kulkosvaidžių bei artilerijos taškų.

Sovietiniai metais išlikusi vokiečių pažymėta nuoroda į priešlėktuvinę slėptuvę, V. Dambrausko nuotr.
Sovietiniai metais išlikusi vokiečių pažymėta nuoroda į priešlėktuvinę slėptuvę, V. Dambrausko nuotr.


Ruošėsi gatvių mūšiams

Tuometinio Klaipėdos miesto-tvirtovės komendanto komandoro A. Mollerio įsakymu, atskiri namai, jų aukštai, rūsiai, gatvių sankryžos, ištisi miesto kvartalai buvo pritaikyti gynybai. Įrengtos sekyklos, slėptuvės, sandėliai, barikados, kliūtys, atsparos punktai ir pasipriešinimo mazgai. Viskas buvo parengta gatvių kautynėms. Gyventojai buvo evakuoti dar 1944 m. spalį.

Folksšturmo daliniuose tarnavęs Richardas Schattneris prisiminimuose, publikuotuose 1955 m. laikraštyje „Memeler Dampfbot“, prisiminė, kad 1944 m. gruodžio pradžioje jie toliau dalyvavo stiprinant gynybinius įtvirtinimus, klojo kabelius nuo Bomelio Vitės (vok. Bommelsvitte) iki Melnragės (vok. Mellneraggen).

„Kazematuose, prie senųjų kapinių šiaurinėje Bomelio Vitės pakraštyje, vis dar buvo išlaipinta „Groß Deutschland“ divizija. Tik tuo metu Mėmelis tinkamai pasirengė gintis. Visi stotyje likę geležinkelio vagonai buvo tankiai sustatyti ir apversti kaip prieštankinė užtvara aplink miestą. Tik 1945 m. sausio 23 d. Mėmelio folksšturmo kuopos išsiskirstė, taip ir nesudalyvavus kovoje ir nepadarius nė vieno šūvio, išskyrus per šaudymo pratybas“, – prisiminė R. Schattneris.

Daug jo tarnybos draugų buvo nusiųsti padėti Karaliaučiaus gynėjams, kur padėjo galvas kovose dėl Rytų Prūsijos sostinės.

Mėmelyje Antrojo pasaulinio karo metais buvo ruošiami povandeninio laivyno jūrininkai. Jūrininkų rikiuotė dabartinės Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto kieme. Nuotrauka iš A. Barkausko kolekcijos
Mėmelyje Antrojo pasaulinio karo metais buvo ruošiami povandeninio laivyno jūrininkai. Jūrininkų rikiuotė dabartinės Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto kieme. Nuotrauka iš A. Barkausko kolekcijos


Bunkeriai ant ledo

Dėl nepalankių orų sąlygų, palyginti šiltų orų ir vis neužšalusių vandens telkinių sovietai generalinį Rytų Prūsijos puolimą atidėjo. Kaip prisiminė vermachto generolas Erchardas Rausas (1889–1957) 1944 pabaigoje–1945 m. pradžioje vadovavęs 3-ąjai tankų armijai, tuo metu atslūgo pavojus ir Klaipėdai. Sovietai atitraukė savo smogiamąsias formuotes, o paskui išminuotojų brigadą. Dar daugiau, sovietai išbarstė propagandinius lapelius, kuriuose buvo raginama vokiečius ramiai švęsti Kalėdas.

„Nebepasitikėjome švenčių išvakarėse išsibarstytais propagandiniais lankstinukais, kuriuose rusai pažadėjo leisti mums ramiai švęsti Kalėdas. Labiau tikėtina, kad puolimą jie atidėjo dėl blogo oro, o ne iš riteriškumo, kuriuo nė nekvepėjo. Atšalimo laukėme tik sausį, po to upes, ežerus ir pelkes uždengs gana storas ledas, kuriuo Raudonoji armija tikėjosi į Rytų Prūsiją įsiveržti be trukdžių“, – rašė E. Rausas savo atsiminimų knygoje „Tankų operacijos Rytų fronte“.

Tuo metu trys geriausios vermachto 3-iosios tankų armijos divizijos buvo Koenigsbergo tvirtovėje, dvi – Mėmelio tvirtovėje, o dvi silpniausios pavaldžios E. Rausui, skirtos lauko operacijoms. 3-iosios tankų armijos divizijų išsklaidymą lėmė būgštavimai, kad rusai gali išsilaipinti Kuršių nerijoje. Priminsime, kad marias ir Baltijos jūrą sovietai pasiekė 1944 m. spalio 9–10 dienomis.

E. Rausas teigė nesitikėjęs didelio masto išsilaipinimo, nes Raudonoji armija paprasčiausiai neturėjo reikiamos įrangos įveikti vandens kliūčiai. Bet vokiečiai manė, kad rusai, tikėtina, tamsoje, gali atsiųsti diversines grupes ar šnipus. Pakrantės gynyba buvo komplektuojama iš užnugario, savanorių ir folksšturmo dalinių, juos palaikė silpni Koenigsbergo rezervai.

Folksštrumo dalinys
Folksštrumo dalinys


„Žinojome, kad žiemą marios užšąla ir ledas gali atlaikyti ne tik žmones, bet ir techniką. Tai galėtų įkvėpti rusus bandyti apeiti 3-iosios tankų armijos flangus ir perkirsti kelius, vedančius į Mėmelį, arba imtis kokių nors kitų svarbių operacijų. Dėl šios priežasties mes parengėme planą užtverti Kuršių marias per visą jų plotį – 15 kilometrų.

Rudenį pastatėme medinius 2 metrų aukščio šildomus dotus. Juosė galėjo slėptis 2–5 ginkluoti kariai. Dotai buvo pastatyti ant platformų, o šios – ant specialių rogių, kad būtų galima juos transportuoti ledu. Tuo pačiu jos neleido įrenginiu nuskęsti, jei kartais, atšilus orams, ledas neišlaikytų.

Kai tik ledas sutvirtėjo, maždaug gruodžio vidury, pirmoji dotų grupė buvo pastatyta ant marių. Plečiantis ledo dangai, plėtėsi ir įtvirtinimų linija. Kai ledo danga visiškai sukaustė Kuršių marias, šachmatų tvarka dviem eilėmis išdėstėme ištisą bunkerių liniją iš 150 dotų. Juos apkrovėme ledo gabalais ir užmaskavome sniegu. Šis gynybinė linija turėjo sukliudyti rusams ledu pasiekti Kuršių neriją.

Kadangi rusai neturėjo priemonių greitai judėti ledu, Kuršių marias jie įveikti tik pėsčiomis. Dėl šios priežasties gruodžio ir sausio mėnesiais jie mūsų net nepuolė. Tačiau sausio pabaigoje sovietai mėgino apeiti ledu mūsų flangus. Tris kartus rusai bandė pralaužti 3-iosios tankų armijos frontą, bet kiekvieną kartą mes juos po atkaklių mūšių nublokšdavome. Didelę paramą tose kovose teikė būtent ekspromtu pagaminti lediniai bunkeriai“, – apie improvizuotus gynybinius įrenginius knygoje rašė E. Rausas.

Geležinkelio cisternos virto laivais

Nuolatiniai sąjungininkų oro antskrydžiai 1944–1945 m. lėmė, kad Vokietijoje išseko degalų atsargos, todėl buvo griebtasis griežčiausių taupymo priemonių.

Visi kroviniai ir technika buvo gabenami tik geležinkeliu, kroviniai buvo pristatomi kuo arčiau fronto linijos, traukiniai buvo naudojami net mažiems kariniams daliniams perkelti. Tilžės rajone traukiniai su maistu ir amunicija buvo iškraunami vos 500 metrų nuo fronto linijos. Nemuno žemupyje buvo nutiesta siaurojo geležinkelio trasa, kuri driekėsi taip pat vos už 500 metrų nuo fronto.

Dar daugiau, rašė E. Rausas, kiekvienas važiuojantis sunkvežimis privalėjo vilkti tuščią. Niekas, išskyrus kai kuriuos štabo narius, negalėjo važiuoti automobiliais po vieną. Sunkvežimiai lengvuosius automobilius vilkdavo net veždami karius. Šios ir kitos panašios priemonės tapo įprastos, buvo labai griežtai stebima, kaip jų laikomasi.

Generolas Erchardas Rausas (nuotraukoje kairėje)
Generolas Erchardas Rausas (nuotraukoje kairėje)


Tačiau ėmė trūkti pačių geležinkelio cisternų, kuriomis būtų galima transportuoti degalus.

„Žinojome, kad apsuptame Mėmelyje įstrigo apie 70 cisternų, kurios buvo būtinos aprūpinant Rytų Prūsijoje kovojančius dalinius degalais. Deja, iš miesto geležinkeliu išgabenti jų nebuvo įmanoma. Apsvarstėme daugybę variantų, kaip išspręsti problemą. Galiausiai vienas iš 3-iosios Tankų armijos inžinierių karininkų apskaičiavo, kad tuščios cisternos, jei jos sandariai uždaromos, gali plaukti jūra. Atlikome eksperimentą, kuris patvirtino šią prielaidą. Nedelsiant Mėmelio karinio jūrų laivyno bazė gavo nurodymą atplukdyti cisternas Baltijos jūra iki artimiausio uosto“, – rašė generolas.

Pirmasis laivas 5 cisternas 175 km jūra iki Piliavos atplukdė per naktį. Cisternos buvo visiškai sveikos ir jas buvo galima nedelsiant panaudoti degalų gabenimui. Po to prasidėjo nuolatiniai reguliarūs reisai. Kiekvieną naktį buvo atplukdoma nuo 8 iki 10 cisternų. Viskas vyko sklandžiai. Tik pasibaigus jų transportavimui paaiškėjo, kad kelios cisternos atitrūko ir dingo jūroje. Vėliau jos sukėlė paniką tarp kabotažinių laivų, plukdančių krovinius tarp pakrantės uostų. Pastebėję pirmąją cisterną kapitonai iškart pranešė, kad aptiko rusų povandeninį laivą. Lėktuvai ir patruliniai laivai iškart puldavo jo ieškoti. Kiekvieną kartą paaiškėdavo, kad tai tik dingusios cisternos, tokią istoriją savo knygoje aprašė vermachto generolas.

Petras Stankeras knygoje „Lietuva 1940–1950“ skyriuje „Mūšiai dėl Klaipėdos“ rašo, kad ginantys Klaipėdos miestą vokiečių daliniai 1945 m. sausio 10 d. pradėjo kontrpuolimą, siekdami susijungti su Kuršo grupuote. Tačiau mėginimas pereiti prie aktyvių veiksmų nepavyko.

Sovietų 43-iosios armijos daliniai, smogiamosios aviacijos divizijos ir dviejų geležinkelio artilerijos divizionų remiami, atmušė puolimą ir vokiečiai, netekę daug karių bei technikos, buvo priversti atsitraukti.

Nepavykus susijungti dviem vokiečių grupuotėms, vermachto vadovybė parengė Klaipėdos gynėjų evakavimo į Rytų Prūsiją planą. Pagal nutarimą, priimtą 1945 m. sausio 21 d., numatyta dalį pajėgų išvežti jūros keliu, o likusias – per Kuršių neriją.

Lietuvininkas Martynas Gelžius (1908–1988) Mėmelio placdarmo gynyboje
Lietuvininkas Martynas Gelžius (1908–1988) Mėmelio placdarmo gynyboje


Paskutinė vokiečių ataka

Sąlyginė ramybė Klaipėdos placdarme truko iki 1945 m. sausio 10 d. Tą dieną po stiprios artilerijos ugnies vokiečiai surengė netikėtą ataką. Sovietų vadai manė, kad tokiu būdu Mėmelio garnizonas nori susijungti su Kuršo grupuote. Tačiau tai neatitiko tikrovės. Veikiausiai vokiečiai, sulaukę patogaus momento, norėjo sudaryti įspūdį, kad garnizonas yra pasirengęs vykdyti stambias kovines operacijas, esą placdarme sukoncentruotos stambios jėgos. Nors tuo metu iš miesto buvo išgabenama 278-oji šturmo pabūklų brigada, kiti daliniai, evakuojamas turtas.

Vokiečių tankai, pralaužę 43-os armijos 92 šaulių korpuso gynybą, užėmė plento Klaipėda–Kretinga atkarpą. Juo „Tigrai“ pasiekė 406-ojo laivyno artilerijos diviziono baterijų pozicijas. Sovietų pėstininkai išsilakstė, artileristams teko gintis vieniems. Kaip prisiminimuose jau po karo rašė maršalas I. Bagramianas, kad sulaukė admirolo Tribuno skambučio. Admirolas paprašė pagalbos. Artileristams padėjo zenitinis šarvuotasis traukinys Nr. 207 ir 11-as laivyno artilerijos divizionas, kuris buvo išsidėstęs ties Palangos aerodromu.

Taip pat, pasinaudoję trumpu oro pagerėjimu sausio 10–12 saviškiams padėjo šturmo bombonešiai Il-2, surengę 178 kovinius skrydžius. Mūšį sovietai aprašo tradiciškai meluodami: „Jau po pirmųjų salvių užsiliepsnojo keli „Tigrai“ ir „Ferdinandai“ (vokiečių duomenimis, sausį Klaipėdoje dislokuotas 511 batalionas neprarado nė vieno „Tigro“, o savaeigių pabūklų „Ferdinandas“ vokiečiai Rytų fronte nebenaudojo nuo 1943-ųjų). Sausio 11-osios vakarą iš mūsų pozicijos gilumos atvažiavo parama su tankais ir šaulių daliniais. Jie, remiami geležinkelio baterijų, atbloškė priešą“, – rašė I. Bagramianas.

Vokiečiai ruošėsi mieste intensyviai gintis. Vido Dambrausko nuotraukoje 1980 m. užfiksuota pusrūsyje įrengta snaiperio pozicija
Vokiečiai ruošėsi mieste intensyviai gintis. Vido Dambrausko nuotraukoje 1980 m. užfiksuota pusrūsyje įrengta snaiperio pozicija


Kitą dieną, sausio 12-ąją, puolimą surengė sovietai. Tačiau praradę 6 tankus ir 4 savaeigius pabūklus skubiai atsitraukė.

Prasidėjo planuotas atsitraukimas

Pulkininkas Werneris Ebelingas, paskutinysis Mėmelio tvirtovės komendantas, savo dienoraštyje aprašo paskutines dienas Mėmelyje.

„Sausis beveik įpusėjo. Sausio 13 d. sutriuškinti rusai puolė Rytų Prūsiją. Mėmelio placdarmas, kuris buvo įrengtas kaip nedidelis įtvirtinimas tarp Rytų Prūsijos ir Kuršo, prarado savo reikšmę. Jau sausio 14 d. pirmieji tvirtovės daliniai buvo išvedami ir siunčiami į pavojingiausias fronto vietas prie Kionigsbergo. Sunkiai judantys daliniai, tiekimo reikmenys, remontininkai, užnugario pozicijų kariai, Folksšturmas ir kiti daliniai, nedalyvaujantys tiesiogiai kovose, per kelias ateinančias dienas taip pat buvo perkelti į neriją ir pasiekė Sembos pusiasalį. Buvo sudarytas evakuacijos planas, kuris buvo tikslingai įvykdytas, tačiau galutinis įsakymas palikti miestą buvo gautas tik sausio 25 d. Daliniai buvo itin reikalingi skubioms kovoms pavojingame Sembos pusiasalyje“, – rašė paskutinysis Mėmelio komendantas, ruošdamasis išvykti iš miesto.

Jau po dviejų savaičių Klaipėdoje šeimininkavo kita kariuomenė.

Apie tai, kaip jai sekėsi, kitame straipsnyje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(331 žmogus įvertino)
4.0665

Top naujienos

Žiauriausias skerdynes pokario Europoje matęs taikdarys: jie žiūrėjo į mus su viltimi ir baime, o mes negalėjome nieko padaryti

Liepos 12-osios vakare pirmieji autobusai kirto fronto liniją ir pasiekė Kladanji pabėgėlių...

Lietuvos įmonės įvertino britų planus dėl atvykstančių darbuotojų: sužlugdytų patys save (17)

„Legalus darbas Anglijoje (amžius iki 60 metų)! Dirbk sandėliuose bei fabrikuose! Užsidirbk...

Orai: nemalonus reiškinys tęsis visą savaitgalį (3)

Po labai vėjuotos nakties, sekmadienio dieną vėjas aprims nežymiai. Vis dar daugelyje rajonų...

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (148)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (338)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (509)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (7)

Savaitgaliais į Pakruojį, esantį Šiaurės Lietuvoje , suvažiuoja nemažai automobilių, pilnų...

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (170)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (3)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Kodėl moterys patiria orgazmą: tai susiję ne tik su giminės pratęsimu (19)

Priežastys, kodėl moterys patiria orgazmą, mokslininkus domina jau gana seniai. Vyrams orgazmas...

|Maža didelių žinių kaina