Motinos diena pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje oficialiai švenčiama nuo 1928 metų, tačiau ji žinoma nuo pagonybės laikų, kai mamas vaikai ir vyrai ne tik pasveikindavo, bet ir tą dieną stengdavosi išvaduoti nuo namų ruošos darbų.
Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Senovės graikai šventė Sibelės dieną, romėnai – Matonalijas. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes būtent dėl tos pačios priežasties – motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Buvo laikoma, kad visa visatos gyvybė yra pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gają, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Šios žemės deivės rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą.
Pasaulyje paplitus krikščionybei, deivių kultas išnyko, jį atstojo Dievo motinos Marijos garbinimas. Nors Marijos gimimo diena laikoma rugsėjo 8-oji, Motinos diena daugelyje pasaulio šalių, kaip senųjų tradicijų atgarsis, švenčiama pavasario mėnesiais. Beje, pagal katalikišką tradiciją dvasine motina buvo laikoma Bažnyčia, dovanas Motinos dienos proga reikėdavo nešti būtent jai. Viduramžiais viskas pakrypo žemiškųjų motinų garbinimo link – ketvirtasis gavėnios sekmadienis tapo Motinos dienos sekmadieniu. Pas anglų žemvaldžius dirbę ir gyvenę tarnai šį sekmadienį buvo išleidžiami į namus ir dažniausiai parnešdavo mažų dovanėlių ar pyrago. Pyragai buvo kepami su džiovintais vaisiais, kad visas pyragas nepasentų ilgos kelionės pėsčiomis ar arkliais metu.
Tačiau dabar krikščioniškos šalys nešvenčia Motinos dienos vienu metu – šventės laikas yra pakoreguotas pagal skirtingas tradicijas, siejamas su skirtingais istoriniais ar religiniais įvykiais.
Norvegija Motinos dieną švenčia antrąjį vasario sekmadienį, Gruzija – kovo 3 d., Afganistanas, Azerbaidžanas, Bulgarija, Makedonija, Rusija, Albanija, Baltarusija, Kazachstanas, Vietnamas, Bosnija ir Hercegovina – kovo 8 d., Jungtinė Karalystė, Airija, Nigerija – ketvirtąjį gavėnios sekmadienį, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Jordanija, Kuveitas, Sudanas ir kitos musulmoniškos šalys – per pavasario lygiadienį, kovo 21-ąją.
Motinų likimai
Egipte Motinos diena buvo įvesta žurnalisto Mustafos Amino dėka. Jį įkvėpė našlės, visomis išgalėmis besistengusios išmokslinti savo sūnų gydytoju, istorija – vėliau jis susituokė, o motina liko be padėkos... Pirmąkart Motinos diena buvo švenčiama 1956 m. kovo 21 d., konkrečią datą nukopijavus iš kitų arabų šalių. Kai M. Aminas buvo suimtas ir įkalintas, mėginta keisti šventės pavadinimą į „Šeimos diena“, nes vyriausybė norėjo, kad tiesiog būtų pamiršta apie jos steigėją. Tačiau šios pastangos buvo nesėkmingos.
Neįvertintas motinos pasiaukojimas pagimdė Motinos dienos minėjimą ir visiškai kitokioje šalyje – Australijoje, kur tokia idėja kilo gydytojai Dženet Heiden, lankiusiai daug pamirštų ir apleistų motinų. Susikrimtusi dėl to, ji iš pradžių stengėsi įkvėpti pagerbti vienišas moteris, bent jau išauginusias vaikų, vietos mokyklų bendruomenę, vėliau ši idėja paplito po visą šalį.
Nekomercinė šventė
Kartu su mumis pirmąjį gegužės sekmadienį Motinos dieną švenčia Vengrija, Mozambikas, Portugalija ir Ispanija. Daugiausia, be to, gana skirtingų tradicijų, šalių Motinos dieną švenčia antrąjį gegužės sekmadienį (Australija, Belgija, Brazilija, Kinija, Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Suomija, Italija, Japonija, Kanada, Lichtenšteinas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Austrija, Šveicarija, Taivanas, Turkija ir JAV). Paskutinį gegužės sekmadienį šią dieną mini Prancūzija ir Švedija. Beje, šios šventės nepavyko sukomercinti net vakariečiams, nors teigiama, kad per Motinos dieną nuperkama daugiau gėlių negu per Valentino dieną, kuri visuomenei tiesiog brukte įbrukama.
JAV ši šventė vyksta taip pat antrąjį gegužės sekmadienį ir yra siejama su savo gyvenimą šios šventės populiarinimui pašventusia moterimi Ana Džarvis. Ją įkvėpė savo pačios mamos atsidavimas auginant 11 vaikų. Per antrąsias mamos mirties metines, antrąjį gegužės sekmadienį, A. Džarvis įtikino savo parapijiečius Vakarų Virdžinijoje švęsti Motinos dieną. Bažnyčia buvo išpuošta mėgstamiausiomis jos mamos gėlėmis – gvazdikais. Kažkodėl būtent šios gėlės tradiciškai dovanojamos motinoms ir daugelyje kitų šalių. 1910 metais Vakarų Virdžinijos valstija oficialiai patvirtino Motinos dieną, o 1914-aisiais prezidentas Vudrou Vilsonas paskelbė ją nacionaline švente.
Pagerbtos kryžiumi
Savotiškai prie motinų pagerbimo šventės yra prisidėjusi Vokietija. 1920 metais šioje šalyje buvo užfiksuotas mažiausias gimstamumas Europoje. Motinystės vertybėms skatinti 1923-iaisiais Reichstage buvo vienbalsiai priimtas nutarimas švęsti Motinos dieną. Motinų išaukštinimas aukščiausią lygį pasiekė nacių valdymo laikais – nedviprasmiškai buvo reklamuoja pareiga padovanoti Vokietijai kuo daugiau vaikų. Žinoma, vaikai turėjo būti genetiškai „švarūs“, be žalingų įpročių, o tėvai ir visa giminė – politiškai patikimi.
1938 metais buvo įsteigtas motinų vyriausybinis apdovanojimas – Motinos kryžius. Jis buvo skiriamas motinoms, turinčioms ne mažiau kaip keturis vaikus. Auksinio kryžiaus galėjo susilaukti motina, išauginusi 8 ir daugiau vaikų. Aukščiausio motinos patriotizmo laipsnį reiškė išaugintą sūnų paaukoti Vokietijai, todėl pavadinimas „Motinos kryžius“ tampa daugiaprasmis, turint omenyje katalikišką kryžiaus simboliką.
Lietuviška tautosaka gausi patarlių ir priežodžių apie sunkią motinos dalią, tačiau, kaip matome, net ir civilizuotose šalyse motinų likimas nėra vien rožėmis klotas, tarytum motinystė savaime reikštų dramatiškus išgyvenimus.