aA
Nuo rugsėjo netylantis šurmulys dėl etatinio mokytojų atlyginimo skaičiavimo pasiekė kulminaciją – dalijami atlyginimų lapeliai. Tačiau situacija nerimsta. Priešingai – susijusios grandys vardija atpirkimo ožių virtinę.
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

Dar prieš reformą buvo skelbiama, kad mokytojų atlyginimų didinimui bus skirta 17 mln., o spalio pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė, kad atlyginimams papildomai skirta dar 10 mln. Tačiau mokytojai teigia šių pinigų nepastebintys – dauguma skundžiasi mažėjančiais atlyginimais.

Tiesa, šie 27 milijonai yra tik pradžia. Iš viso ŠMM naujai diegiamam etatiniam darbo užmokesčio modeliui iki 2019 metų teigė skirsianti 93 mln. eurų. Tad kodėl mokytojai nepastebi šių lėšų?

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigia, kad lėšos mokyklas tikrai pasiekė, tačiau įžvelgia mokyklų vadovų įprotį „pinigus kišti į kojinę“. Esą jau anksčiau buvo pastebėta tendencija, kad lėšų gavusios mokyklos buvo linkusios kaupti rezervus.

Tokią pačią tendenciją įžvelgia ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Ir nors jis teigia, kad iš pradžių reikia sumokėti atlyginimus, o tik vėliau ieškoti kaltų, jo nuomone, ministerija turi prisiimti atsakomybę.

Yra tokių, kurie dar negavo net avanso

DELFI kalbintas Žiežmarių gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Vytautas Silvanavičius teigė, kad iki šiol nėra sutaręs dėl naujo apmokėjimo tvarkos. Ir ne tik nesutaręs, mokytojas iki šiol nėra gavęs avanso, kuris turėjo būti išmokėtas iki rugsėjo 19-20 dienos.

„Nekantriai laukiame, – apie dar negautą atlyginimo lapelį kalbėjo mokytojas. – Dar niekaip nesuskaičiuoja, neranda tvarkos. Dar nėra skaičiavimo, dar nesame pakeitę sutarčių.“

Mokytojas pasakojo, kad mokyklos bendruomenėje vis dar vyksta derybos. „Dabar deramės dėl paskirstymų. Lyg jau ir pasiekėme susitarimą, tai liko tik skaičiavimai pagal tuos principus“, – vardijo Vytautas.

Mokytojo teigimu, atlyginimo jis greičiausiai sulauks tik po Mokytojo dienos. „Labai gaila“, – taip situaciją vertina Vytautas, nors priduria, kad pagal susitarimą atlyginimą turėtų gauti iki spalio 6 dienos, tad vilties dar nepraranda.

Žiežmarių gimnazijoje dirbantis mokytojas teigė, kad daugiausia nesutarimų kyla dėl to, kad „neapmoka už visus darbus, kaip žadėjo“. „Motyvas vienas – nėra pinigų. Darbus reikia daryti, bet pinigų nėra, – mokyklos vadovų poziciją įvardijo mokytojas. – Reiškia, norai buvo, bet finansavimo nėra. Ir toliau lieka daug darbų, kurie bus neapmokami arba apmokami iš dalies. Didelių permainų nėra, kaip trimitavo ministerija.“

Ir nors situacija nėra lengva, mokytojas teigia, kad to ir laukė: „Nebuvome lengvatikiai. To reikėjo ir laukti. Dabar žiūrėsime, kaip bus kitiems mokytojams, kurie turėjo didesnes iliuzijas“.

Matematikos mokytojas V. Silvanavičius taip pat priklauso ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai.

Papildyta spalio 8 d. 9 val. 34 min.

Po straipsnio publikacijos su DELFI susisiekė Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė. Direktorė teigė, kad V. Silvanavičius yra parašęs prašymą, kad atlyginimas būtų mokamas be avanso. I. Mažulienės teigimu, kiti mokytojai, kurie turėjo gauti avansą, jį gavo numatytu laiku – rugsėjo 20 d.

Profesinė sąjunga: ne visi tikri, kad gaus atlyginimus

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas mokytojų nuotaikas jau gavus atlyginimų lapelius apibūdino taip: „Yra visko“.

Profesinės sąjungos pirmininkas įvardijo, kad dar ne visi spėjo gauti lapelius. „Dar ne visi gavo. Ne visi tikri, kad gaus, – teigė A. Navickas. – Daug kur darbo užmokesčio sistemos dar nepatvirtintos, kitur patvirtintos vienašališkai, nesusitarus, darbo sutartys neatnaujintos, nepakeistos. Tokiu būdu net neaišku, pagal kurią sistemą mokytojai gaus atlyginimus: pagal naują etatinę ar pagal seną.“

Ne vienas mokytojas garsiai kalba apie mažėjančius atlyginimus, tačiau A. Navickas teigia, kad pavyzdžių yra įvairių. „Ten, kur nesikeitė vaikų skaičius, atlyginimas gali skirtis keliais eurais, gal padidėti, bet padidėjo darbų sąrašas, tad automatiškai mokytojas jaučiasi apgautas – už daug didesnį darbą gaus tą patį ar keliais eurais didesnį atlyginimą“, – vardijo A. Navickas.

Andrius Navickas, Vytautas Silvanavičius ir Aldona Kindurienė
Andrius Navickas, Vytautas Silvanavičius ir Aldona Kindurienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Sąjungos pirmininko teigimu, atlyginimai daugumoje mažų rajonų nedidėjo dėl ten vykstančios migracijos ir vaikų skaičiaus mažėjimo. „Juk etatinio darbo sistema nesprendžia nei gimstamumo, nei migracijos klausimų, todėl akivaizdu, kad ten niekas neišsisprendė ir atlyginimai mažėjo. Iš esmės etatinė sistema įdiegta nesusitarus, neaiškiai, neskaidriai, – kalbėjo pirmininkas. – Netgi Vilniaus mokyklose: viena mokykla gauna vieną valandų skaičių už pasirengimą pamokoms, o kitoje mokykloje – kitą. Nors dalykas tas pats.“

Spalio 3 dieną ŠMM pranešė, kad mokytojų atlyginimams skiria dar 10 mln. eurų. A. Navickas teigia, kad tai ir vėl įnešė sąmyšio – ar apmokėjimus vėl reikia perskaičiuoti? „O gal mokytojai bus apgauti ir jiems nebus skirta? Tada kam bus skirta? Kam jie bus panaudoti? Iš kur atsirado dar 10 milijonų?“ – klausimus žėrė A. Navickas.

Profesinės sąjungos pirmininko teigimu, yra tokių mokyklų, kurios darbo užmokesčio sistemą priėmė vienašališkai. Reiškia, už ką ir kiek mokėti nusprendė mokyklų vadovai nepasitarę su mokytojais. „Taip ne sutartiniai darbo santykiai, o prievartiniai darbo santykiai atsiranda“, – įvardijo A. Navickas.

A. Navicko teigimu, šiuo metu mokytojams dalijami atlyginimų lapeliai, kuriuose įrašyta suma neturėtų kisti – būtent tiek ir turėtų netrukus įkristi į mokytojų sąskaitas.

Pasidomėjus, ar A. Navickas galėtų pasidalyti teigiamu šios reformos pavyzdžiu, jis teigė, kad pats tokių mokytojų nežino, tačiau įvardijo, kad apie teigiamus pavyzdžius kalba ŠMM. „Ministerija turėjo tokių pavyzdžių. Bet būtų labai įdomu nuvykti į vietas ir pamatyti tuos pavyzdžius. Nes jei vienam mokytojui padidėjo 200 ar net 300 eurų, kaip skelbia ministerija, tai tikrai nesusiję su etatiniu apmokėjimu. Tai visuomenės klaidinimas. Turbūt ten išėjo koks nors mokytojas ir šis dirba kelių mokytojų krūviu. Arba jam atlyginimas padidėjo dėl kokių nors kitų priežasčių. Yra taip, kad negali darbo užmokestis didėti tik dėl etatinio apmokėjimo, nes tam nebuvo sudaryta jokių priežasčių“, – teigė A. Navickas.

Ministerija: atlyginimai didėjo 10, 50 ar net 300 eurų

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas DELFI teigė, kad situacija jau rimsta. Esą liko visai nedaug mokyklų, kuriose vis dar nerandamas bendras susitarimas.

„Jų yra, bet labai nedaug“, – apie mokyklas, kuriose vis dar bandoma susitarti dėl etatinio apmokėjimo, kalbėjo A. Varanauskas. Anot jo, ŠMM reaguoja į susidariusią situaciją ir į tokias mokyklas siunčia konsultacinę grupę. „Pradėjome vykti tiesiogiai ir aiškintis, kokia ten tikroji padėtis ir kokių sprendimų bus imtasi“, – teigė ministrės patarėjas.

Pasidomėjus, ką daryti mokytojui, kuris dar net nėra gavęs avanso, A. Varanauskas patikino, kad apie Žiežmarių atvejį nėra girdėjęs ir paragino mokytoją kreiptis konsultacijos į ministeriją. A. Varanauskas taip pat pridūrė, kad priežasties nemokėti avanso mokyklų vadovai neturėjo – esą net ir nesutarus dėl etatinio apmokėjimo detalių, mokytojas vis dar turi galiojančią darbo sutartį: „Tuo galiojančiu susitarimu ir reikėtų pervesti avansą“, – teigė ministrės patarėjas.

Nuo pat mokslo metų pradžios mokytojai garsiai kalba apie mažėjančius atlyginimus. Tai A. Varanauskas vertina taip – gerieji pavyzdžiai nėra linkę garsiai kalbėti. „Kiek man tenka nuvažiuoti į mokyklas, o į jas aš važiuoju kiekvieną dieną, tai absoliučiai daugumai mokytojų ir direktorių situacija gerėja arba bent jau neblogėja, – teigė ministrės patarėjas. – Natūralu, kad yra tokių atvejų, kai mokytojų atlyginimai mažėja, mes tai pripažįstame ir jokiu būdu neneigiame, bet atlyginimas mokytojui gali mažėti tik dėl objektyvių priežasčių.“

Arminas Varanauskas
Arminas Varanauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Ministrės patarėjas teigė, kad mokytojams atlyginimai negalėjo mažėti tik dėl to, kad pasikeitė atlyginimo skaičiavimo modelis. O kiek augo atlyginimai? A. Varanauskas vardija, kad yra tokių mokytojų, kuriems atlyginimas 10, 50 ar net 300 eurų.

„Žmonės, kai yra laimingi ir patenkinti, sėdi tyliai, o tie, kuriems mažėja ar kurie turi kitų lūkesčių, gal bando užsidirbti kažkokių politinių dividendų (čia aš ne apie mokytojus labiau, apie politikus ar kai kurias organizacijas), tie bando kelti audrą stiklinėje. Ir šioje vietoje, mano galva, deja, jiems kelti tą audrą stiklinėje visai pavyksta turint kelis pavyzdžius ir iš to piešiant Lietuvos paveikslą, bet, deja, jis yra daug margesnis“, – teigė A. Varanauskas.

Kur dingo ministerijos milijonai?

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas A. Varanauskas, pasakodamas apie reformos pasekmes, vardijo ir geruosius pavyzdžius, tačiau jo įvardijamas atlyginimo pakilimas nėra žymus, nors ministerija atlyginimams jau skyrė 27 mln. eurų, tad kur jie ištirpo?

Anot A. Varanausko, šie pinigai negali būti panaudoti niekur kitur. Esą šįmet jie buvo apsaugoti. „Anksčiau mokyklose buvo bendra darbo užmokesčio eilutė, iš kurios gyveno visi: mokytojai, mokyklos vadovai, švietimo pagalbos specialistai ir taip toliau. Dabar, matydami tendencijas, kad vis daugiau pinigų iš mokytojų atlyginimo fondo yra pervedama į administravimą ir švietimo pagalbos funkcijas (kitaip tariant, mokytojai buvo skriaudžiami), mes šitas tris finansavimo dalis atskyrėme ir dabar mokytojų darbo užmokesčio fondas yra skirtas tik mokytojams, – teigė A. Varanauskas. – Tie pinigai, kurie yra skirti administravimui ir švietimo pagalbai išlaikyti – yra savivaldybėje ir jie dalijami savivaldybės nustatyta tvarka.“

Ministrės patarėjo teigimu, papildomos lėšos tikrai pasiekė mokyklų fondus, kuriuos valdo direktoriai.

„Kaip juos direktoriai sugebėjo padalinti – kitas klausimas. Mes neatmetame galimybės, kad, kaip ir ankstesniais metais, žmonės, vietoje to, kad mokėtų normalų atlyginimą ir nelaikytų jų pusbadžiu, kai kurios mokyklos sugeba vidutinį atlyginimą išlaikyti vidutiniškai apie 800, o gruodį jį pakelti iki 1700 eurų, – mokyklų vadovų įpročius atskleidė A. Varanauskas. – Šioje vietoje, matyt, irgi dalis šuns pakasta.“

Anot A. Varanausko, natūralu, kad tokiais atvejais darbuotojas negali jaustis patenkintas. „Kam taip daryti, jei galima visa tą sumą mokėti kiekvieną mėnesį?“ – svarstė A. Varanauskas.

Tiesa, ministrės patarėjas pridūrė, kad „mažos pagalvės kiekvienai mokyklai reikia“, tačiau įvardijo, kad ta „pagalvė“ jokiu būdu negali būti per didelė.

A. Varanauskas įvardijo ir konkretų – Trakų rajono – pavyzdį. „Trakų savivaldybė pripažino, kad savo mokykloms rugsėjo pradžioje išsiuntė labai blogą žinią, – teigė ministrės patarėjas. – Trakų savivaldybė savo mokykloms pasakė: žiūrėkite į praėjusių metų patvirtintus biudžeto skaičius, nežiūrėkite, ką rodo sistema ir planuokite pagal ankstesnių metų skaičius. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mokykla mato, kad ji gauna x tūkst. daugiau, bet jai jos steigėjas sako: Tu nežiūrėk, kad gauni tiek pinigų, planuok pagal buvusius skaičius.“

A. Varanausko teigimu, tokių savivaldybių buvo ir daugiau, bet ši situacija buvo suvaldyta dar rugsėjį, o apie Trakų atvejį ministerija sužinojo tik spalio pradžioje.

Teigia, kad situacija Seimui kelia didelį rūpestį

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, išgirdęs klausimą, kur ištirpsta mokytojų atlyginimams skiriami milijonai, atsakė, kad galėtų paklausti to paties: „Mes Seime priėmėme sprendimus, kurie turėjo didinti mokytojų atlyginimus. Buvo kalbėta, kad atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti iki 10 procentų“.

R. Karbauskis įvardijo, kad finansavimas turi būti skiriamas ne tik šių mokslo metų pradžioje. Dalis lėšų dar bus skirta.

„Tai kas vyksta, mums kelia didelį rūpestį. Suprantame, kad vienose savivaldybėse situacija vienokia, kitose – visai kitokia. Mums tai kelia didžiausią klausimą, – kalbėjo R. Karbauskis. – Negali taip būti, kad vienur viskas gerai, kitur – blogai. Turėtų arba visur viskas būti blogai, arba visur viskas gerai, jei variantas idealus.“

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

R. Karbauskio teigimu, šie nesusipratimai galėjo kilti dėl prastos komunikacijos: „Manau, labai daug dalykų susiję su komunikacija, išaiškinimu, kas už ką atsako ir taip toliau“.

Valstiečių lyderis tvirtina, kad su Seimo frakcijos narių pagalba siekia išsiaiškinti kilusią situaciją. „Turime pakankamai platų atstovavimą. Mūsų frakcijos nariai atstovauja daugelį savivaldybių ir mes analizuojame savivaldybę pagal kiekvieną situaciją, – teigė R. Karbauskis. – Praktiškai matome, kad kai kurie ministerijos sprendimai nebuvo iki galo paruošti ir iki gal apgalvoti. Iš kitos pusės – matome, kad kai kurios savivaldybės žaidžia šia tema, jei galima tai pavadinti.“

Etatinio apmokėjimo modelio įvedimą palaikęs R. Karbauskis teigė, kad praktiškai neįmanoma, kad mokytojams skirti milijonai jų nepasiektų.

„Suprantu, turiu atsiprašyti, kaip politikas, kaip Seimo narys, kad iš tikrųjų neužteko laiko arba buvo kažkieno nenoras (kažkokių savivaldybių ar atskirtų mokyklų vadovų ) komunikuoti, išsiaiškinti tuos dalykus ir padaryti taip, kad būtų aišku ir suprantama, – teigė R. Karbauskis. – Bet mes negalime šiuo atveju kaltinti tik mokyklų ar tik savivaldybių. Aišku, yra, matyt, didelių problemų yra ir pačioje švietimo ministerijoje, nes iš ten išėjo pati reforma. Jei viskas būtų idealiai paaiškinta, tikriausiai to nebūtų buvę.“

O kas dabar svarbiausia? „Analizė“, – teigė R. Karbauskis ir šią reformą palygino su medikų atlyginimų kėlimu. Jo teigimu, iš pradžių taip pat buvo kilusi sumaištis, tačiau vėliau viskas tapo aišku.

Kai kuriose mokyklose iki šiol nesutariama, už kokį darbą reikia mokėti, už kokį – ne. R. Karbauskis tokius nesutarimus taip pat laiko ministerijos darbo spraga. „Didžiausia problema – bendro susitarimo nebūvimas. Matyt, nėra susitarta. Matyt, apie tai ministerijoje, ruošiant reformą, nebuvo pagalvota. O po to nebuvo sukomunikuota su mokyklomis, kaip į tai reikia žiūrėti. Turi būti visur vienodai, negali būti skirtingai, – įsitikinęs R. Karbauskis. – Mes mokyklas finansuojame vienodai. Šioje vietoje – akivaizdus nesukomunikavimas.“

Dabartines ministerijos pastangas į mokyklas siųsti pagalbos grupes R. Karbauskis vadina tiesiog „gaisro gesinimu“.

„Atsakomybę pirmiausia turi prisiimti Švietimo ministerija“

A. Varanauskas teigė, kad daugelis mokyklų yra linkusios kaupti lėšas. Tą patvirtino ir R. Karbauskis.

„Mes irgi tą matome ir analizuojame, – teigė R. Karbauskis. – Ten yra problema tame, kiek procentų leidžiama sukaupti, neišdalinti. Aš nesu šios srities specialistas, bet skaitau, ką rašo žmonės, mūsų kolegos, kurie turi patirčių ir žino, kaip tai vyksta. Minima, kad nėra išaiškinta, kad rezervo kaupimas nėra teisingas sprendimas. Anksčiau, man atrodo, galėjo kaupti 6 proc. lėšų, o dabar – iki 20 proc. Tai yra problema.“

Anot R. Karbauskio, mokyklų vadovai pirmiausia turėjo galvoti ne apie rezervą, o apie didinamus mokytojų atlyginimus. „Kam tie rezervai reikalingi? Premijoms kažkokioms? Aš negaliu atsakyti į tą klausimą“, – svarstė R. Karbauskis.

Parlamentaras nebuvo linkęs įvardyti daugiau ar mažiau kaltos grandies. „Bendraukime, žiūrėkime, kaip išspręsti problema,s o po to, jeigu reikės, pasiaiškinsime, kas ko nesuprato ir kodėl įvyko taip, kaip įvyko, – teigė R. Karbauskis. – Bet aš kaip politikas pasakysiu, jei ateina ministerija ir pasako: „Štai, yra pinigai, juos galima skirti tam, kad pakeltume atlyginimus“, aš nematau jokios logikos tų reformų nedaryti. Dabartinės problemos vis tiek yra laikinos.“

Tiesa, kiek vėliau R. Karbauskis įvardijo, kas turėtų prisiimti atsakomybę už susidariusią netvarką. „Bet kokiu atveju, reformą pradėjo Švietimo ministerija. Ir jeigu mes šiandien turime tokią situaciją, be abejonės, atsakomybę pirmiausia turi prisiimti Švietimo ministerija, kuri manė, kad viskas bus gerai, bet gerai neišėjo. Toliau galima kalbėti apie savivaldybių ar mokyklų administracijas, bet tikrai negalima sukrauti atsakomybės ant jų pečių, nes ne jie inicijavo“, – tvirtino R. Karbauskis.

O ar nebuvo paskubėta? „Ar Seimo nariai, gavę ministerijos patikinimą, kad per šią reformą galima padidinti mokytojų apmokėjimą ir tam skirs 90 mln. eurų, reikėjo to nedaryti? Jei man kas nors pasakytų šiandien, kad mums nereikėjo mokytojams skirti papildomai 90 mln. eurų, o reikėjo palaukti metus, aš turėčiau paklausti kiekvieno mokytojo ir kiekvieno politiko, kokiais argumentais remiantis reikėjo neskirti to, ką mes galėjome skirti?“ – svarstė R. Karbauskis ir pridūrė, kad milijonai anksčiau ar vėliau pasieks mokytojų kišenes.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paksas – didesnio žaidimo dalis: savo tikruosius tikslus išdėstė Kremliaus ruporui

Maksvai Rolandas Paksas yra įdomesnis europiniame kontekste nei kaip žaidėjas Lietuvos vidaus...

Oficiali skaičiuoklė: pasitikrink, kaip po visų pokyčių 2019 metais atrodys tavo atlyginimas (140)

Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas, nauji tarifai, naujovės pensijų kaupime – nuo 2019...

Dar vienas skandalas Kaune: 10-metė skubos tvarka atiduodama įvaikinti Naujosios Zelandijos piliečiams (1464)

Sveika, graži, visų mylima dešimtmetė kaunietė skubiai ruošiama įvaikinimui ir vyks gyventi į...

Prieššventinė krepšinio savaitė – įtempta: „Žalgiris“ nebegali leisti sau paslysti (25)

Jeigu Kauno „Žalgirio“ krepšininkai toliau puoselėja viltis rimtai kovoti dėl kelialapio į...

Noras susilaukti vaikų buvo stipresnis už baimę: papasakojo, ką moterys turi iškęsti per dirbtinį apvaisinimą (67)

Vilnietė Viktorija Beišienė, tinklaraščio „Nesupermama“ autorė prisipažįsta, kad apie...

Žiniasklaida: Michaelis Schumacheris pakilo iš lovos (21)

Prabėgus beveik penkeriems metams nuo nelemto Michaelio Schumacherio pasivažinėjimo slidėmis...

Kalėdos be streso: kaip nepamesti galvos dėl dovanų pirkimo (2)

Dovanos sustiprina žmonių ryšius, nuspalvina šventę. Daugeliui žmonių jos pažadina jausmą,...

Penktojo vaikelio laukiantys Krivickai atvėrė namų duris: ant karališkos eglutės – tūkstančius kainuojančios dekoracijos (134)

„Man Kalėdos asocijuojasi su šeima, eglute, židiniu, kuriame visi galime gėrėtis liepsna ir...

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, atsisakius laikrodžių sukiojimo papildyta (256)

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga...

DELFI Dakaras: Balys Bardauskas prisipažino, ko imtųsi, jei Dakaro ralyje startuotų ne motociklu

Iki Dakaro ralio pradžios liko mažiau nei mėnuo, o DELFI studijoje šiam raliui dedikuotas...