Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) siūlo optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.
© DELFI / Audrius Solominas

Pagal Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) pristatytą mokslo ir studijų potencialo analizę, Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.

Klausimas – dėl Šiaulių ir Kauno

„Vilniuje mes esame pajėgūs turėti du stiprius įvairiapusius universitetus, kurie sutelkę potencialą tikrai galėtų būtų matomi tarptautinėje bendruomenėje ir galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu. Yra Karo akademija, ji nėra šios integracijos klausimas, taip pat yra Menų akademijos, jos specifinės. Kaune gali veikti sėkmingai vienas–du universitetai“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė MOSTA vadovė Jurgita Petrauskienė.

Taip pat siūloma Kaune sutelkti policijos pareigūnų rengimą Policijos mokykloje prie Vidaus reikalų ministerijos.

„Statutinių darbuotojų rengimas yra išblaškytas tarp institucijų ir miestų, galėtų veikti Policijos mokykla Kaune“, – siūlė MOSTA vadovė.

Kalbėdama apie Šiaulius J.Petrauskienė tvirtino, jog matyti tendencija, kad čia stiprėja Šiaulių kolegija. Ji jau šiuo metu priima geriau pasirengusius studentus.

„Yra subtilūs atvejai dėl Šiaulių ir Klaipėdos. Šiauliuose yra ganėtinai stipri kolegija ir universitetas, ir yra tendencija, kad kolegija priima gerokai stipriau pasiruošusius studijuoti nei universitetas. Klaipėda, ar tai galėtų būti atskiras universitetas, ar Jūrinų tyrimų aiškiai fokusuotas specializuotas centras, kuris ir rengia profesionalus, ir vykdo mokslinius tyrimus“, – viziją pristatė J.Petrauskienė.

Universitetai jungiasi visoje Europoje

MOSTA vadovė atkreipė dėmesį, kad spręsdami iškilusius iššūkius, siekdami efektyvesnio lėšų paskirstymo, didindami konkurencingumą universitetai jungiasi visoje Europoje.

„Analizuojant tarptautinę patirtį akivaizdu, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip sistema galėtų veikti efektyviau, kokybiškiau, ir konsolidavimas nėra panacėja, bet tai yra vienas iš labai svarbių instrumentų, kurį renkasi ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos šalių. (...) Lietuvoje yra įvykęs vienas universitetų susijungimo faktas, Veterinarijos akademijos ir Sveikatos mokslų universiteto, nuo 2000 iki 2015 metų Europoje įvyko 92 susijungimai, ir ta tendencija nesustojo, kai kuriose šalyse vyksta antra konsolidavimo banga“, – kalbėjo MOSTA vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus studentų skaičius sumažėjo 32 proc., akademinio personalo išaugo 4 proc., o valdžios išlaidos aukštajam mokslui išaugo 33 procentais – tai rodo, kad sistema neveikia efektyviai.

„Reikia galvoti, kaip užuot davus visiems po truputėlį, sutelkus potencialą duoti daugiau ir tada tikėtis proveržio“, – pabrėžė J.Petrauskienė.

Rektoriai pritaria

Seimo komitete dalyvavę universitetų atstovai sakė pritariantys tinklo optimizavimui, nors kėlė klausimus dėl kai kurių MOSTA analizėje pateiktų rodiklių.

Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas pabrėžė, kad jungimasis turėtų būti ne mechaninis, o siekiant aukštesnės kokybės ir konkurencingumo.

„Norime pritarti ir padėkoti už profesionalų požiūrį į problemą, nes pirmą kartą mes pamatėme būtent profesionalų požiūrį, o ne kažkokių pageidavimų ir išsisukinėjimų kratinį. Vilniaus universitetas yra vienareikšmiškai pasiryžęs dalyvauti šitame projekte. Mes anksčiau esame deklaravę, kad nenorėtumėme mechaniškai su kuo nors susijungti, nes ir tarptautiniai reitingai nuo to nukentėtų, bet dalyvauti procese su kitais universitetais, ką mes ir dabar darome, būtų labai gerai“, – sakė rektorius.

A.Žukauskas taip pat siūlė sudaryti teisines galimybes Seimui kaip steigėjui spręsti universiteto likimą, jei jo rodikliai prasti, reorganizuoti, o ne automatiškai jungti prie kito universiteto.

„Jei aukštoji mokykla, jos prijungimas nesukuria aukštesnės vertės, negalima jo jungti, reikia reorganizuoti. Tam reikia atverti įstatyminius vartus, nes šiandien tik taryba sprendžia. Bet jei universitetas nugyventas, jei taryba jį nuvarė dėl savo aplaidumo, veikė neproaktyviai ir atsidūrė sunkioj finansinėj situacijoj, nebeturi studentų, šiuo atveju turėtų imtis steigėjas iniciatyvos ir tam turėtų būti įstatyminis atvertas kelias“, – kalbėjo rektorius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sakė pritariantis aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui, nes potencialių studentų skaičius mažėja, kartu jis kėlė pedagogų rengimo klausimą.

„Toliau šitaip Lietuvoje būti negali. Gal net ne universitetų skaičius, o vietų universitetuose skaičius yra turbūt du kartus didesnis nei galimų studentų potencialiai yra, o tų vietų išlaikymas kainuoja, krinta kokybė, ir taip gyventi negalima. Jungimas ir tie žemėlapiai galbūt daugiau mechaniškai sudėlioti, reikėtų labai gerai perdėlioti Lietuvos prioritetus ir sritis, kuriose turėtų būti dirbama. Ateina labai didelė bėda – mes dabar džiaugiamės, kad mokytojų per daug, bet praeis keleri metai ir turėsime atvirkščią problemą“, – sakė rektorius ir patvirtino, kad VDU dalyvaus pertvarkoje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas sakė, kad konsoliduojant universitetus lėšos turėtų keliauti į būsimus, stipriuosius universitetus, kurie taps mokslo centrais.

„Mes irgi norėtumėme dalyvauti šiame procese, tik čia vis nuskamba, kad konsoliduojant universitetus lėšos turi būti duodamos toms, kurios konsoliduojasi. Manau, iš esmės neteisingas požiūris, reikia duoti tiems, kurie išliks, kuriuos darysime centrais, universitetais“, – sakė A.Daniūnas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dvi Rusijos „Il-76“ minutės virš Lietuvos: ženklas duotas? (425)

Rusijos karinių lėktuvų „Il-76“ pasirodymą Lietuvos oro erdvėje daugelis pasistengs priskirti...

Į realybę sugrįžę lietuviai: kokie dabar reikalavimai būstui? (34)

Atsiradusi galimybė rinktis, kuriame rajone, kelintame aukšte ir kelių kambarių bute norime...

D. Grybauskaitė kreipėsi į pasaulio lyderius JT: Kremlius nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams (87)

Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams, pareiškė prezidentė...

Naujų pasų kainos pribloškė dviejų vaikų mamą: jaučiuosi finansiškai nukentėjusi (254)

Lietuviai stebisi ir reiškia nepasitenkinimą dėl, pasak jų, gerokai per didelių pasų kainų,...

Britų politikas rėžė: joks sveiko proto žmogus nevažiuos gyventi į D. Britaniją (42)

Žinomas Jungtinės Karalystės (JK) politikas pareiškė, kad valdantiesiems konservatoriams...

Vilniaus oro uoste, į Kijevą turėjusiame skristi lėktuve, siautėjo agresyvūs Izraelio piliečiai papildyta (61)

Antradienio vakarą 19.37 val. policija gavo pranešimą, kad Vilniaus oro uoste, lėktuve (skrydis...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (83)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Krokodilų gaudytojo sūnus seka tėvo pėdomis: berniuko nuotraukos stebina pasaulį (1)

Dažnai sakoma – koks tėvas, toks ir sūnus. Šį posakį puikiai iliustruoja krokodilų gaudytojo...

LKL startavo: šūvis iš aikštės vidurio ir nelengva „Lietkabelio“ pergalė (11)

„Betsafe-LKL“ čempionatas startavo įtemptomis rungtynėmis Panevėžyje, kur vietos...

„Zapad“ atakos ir atsitraukimai: kai kurios detalės – labai iškalbingos (473)

Priešininkas išmėtė lapelius – psichologinio poveikio priemonės. Mūsų pajėgos lapelius...