Nutukimą jis prilygino tiesiam keliui į vėžinius, endokrininius, alerginius susirgimus ir bėdas, kurie gali ištikti nutukusius vaikus, kai jie taps suaugusiais.
V. P. Andriukaitis sveikino Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas eliminuoti sveikatai žalingus produktus iš vaikų darželių, mokyklų. „Dėl detalių galima diskutuoti“, - sakė komisaras.
Pasak jo, Lietuva buvo pirmaujanti uždraudžianti energinius gėrimus mokykloms, įvedant ekologiško maisto, ir kitos šalys mumis seka.
„Dėl vaikų maitinimo pertvarkos Lietuvos ugdymo įstaigose nesu nei pozicijos, nei opozicijos pusėje. Tai Lietuvos vidaus reikalas. O tai, kad vaikų mitybos klausimai tapo vos ne visuotiniai - labai gerai“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Pasak eurokomisaro, mūsų maisto industrijos, deja, toli nuo suvokimo, kad reikia gaminti kuo daugiau sveikų maisto produktų.
„Jie gamina saugius maisto produktus, tačiau kai kurios sudėtinės dalys - nepalankios sveikatai. EK nurodė per dvejus metus sumažinti produktuose cukraus, druskos, transriebalų kiekius, nes savanoriškas reguliavimas, deja, nebuvo efektyvus. Tai aktualu visoje ES“, - pabrėžė V. P. Andriukaitis.
Eurokomisaro teigimu, Vyriausybės, Seimo reikia reikalauti mitybos politikos, kuri įpareigotų maisto industriją ir visuomeninio maitinimo įstaigas atsigręžti į tai, kas palanku vaikams, paaugliams.
„Mokslas aiškiai rodo, kad nuo gemalo prasidedantys procesai gali paveikti vaiko ateitį. Mamytės turi žinoti, kad jų mityba lems jų vaikų ateitį, ir tai įrodo mokslo darbai, kurie publikuojami. Taip pat akivaizdu, kad „biednesnių“ šeimų vaikų sveikata yra blogesnė. Todėl atskirtis, kuri Lietuvoje yra didelė, taip pat turi įtakos visuomenės sveikatai. Nepakanta skurdui taip pat turi būti įtraukta į mitybos politikas“, - įsitikinęs V. P. Andriukaitis.
Spaudos konferenciją inicijavusi Seimo narė Raminta Popovienė atkreipė dėmesį, kad pakoregavus vaikų maitinimo aprašą pasipiktinusių vaikų maitinimu dar daugiau.
„Ar tikrai Lietuvoje pasukome sveikatos ir modernėjimo keliu, ar nešvaistome maisto veltui, ar nėra perteklinio reglamentavimo, ar tikrai geros kokybės ekologiški maisto produktai atkeliauja į mokyklas, turint omenyje aktualėjančią alergijų problemą?“ - kėlė klausimus parlamentarė.
Jos žiniomis, „švediškų stalų“ pavyzdžiai įgyvendinami Kauno rajone, mokyklų, kuriose vaikai gali rinktis maistą, kuris jiems labiau patinka, daugėja.
„Tačiau mokyklos taip ir nesulaukė SAM žadėtų valgiaraščių, siūlomi verslininkų sukurti receptai, kurie vaikams neprieinami“, - sakė Seimo narė R. Popovienė.
Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien kelia didelį visuomenės susidomėjimą, nerimą ir rūpestį - ši tema plačiai komentuojama žiniasklaidoje, įvairiuose tėvų forumuose.
„Šeimose taip pat aktyviai diskutuojama apie maitinimo kokybę, stebima, ar tikrai vaikai grįžta iš ugdymo įstaigos pavalgę, svarstoma, ar maistas ugdymo įstaigoje yra sveikas, skanus“, - sakė Seimo narė.
Ne taip seniai startavo Sveikatos apsaugos ministerijos naujas vaikų maitinimo modelis ne tik uždraudė kai kuriuos produktus, bet ir dar labiau reglamentavo, ir, Seimo narės žodžiais, susiaurino patiekalų pasirinkimą.
„Kokios šios pertvarkos pasekmės? Ką galime padaryti, kad vaikai neišmetinėtų maisto, norėtų jį valgyti ir valgytų sveikai?“ - retoriškai klausė R. Popovienė, kurios iniciatyva pirmadienį Seime organizuota konferencija „Vaikų maitinimo revoliucija ugdymo įstaigose ir namuose“.
Konferencijoje bus aptariama šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje aktuali tema - vaikų maitinimas ugdymo įstaigose: vaikų mitybos reglamentavimas, maisto švaistymo problemos.
Konferenciją moderuos Seimo Socialdemokratų frakcijos narė R. Popovienė. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis kalbės tema „Ką galime padaryti šiandien, kad mūsų vaikai užaugtų sveiki rytoj“. Taip pat konferencijoje dalyvaus moksleivių tėvai, pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai bei dietologai, vaikų maitinimo organizatoriai ir gamintojai, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų, savivaldybių atstovai.
Kaip skelbė ELTA, sveikiau ir kokybiškiau maitinti darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikus nurodyta nuo rugsėjo.
Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebeturi gauti kepto, sunkaus maisto, karšti turi būti tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės.
Tausojantys patiekalai darželiuose turi sudaryti 80 proc. maisto. Be to, darželiuose nebegali būti naudojami vienkartiniai įrankiai, nes jie nesaugūs.
Kad maisto racionas būtų įvairus ir visavertis, patiekalai gali kartotis tik kas tam tikrą laiką. Draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais. Taip pat padažais su spirgučiais, Baltijos jūros strimele ir silke, steviolio glikozidais ir sulfitais.
Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio.
Taip pat kiekvieną dieną vaikams turi būti siūloma rinktis vegetarišką patiekalą, o užkandžiais mokyklose leidžiama prekiauti tik tuo atveju, jei tam pritars tėvai.