aA
Vilniaus Maironio progimnazijoje matematikos žinių moksleiviai semiasi keturis kartus per savaitę. Jų pasiekimai kiek geresni nei šalies vidurkis, tačiau iki puikiausių rezultatų moksleiviams dar kai ko trūksta, pranešė LNK žinios.
Mokyklose nuo rudens lauks naujovės: daugiau matematikos pamokų, fizinio ugdymo ir kai kuriems - papildomas laisvadienis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Ką tikrai esame pastebėję, kad prastėja mokinių motyvacija, kad mokiniai turi skirtingų poreikių, skirtingų pomėgių ir ta matematika nėra pats tas mylimiausias, mėgstamiausias dalykas“, – komentavo Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė Lina Bairašauskienė.

Balandį per matematikos žinių patikrinimą abiturientų vidurkis siekė tik 40 proc., todėl, kad nepasikartotų praėjusių metų situacija, kai matematikos brandos egzamino neišlaikė trečdalis, švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė didinti pamokų skaičių. Kitų mokslo metų devintokai turės jau nebe tris, o keturias matematikos pamokas.

„Nėra papildomo turinio, yra tiesiog papildomas matematikos mokymosi laikas pagal dabar galiojančias bendrąsias programas“, – komentavo ŠMSM atstovė Jolanta Navickaitė.

Didesnis matematikos pamokų skaičius – tai viena iš permainų, kurią ministerija įtraukė į bendrojo ugdymo planą ateinantiems dvejiems metams. Toks sprendimas matematikos specialistus verčia gūžčioti pečiais. Viena vertus, dvejų metų per mažai mokinių pasiekimams pagerinti, kita vertus, ministerija kreipia dėmesį į pamokų skaičių, nors turėtų tobulinti patį matematikos mokymą.

„Tie sprendimai yra fragmentiški. Valandos pridėjimas yra labai tokia smulki dalelė viso ugdymo turinio požiūriu. Pagrindinis dalykas, kad būtų mokytojo kvalifikacija, o valandų pridėjimas tos kvalifikacijos nei mažina, nei didina“, – teigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) profesorius Rimas Norvaiša.

Rimas Norvaiša
Rimas Norvaiša
© DELFI / Tomas Vinickas

Kol devintokai kitąmet daugiau gilinsis į matematiką, aštuntokų laukia papildoma fizinio ugdymo pamoka, o visų aktyvių mokinių, kurie savaitgaliais mokyklai atstovauja sporto varžybose ar olimpiadose, laisvadienis. Pavyzdžiui, prieš olimpiados dieną laisvadienio suteikimo tvarką nustatys mokykla.

„Tai yra tikrai labai puiki idėja ir moksleiviai ją tikrai palaiko. Nors žinoma, pačios fizinio ugdymo pamokos yra labai diskutuojamos ir moksleiviai mano, kad šis dalykas turėtų būti vertinamas ne pažymiu, o įskaita“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė.

Dar viena naujovė – mokyklos galės organizuoti nuotolinį mokslą ir ne karantino metu. Tačiau tam leista skirti ne daugiau nei trečdalį visų pamokų laiko.

„Platesnės bendruomenės įtraukties, mokinių įtraukties, kai yra, sakykime, didesnis poreikis nuotolinio ugdymo, kai yra tam tikros problemos, tai aš sveikinčiau šią idėją. Manau, kad mūsų mokyklos bendruomenė pasinaudos šia galimybe“, – komentavo L. Bairašauskienė.

Pokyčių bus ir mokyklų vadovams. Ugdymą kitąmet jie galės organizuoti savarankiškiau. Pavyzdžiui, kitaip perskirstyti pamokas, keisti trimestrų trukmę ar net mokinių atostogų datas. Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė mano, kad Vyriausybė nežino, kaip kompensuoti pasiekimų nuostolius per pandemiją, todėl atsakomybę permeta mokykloms.

„Tai yra ir gerai, ir blogai. Gerai, kai yra mokyklose aktyvus vadovas, kuris sugeba organizuoti. Blogai yra tada, kai žinome, kad daugelis mokyklų neturi vadovų, o kiti vadovai nebūtinai geriausia praktika remsis“, – tikino VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.

Pasak N. Putinaitės, bendrojo ugdymo planas kosmetinis ir šiai ministerija, kaip ir buvusioms, nepavyko sukurti ilgalaikės švietimo strategijos.

„Politinio matymo ir ar tos programos, pavyzdžiui, labiau orientuojasi į tokių bendrų gebėjimų gausinimą, ar jos orientuojasi į tam tikrų ribotų žinių kiekio gilinimą.“

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ministerija to neneigia ir sako, kad dokumentas yra daugiau apie patį ugdymo organizavimą, bet ne apie turinį.

Primename, kad bendrieji ugdymo planai atnaujinami kas dveji metai.

LNK
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
1.7143

Top naujienos

Statybos Žvėryne pakvipo skandalu: kas iš tiesų vyksta prestižiniame Vilniaus rajone (1)

Statybos darbus Vilniaus Žvėryno mikrorajone pastebėjusiems gyventojams kilo įtarimų, kad...

Vilniečių laukia rimti nepatogumai: viešojo transporto teks ilgai laukti, jis bus perpildytas

„ Vilniaus viešojo transporto “ vairuotojai nuo pirmadienio pradeda streiką ir dėl to daugelyje...

Vatikanui – bjaurus Rusijos kerštas papildyta (2)

Vatikano interneto svetainė trečiadienio vakarą buvo neprieinama, pranešė Šventojo Sosto spaudos...

Majauskas: atlieku savo pareigas sąžiningai, esu pasiruošęs jas toliau ir vykdyti (2)

Aistros didžiausioje valdančiojoje Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų...

Karšto vyno kaina sostinės Kalėdų mugėje vilnietę pribloškė: o žmonės vis tiek rikiuojasi (7)

Kartu su Kalėdų eglės įžiebimu Vilniaus Katedros aikštėje prasidėjo ir šventinė mugė. Čia...

Verslas PliusJulija Leimonė

Prieš daugiau nei metus barberių saloną įkūrusi kauniečių trijulė džiaugiasi – verslas kyla stačia kreive aukštyn

Kaune, Kęstučio gatvėje , akį traukia daugybė verslų, tačiau jau anksčiau pastebėjau, kad...

Karo ekspertai apie lūžį agresoriaus kariuomenėje: rusai keičia savo kovos koncepciją (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai teigia, kad, anot...

Paskelbė, kada gyventojus už gruodį pasieks pensijos ir išmokos: kai kurie gaus po dvi

Pensijos ir beveik visos „ Sodros “ išmokos pasieks gyventojus prieš šventes. Kai kurie...

Karas Ukrainoje. Analitikai: rusų okupantai vėl pakliuvo į spąstus žiniasklaida: palydovinės nuotraukos rodo – Rusija ruošiasi

Per pastarąją parą Ukrainoje per gaisrus žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė valdžios...