Parlamentaras akcentuoja, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados buvo priimtos vienbalsiai. Todėl, pasak jo, jas nuneigti būtų sudėtinga.
„Čia jau aplinka ir komanda turi susižiūrėti visas detales. Bet VTEK išvados visada yra rimtos. Galima sutikti, galima nesutikti, bet jeigu vienbalsiai VTEK pripažįsta, tai sunku pasiginčyti turbūt yra. Tai gal prezidentas pergalvos savo poziciją ir vis tik pripažins suklydęs“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
VTEK antradienį nutarė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Po tyrimo padaryta išvada, kad prezidentas G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį gauti. Komisija taip pat konstatavo, kad E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas.
Visgi Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo.
Prezidento, ambasadoriaus ir judviejų sutuoktinių apsilankymas teatre 2023 m. gegužę buvo apmokėtas iš ambasados lėšų. Bilietai į renginį, VTEK pirmininko teigimu, kainavo virš 1600 eurų.
ELTA primena, kad viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Prezidentūra susiginčijo dėl to, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.
Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.
Teigia, kad ilgainiui santykiai su Kinija stabilizuosis: laikas gydo visas žaizdas
Nors Kinija praėjusią savaitę nusprendė nebeišduoti vizų Lietuvos piliečiams, visgi Vytautas Mitalas mano, kad ilgainiui pašliję santykiai tarp Vilniaus ir Pekino normalizuosis.
„Tikiu, kad išsispręs. Laikas visada geriausiai gydo žaizdas, net ir kalbant apie tokius didelius klausimus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Mitalas.
„Problema bus trumpalaikė. Kursas, kurį Lietuvos valstybė yra paėmusi, yra labai teisingas. Mes nesiginčijame su vienos Kinijos politika, kurios Lietuva ir laikosi. Tačiau vystome draugiškus ryšius ir su Taivanu“, – tikino Seimo vicepirmininkas.
Praėjusią savaitę iš Taivano grįžęs parlamentaras sako, kad Lietuva galėtų pasimokyti iš Taipėjaus, kaip sustiprinti savo gynybą.
„Manau yra labai svarbu, kad Lietuva plėtotų savo gynybos pramonę. Lietuva galėtų perimti pamokas ir, pavyzdžiui, vystyti dronų gamybą“, – kalbėjo V. Mitalas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras G. Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
Visgi, kodėl vizos neišduodamos ir ar tokia situacija yra laikina, G. Landsbergis teigė, kad kol kas pakomentuoti negali.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Lietuva šiemet galėtų pasiskolinti 500 mln. eurų gynybos tikslams įgyvendinti
Seimo vicepirmininkas teigia, kad pavasario sesijos metu būtų galima peržiūrėti šalies biudžetą ir pasiskolinti iki 500 mln. eurų įgyvendinti prioritetiniams krašto gynybos tikslams. Anot jo, tokia suma turėtų būti skiriama tiek tolimesniam pasiruošimui priimti Vokietijos brigadą, tiek pagreitinant karinės įrangos pirkimą.
„Vienas iš mano siūlymų buvo, kadangi mūsų deficitas nesiekia Europos Sąjungos nustatytų Mastrichto kriterijaus ribų, pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų. Tai Krašto apsaugos ministerija galėtų sudaryti skubių pirkimų, kuriuos galima pagreitinti, sąrašą, bei nuspręsti, kokius dalykus galime greičiau daryti dėl vokiečių brigados įkūrimo. Ir tada galėtume pavasario sesijoje atidaryti biudžetą, jį peržiūrėti ir pasiskolinti reikalingą sumą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Šiemet mes galime pasiskolinti apie 500 mln. eurų. Ir taip galbūt net peržengtume siekiamą 3 proc. nuo BVP ribą“, – pabrėžė jis.
Visgi, politikas pabrėžė, kad toks sprendimas nėra tvarus ir ateityje reikės ieškoti kitokių šaltinių finansuoti gynybai, pavyzdžiui išleidžiant gynybos obligacijas ar mažinant biurokratines valstybės išlaidas.
„Kalbant apie tolimesnius biudžetus, tai sprendimai priklausys nuo pajamų ir išlaidų. Galima bus vertinti poreikius“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
