Šiandien, kai mažametes mergaites savo seksualinių fantazijų žaisliukais pavertęs vyras jau yra įkalintas, moteris gali šiek tiek lengviau atsikvėpti, nors ir suvokia, kad dar laukia ilgas ir sudėtingas kelias – tai, ką patyrė jos dukros vaikystėje iš artimo žmogaus, gali šias persekioti visą gyvenimą.
„Kai vaikai paauga, jie pradeda suprasti, kas atsitiko, ir tada kyla stipresnės emocijos, kurios gali reikštis psichikos būsenoje, – kalbėjo viena su mažametėmis bendravusi psichologė. – Jau vien vaiko atėjimas į teismą sukelia stresą, o dar labiau vaikai paveikiami, kai jie dalyvauja seksualinio tvirkinimo, seksualinės prievartos bylose. Vaikai pajunta nesaugumą, nepasitikėjimą.“
Pasak jos, kadangi seksualinį smurtą vaikas patyrė šeimoje, ateityje jis gali nepasitikėti artima aplinka.
Už tai, kad prieš dvi savo sugyventinės mažametes mergaites atliko tvirkinamuosius veiksmus bei vieną jų seksualiai prievartavo, vieno Lietuvos miestelio gyventojas buvo nuteistas kalėti penkeriems metams. Be to, teisėjai nusprendė, kad vyras vienai mergaitei privalės sumokėti tūkstantį, o kitai – tris tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
Į kalėjimą mergaites nuskriaudęs vyras buvo pasiųstas ne iš karto – pirmosios instancijos teismas vyrą buvo išteisinęs dėl seksualinio prievartavimo, jį nuteisė tik dėl tvirkinimo ir už tai skyrė vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Jos metu vyrui buvo nurodyta dalyvauti elgesio programose, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausta bendrauti su nukentėjusiomis.
Šį labai švelnų nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ne tik valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, bet ir mergaičių motina – ji buvo įsitikinusi, kad jos dukras nuskriaudęs vyras turi atsidurti už grotų.
Anot jos, nors buvęs sugyventinis ir buvo išteisintas dėl seksualinio prievartavimo vienos dukros atžvilgiu, tačiau nuteistas už tvirkinimą, o už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų.
„O jam paskirta tik laisvės apribojimo bausmė, net be intensyvios priežiūros“, – moteris pažymėjo, kad buvo skirta aiškiai per švelni bausmė, dėl to buvo pažeistas teisingumo ir humaniškumo principai, nukentėjusių mažamečių mergaičių interesai.
„Vien tik išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas“, – prokurorė pažymėjo, jog iš vyro atliktų veiksmų sekos akivaizdu, kad jis siekė patenkinti savo lytinę aistrą – tą naktį jis nuogas nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą tarp miegančių mergaičių, vienai jų numovė apatines kelnaites, po jomis kišo ranką...
Nukentėjusiąja pripažinta mergaitė per apklausą, kurioje dalyvavo psichologė, teigė, kad tąnakt, kai mamos sugyventinis atėjo ir atsigulė į lovą, buvo karšta, todėl ji miegojo be kelnių, o miegodama pajuto, kaip kažkas kiša rankas...
„Pabudusi pamačiau dėdę, jis buvo visiškai be rūbų“, – siaubingą realybę atskleidė mažametė.
Iš šalia miegojusios sesers ji vėliau sužinojo, kad tąnakt taip jis elgėsi ne tik su ja viena.
„Anksčiau man to niekas nedarė, tada man buvo nemalonu“, – mergaitės teigimu, supratęs, jog ši atsibudo, nuogas mamos sugyventinis atsikėlė ir išėjo.
„Tada iš karto papasakojau mamai“, – kalbėjo ji.
Šioje apklausoje dalyvavusi psichologė prisipažino, kad mergaitei kalbėti apie tai, kas įvyko artimoje aplinkoje, buvo labai nemalonu.
„Neverbaliniame jos elgesyje atsispindėjo tokios emocijos, kaip kaltė, gėdos jausmas, mergaitė suraukė kaktą, nuleido galvytę, tai buvo skaudžios patirtys“, – specialistė pažymėjo, kad panašiai elgėsi ir jos sesutė, kurios apklausoje ji taip pat dalyvavo.
Pasak jos, tikėtina, kad seksualinį smurtą patyrusi mergaitė kalbėjo apie savo potyrius, nes, jei kalba būtų apie kokį išmokimą, daromą poveikį, mergaitei uždavus kontrolinį klausimą, ji pakartojo tą patį labai nuosekliai, išjausdama tas emocijas.
„Kai mažiems vaikams būna užduodami atviri klausimai, jie negali atsakyti, tuomet aš siaurinu klausimą, duodu vieną ar kitą variantą, tai priklauso nuo vaiko raidos“, – pažymėjo ji.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokurorės ir mergaičių motinos skundus, nusprendė nuosprendį pakeisti – iškrypėlį pasiuntė už grotų.
Pasak teisėjų, vyras žinojo mergaitės amžių, nes su jos motina bendravo apie pusę metų.
Tačiau su šiuo nuosprendžiu nesutiko prieš mergaites seksualiai smurtavęs ir į kalėjimą pasiųstas vyras – jis kartu su savo advokate kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Savo skunde jie suabejojo apeliacinės instancijos teismo teisėjų atliktu vertinimu ir pažymėjo, kad neįrodyta, jog vyras atliko veiksmus, kuriais siekė tenkinti savo lytinę aistrą. Skųsdami nuosprendį jie vylėsi, kad vyras bus nuteistas tik už tvirkinamuosius veiksmus, bet kasacinio teismo teisėjams nekilo abejonių dėl jo kaltės ir byloje teisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nustatyti nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai negali būti vertinami vien kaip asmens tvirkinimas, – neskundžiamoje nutartyje nurodė teismas. – Pažymėtina, kad tokiais nuteistojo veiksmais kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens, t. y. mažametės, septynerių metų amžiaus mergaitės, seksualinį neliečiamumą, o tai reikalauja griežtesnės šio neliečiamumo apsaugos dėl mažamečiams būdingo fiziologinio bei psichologinio jautrumo.“
Pasak teismo, savo veiksmams pasirinko nakties laiką, kai nukentėjusioji jau miegojo, tokios sąlygos labiau palankios lytinei aistrai tenkinti, o ne per ankstyvam domėjimuisi lytiniais santykiais skatinti.
„Nuteistojo veiksmai vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas, kuris pagal savo pobūdį ir pavojingumą pripažintinas fiziniu sąlyčiu, būdingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažametės tvirkinimui“, – pabrėžė kasacinis teismas.
Anot teisėjų, siekiant visapusiškai įvertinti mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumą, buvo įvertinta ir ikiteisminio tyrimo metu jai atlikta teismo psichiatrinė bei psichologinė ekspertizė, kurios akte konstatuota, kad mergaitei nebuvo nustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atkurti apklausų metu, o jos parodymai yra realistiški.
| Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
