Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, P. Gervinui privalės sumokėti 2 200 eurų neturtinei žalai atlyginti – trijų teisėjų kolegija neskundžiamoje nutartyje nurodė, kad griežčiausia bausme nuteistas nusikaltėlis net 1 094 paras buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.
Nuteistasis iš valstybės galėjo gauti dar didesnę kompensaciją, bet teisėjai nutarė, kad kalinys praleido senaties terminą, todėl jam neturtinė žala buvo paskaičiuota tik už trejus metus.
„Kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis“, – pažymėjo teismas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kameroje jį atitveriant sienele ir užuolaidomis „neužtikrina visiško asmens privatumo“, todėl nuteistajam buvo pablogintos įkalinimo sąlygos ir sukelti papildomi nepatogumai.
„Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus“, – pažymėjo teismas.
Tinkamų kalinimo sąlygų valstybė P. Gervinui neužtikrino dar praėjusių metų vasarą uždarytame 115 metų veikusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Čia buvo kalinami ne tik teismo nuosprendžio laukiantys suimtieji, bet ir griežčiausia įkalinimo iki gyvos galvos bausme nuteisti kaliniai.
Teisėjų kolegija pripažino, kad taip ir nebuvo paneigta, kad P. Gervino teisė į privatumą buvo pažeista visą tą laiką, kai jis kalėjo Lukiškėse – nuo 2010 m.
„Nuteistasis nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis“, – pabrėžė teismas.
Argumentuodami, kodėl už vieną netinkamą kalinimo dieną P. Gervinui priteisti 2 eurai, teisėjai nurodė: „Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.“
„Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvau kalinamas nuo 2010 m., naudojantis tualetu kamerose man nebuvo užtikrinamas privatumas, aš buvau stebimas pareigūnų per duryse esantį stiklą, nes unitazas pastatytas prie kameros durų ir yra atviras, nepridengtas sienele“, – kalinys teigė „patyręs nežmonišką ir žeminantį elgesį“.
Tuo metu Vilniaus pataisos namai, kurie perėmė likviduoto Lukikių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teises ir pareigas, nesutiko su nuteistojo skundu ir aiškino, kad šis nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą.
„Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, – nurodė pataisos namų administracija. – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nenumatyti Taisyklėse nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.“
Pataisos namų administracijos nuomone, P. Gervinas savo skundą grindė ne įrodymais, bet samprotavimais, o jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.
P. Gervinas iš Lukiškių praėjusių metų birželį buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namus. Čia jis ir toliau atlieka jam teismo skirtą bausmę.
Prieš kelerius metus jis su kitais griežčiausia bausme nuteistais kaliniais Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui, aiškindamas, kad mūųs šalyje nėra priemonių, jog kalėti iki gyvos galvos nuteisti asmenys turėtų galimybę išeiti į laisvę. Šiuo metu ši tvarka jau yra pakeista.
Daugiau kaip dešimt metų kalintis P. Gervinas buvo nuteistas dėl dviejų garbaus amžiaus giminaičių nužudymo – juos vyras itin žiauriai nužudė, kai negavo pinigų narkotikams.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad P. Gervinas atėjo į svečius pas savo močiutės brolį ir prašė paskolinti pinigų, bet senolis atsisakė, kad giminaitis nebuvo grąžinęs ankstesnių skolų. Įsiutęs jaunas vyras tada griebė peilį ir ėmė senolį badyti, kol nulūžo geležtė.
Kraujais paplūdęs senolis šiaip ne taip nuėjo į vonią ir paėmė kirvį, bet žudikas jį atėmė ir tada užkapojo ne tik giminaitį, bet ir kartu gyvenusią jo moterį.
Nužudytųjų kūnai buvo aptikti tik po dviejų dienų, kai jų pasigedo artimieji.
Yra labai pavojingas visuomenei
„Kaltinamasis P. Gervinas ryte į butą, kuriame gyveno nukentėjusieji, ėjo turėdamas tikslą gauti pinigų, – konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas. – Akivaizdu, kad jam nebuvo svarbu, kaip jis tą tikslą pasieks, nes pinigai buvo reikalingi įsigyti narkotikams. Vartodamas prieš nukentėjusiuosius smurtą P. Gervinas siekė juos nužudyti ir veikė tiesiogine tyčia.
Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgusi į pavartoto smurto pobūdį – kaltinamasis daug kartų nukentėjusiesiems smūgiavo kirviu į galvas. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad kaltinamasis „damušinėjo“ gulinčius senukus smogdamas jiems į pakaušius. Tą apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo pripažino ir P. Gervinas, parodydamas, kad kai senolis nuo jo smūgių nugriuvo ir judėjo, jis smogė kirviu jam į galvą ir po to smūgio jis nurimo. Iš teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad po prieš juos pavartoto smurto nukentėjusieji dar judėjo, kol kaltinamasis sudavė jiems lemtingus smūgius. Tai patvirtina kraujas ant žuvusiųjų padų. Suduotų smūgių skaičius, įrankiai, kuriuos naudojo P. Gervinas (kirvis ir peilis), suduotų smūgių lokalizacija rodo, kad P. Gervinas elgėsi itin žiauriai ir prieš mirtį žuvusieji patyrė kančias – jie buvo nužudyti itin žiauriai.“
Pasak teismo, P. Gervino senelės broliui buvo 84 metai, o draugei – 82-eji, kaltinamasis žinojo, kad neseniai jo giminaičiui buvo padaryta širdies operacija, todėl „pavartodamas prieš juos smurtą suvokė, kad dėl amžiaus ir ligų šie asmenys negalės jam pasipriešinti.“
„Tai, kad P. Gervinas siekė jų mirties mirties, parodo ir tas faktas, kad jis nutraukė telefono aparato laidą bei pagrobė seną mobiliojo ryšio telefono aparatą (kurį vėliau išmetė), ikiteisminio tyrimo teisėjui jis parodė, kad tai darė siekdamas, kad niekas negalėtų paskambinti“, – nurodė Klaipėdos apygardos teismas.
Anot teisėjų, P. Gervinas „jokio gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo neparodė“.
„Nusikaltimas padarytas laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpi, P. Gervinas teistas už vagystes, daug kartų baustas administracinėmis baudomis, jauno amžiaus, tačiau nedirbo ir nesimokė, yra narkomanas, – pabrėžė teismas. – Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad P. Gervinui būdingas labai greitas reagavimas agresija ir smurtu, nesugebėjimas jausti kaltę ir mokytis iš patyrimo, ypač bausmės, ryškus polinkis kaltinti aplinkinius, nuolatinis neatsakingumas bei socialinių normų, taisyklių ir įsipareigojimų nepaisymas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad P. Gervinas yra labai pavojingas visuomenei, jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.“