aA
Materialinis skurdas yra dvasinio skurdo pasekmė, o pats skurdas žlugdo ne tik konkretų asmenį, bet ir visuomenę, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovas prof. Boguslavas Gruževskis.
Kaimas
Kaimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Faktiškai skurdas nėra individualaus pobūdžio, ir jis žlugdo ne tiek asmenį, bet faktiškai tokia atskiro žmogaus elgsena žlugdo visuomenės ateitį. Mes turėtume suvokti, kad tai ne jų - vargstančių - skurdas, o mūsų, čia sėdinčių skurdas“, - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė B.Gruževskis.

Seime penktadienį vyksta konferencija skurdo mažinimo klausimais. Joje aptariamas ir Socialinių tyrimų centro šiemet atliktas sisteminis skurdo problemos tyrimas, atliktas pagal humanitarinę veiklą vykdančios katalikiškos organizacijos Lietuvos „Caritas“ užsakyto tyrimo rezultatus.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs vyskupas Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad į skurdo problematiką reikia pažiūrėti ir moksliškai, nes taip galima išryškinti šį socialinį reiškinį lemiančias priežastis bei būdu su jomis kovoti, o ne tik užsiimti pasekmėmis.

„Reikia kelti į pokalbį tikrovę, kurią vadinam skurdu, bet su viltimi, kad jį gali būti įveikta. Įvardinti tikrovę, kad nemažai žmonių yra pateikę į piktą (skurdo) ciklą - su skurdu susiduria beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų. Reikia aiškintis ir (to) priežastis, nes „Caritas“ jau 25 metus dirba su pasekmėmis, o priežasčių ieškojimas būtų gilesnis pagalbos būdas, nebūtų vien žuvies davimas žmogui, o galimybė pažiūrėti, ar jis turi galimybę pats ją žvejoti, dar toliau žvelgiant - ar jis prileidžiamas prie tvenkinio“,- spaudos konferencijoje sakė vyskupas K.Kėvalas.

„Realiai materialinis skurdas - dvasinio skurdo pasekmė, o dvasinis skurdas turi žymiai gilesnį turinį, ir pirmas jo bruožas - jis matuojamas abejingumu žmogui, godumas, kai pasisavinama daugiau, mažiau paliekant bendram vartojimui. (...) Šiandien, ypač po krizės, vis labaiu formuojasi nesubalansuota ekonominė raida, kuri slopina socialinę raidą ir skatina skurdo paplitimą. Dalis žmonių, kaip teisingai pasakė vyskupas, neprieina prie tvenkinio“, - pabrėžė B.Gruževskis.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų - 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2013 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Eurostato statistinių duomenų analizė rodo, kad Lietuvoje patekti į skurdą ar socialinę atskirtį labiausiai rizikuoja bedarbiai, žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat vieniši asmenys arba vieniši asmenys su vaikais.

Skurdo problemos tyrimą atlikęs Socialinių tyrimų institutas pažymi, kad šiuo metu dauguma kovai su skurdu priemonių yra labiau orientuotos į pagrindinių poreikių patenkinimą ir į priklausomybę nuo paramos sistemos, o ne į asmenų motyvacijos ir veikimo skatinimą bei savarankiškumo ugdymą. tuo tarpu tyrime dalyvavę specialistai pabrėžia, kad skurstantys žmonės turėtų būti skatinami veikti, dirbti, įsipareigoti.

Tyrimas taip pat rodo, kad tiesioginė parama mažina skurdo rizikos lygį, pvz., 2012 metais iki socialinių išmokų žemiau skurdo lygio būtų atsidūrę 28,4 proc. gyventojų, o po socialinių išmokų skurdo rizikos lygis sumažėjo iki 18,6 procento.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Į Minską pradedami skrydžiai iš dar trijų Irako miestų: bilietai jau išpirkti (77)

Į Minską pradeda skraidyti lėktuvai iš dar trijų Irako miestų. Informacija apie tai pasirodė...

Pajūryje „prabudo“ greičio matuoklis: baudų už 3000 eurų prisirinkęs vyras nesupranta, kaip taip įmanoma (57)

„Pasitikrinau Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje: nuo balandžio – 129 baudos....

Pirmasis žmogus nuo koronaviruso mirė prieš 500 dienų: tolesnė statistika – labai iškalbinga (4)

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jau praėjo 500 dienų nuo dienos, kai šalyje mirė...

Šimonytė: jei situacija taps sunkiai valdoma, prašysime migrantus apgyvendinti kitose ES šalyse (459)

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė svarsto galimybę kreiptis į kitas ES šalis...

Tokijuje siautėjusiam Džokovičiui nuotolinį moralą atskaitė nustebęs Nadalis (7)

Pirmosios pasaulio raketės Novako Džokovičiaus pyktis olimpiniame vyrų vienetų turnyre liejosi...

Toks donoras paskutinįsyk registruotas tik prieš dvejus metus: sūnaus sprendimas išgelbės kelis žmones (12)

Nacionalinis transplantacijos biuras (NBT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad liepos...

Į raudoną COVID-19 zoną jau pateko visi didieji šalies miestai (148)

Skirtingos Lietuvos savivaldybės ir toliau „raudonėja“, vis daugiau jų patenka į raudoną...

Corinne Gretler | D+

Tabako galiūnė radikaliai veržiasi į farmacijos sektorių: gerais ketinimais tiki ne visi

Kai su Moira Gilchrist pirmą kartą susisiekė „Philip Morris International Inc.“, jai tai...

Nurodymui sėsti į lėktuvą ir palikti Tokiją nepaklususi baltarusė – saugoma policijos (294)

Baltarusijos bėgikė Kristina Cimanouskaja praleido naktį viešbutyje greta Tokijo Hanedos oro...

Ispanų ekspertai: keičiasi sąlygos visuomenės imunitetui pasiekti (22)

Ispanijoje visuomenės imunitetas koronavirusui nebus pasiektas nevakcinuojant vaikų iki 12 metų...