„Kol kas svarstome, ką daryti, veiksmų nesiimame“, – BNS pirmadienį sakė LMA prezidentas Jūras Banys.

Praėjusią savaitę jis sakė, kad klausimą dėl atminimo lentos prieštaringai vertinamai istorinei asmenybei akademijos prezidiumas turėtų spręsti antradienį.

Šiuo metu atostogaujantis bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas BNS teigė, kad Mokslų akademija ir biblioteka yra atskiri juridiniai asmenys ir gali priimti savarankiškus sprendimus.

Visuomenininkai, anot jo, apie akciją įspėjo žodžiu ir raštiško bibliotekos leidimo kabinti lentą negavo. Vis dėlto S. Narbutas sako nematantis priežasties, kodėl pagarbos ženklas turėtų būti nuimtas: jam neprieštarauja paveldosaugininkai, o J. Noreika atitinka valstybėje gerbiamo asmens statusą.

„Mes esame apsibrėžę savo poziciją: lenta gali kabėti ir kabės, kai bus sutvarkytos teisinės prielaidos tokiam mūsų sprendimui. Lenta bibliotekai nepriklauso ir kol nepriklauso, bibliotekos žmonės prie jos rankų nekiš“, – sakė jis.

S. Narbutas pabrėžė įspėjęs lentos iniciatorius jos nekabinti, kol jai nebus gauti reikiami leidimai. Direktorius tikino, kad priešingai, nei teigia savivaldybė, jos leidimo lentai nereikia, nes jų kabinimą reglamentuojanti tvarka iki rugpjūčio pabaigos, kai pradėta derinimo procedūra, nebuvo įrašyta į valstybės teisės aktų registrą ir „buvo niekinė“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.