„Vieną savaitę buvo sulėtėję (atvejų mažėjimas – aut past.), dabar vėl stabiliai apie 25 proc. per savaitę krenta. Tai yra džiuginančios naujienos, tuo reikia džiaugtis, tikėkimės, kad ir toliau taip seksis“, – sakė jis.
Vis tik jis pateikė ir ne tokį pozityvų Jurbarko savivaldybės pavyzdį. Pasak jo, Jurbarkas, kuris prieš kelias savaites norėjo lokalių atlaisvinimų ir buvo pasiekęs B scenarijų, dabar susiduria su židiniais ir jau yra C scenarijuje.
Kokios vasaros tikėtis?
Koronaviruso atsitraukimo, anot jo, tikėtis galime kitais, o gal tik dar kitais metais. Todėl nereikėtų atmesti varianto, kad dar kurį laiką kasmet po keletą savaičių gali tekti gyventi karantino režime.
„Tai yra liga, jos židiniai, gali būti, kad bus visada. Galime klausti, ar COVID-19 nebus kaip kasmetinis gripas?“, – teigė V. Zemlys Balevičius.
Vis tik jis atskleidė ir vieną nerimą keliančią tendenciją.
„Mirtys lėtėja lėčiau (..) Guldomi visi iškart su deguonimi. Tai reiškia, kad mes turime paslėptą šešėlinį sirgimą, kuris, deja, pasireiškia žmogui – jis nesitestuoja, negula į ligoninę, jis tik patenka į mirčių statistiką. Tai yra problema, kuriai reikia ieškoti sprendimų“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
V. Zemlys Balevičius užsiminė ir apie tai, kokios vasaros galime tikėtis.
„Jei nebūtų britiško varianto, galvočiau, kad vasara turėtų būti tokia pati, kaip ir praeitais metais. Tai reiškia, kad atvejų skaičius bus mažas, mes galėsime gyventi beveik laisvai, virusas vis tiek bus ir tada galėsime tą vasarą išnaudoti ruošimuisi rudeniui. Bet mes turime britišką atmainą“, – nurodė jis.
Mokslininko teigimu, neramina tai, kad Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, kur dabar yra vasara, atmainos plinta gana greitai.
Svarbiausi rodikliai
Viešojoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis buvo daug diskutuojama dėl duomenų, susijusių su koronaviruso rodikliais, kokybės. Pasak mokslininko, tam tikrų smulkių duomenų netikslumų išvengti neįmanoma.
„Duomenų kokybė yra procesas. Tas procesas nebuvo sutvarkytas labai ilgą laiką, dabar Statistikos departamentas perėmė, tikėkimės, kad visas tas negeroves jau išgaudė. Vėlgi sakau, duomenų kokybė yra procesas. Tokių kažkokių smulkmenų vis tiek pasitaikys, nes reikia suprasti, kad tie duomenys, kurie eina – dieniniai duomenys, jie visados turės problemų.
Plius mes turime e.sveikatą, kur duomenys suplaukia iš gausybės sveikatos įstaigų. E.sveikata sudaryta taip, kad nėra jokios validacijos, tai reiškia, kad suvedama yra bet kaip ir priklauso nuo kiekvienos įstaigos vedimo kokybės. Tai tų iššūkių visados bus. Tikiuosi, kad po to susitvarkymo bus tik geriau: mes turėsime daugiau duomenų tikslesnių ir turėsime įvairesnių pjūvių ir galėsime geriau sekti, kaip mums ta pandemija sekasi“, – detalizavo ekspertų tarybos narys.
V. Zemlys Balevičius paaiškino, kaip nepasiklysti duomenų gausoje, ir išskyrė svarbiausius rodiklius.
„Svarbiausi skaičiai yra nauji atvejai, tada yra teigiamų tyrimų dalis ir ligonių skaičiai, ir mirtys. Tai šitie yra patys pagrindiniai skaičiai. O visi kiti po to yra išvestiniai. (..) Pavyzdžiui, atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų vėlgi imama 14 dienų naujų atvejų suma, padalinama iš visos populiacijos skaičiaus ir padauginta iš 100 tūkst., tai ir turime tą rodiklį, kuris naudojamas tam, kad galėtum pasilyginti su kitomis šalimis, ir pačioje Lietuvoje mes tada galime lyginti“, – patikino jis.
Paklaustas, ką reiškia statistiniai ir deklaruoti duomenys bei kodėl jie nesutampa, mokslininkas paaiškino, kad tai nemaža dalimi yra susiję su biurokratiniais procesais, sunkinančiais gydytojų darbą.
„Deklaruoti duomenys reikalauja, kad kai žmogus suserga, jis užfiksuojamas ligoninėje arba gydymo įstaigoje ir gydytojas turi pažymėti varnelę, kad žmogus pasveiko. Tai reiškia, kad jis turi tą pasveikusį žmogų gaudyti ir po to papildomai užpildyti formą, kad jis yra pasveikęs.
Ar mes norime, kad gydytojai gaudytų pasveikusius žmonės, ar kad jie rūpintųsi gydomais? Gydytojų visas darbas yra ne gaudyti pasveikusius, o gydyti sergančius. Tai tas statistinis vienetas iš tikrųjų automatiškai yra pagalba gydytojams, jie gali nežymėti, o mes tiesiog automatiškai pažymime už juos sistemoje, kai mes surenkame duomenis. Išsprendžiame tą problemą, kad nuimame biurokratinį darbą nuo gydytojų. Taip reikėjo daryti nuo pat pradžių, bet kažkodėl nebuvo padaryta“, – sakė duomenų mokslininkas.
Kiek populiacijos reikia paskiepyti?
Lietuvoje kol kas paskiepyta virš 3 proc. populiacijos, realią įtaką, pasak V. Zemlio Balevičiaus vakcinacija turės tuomet, kai imunitetą turės 70 proc. šalies gyventojų.
„Tas 70 proc. yra pasirinktas ne be reikalo. Tai 70 proc. reikia, kad būtų ne 70 proc. paskiepytų, bet turinčių imunitetą. Klausimas yra, ar to 70 proc. mums užteks, nes prie britiškos atmainos, mums to procento žmonių, turinčių imunitetą, reikės galimai aukštesnio“, – patikino jis.
Kadangi pasiekti tokį didelį skiepijimo procentą šiuo metu sudėtinga, mokslininko teigimu, pandemiją privalu valdyti kitais būdais – testavimu ir kontaktų mažinimu.
