Miškų skandale aiškėja naujos detalės: darbo imasi STT

Valstybinei institucijai leidus plynai iškirsti griežtai saugomą mišką leidimų išdavimo aplinkybes ėmė narstyti Seimo Antikorupcijos komisija. Seimo nariai buvo informuoti, kad dėl leidimus išdavusios Valstybinės miškų tarnybos tarnautojos veiksmų Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Išdavė leidimą plynai iškirsti saugomą mišką

Delfi aprašė situaciją, kai Valstybinė miškų tarnyba privačiai įmonei leido plynai iškirsti Šimonių girioje esančią Europos Bendrijos svarbos buveinę, kur tokie kirtimai draudžiami. Straipsnį galite rasti čia.

Tiesa, vietos bendruomenei ėmusis veiksmų kirtimai nebuvo pradėti, o išduoti leidimai buvo skubiai panaikinti

Trečiadienį šis klausimas svarstytas Seimo Antikorupcijos komisijoje.

„Ta problema skamba laikas nuo laiko gal 10 – 15 metų. Vis nutinka tokios skandalingos istorijos, kai yra kėsinamasi iškirsti. Dažniausiai gavus visus reikiamus leidimus atlikti kirtimus ten, kur jų neturėtų būti. Tai visuomenėje sukelia labai neigiamą rezonansą. Visuomenė mano, kad tokie sprendimai nesuprantami ir galimai yra pažeidžiantys viešąjį interesą ir apskritai teisę. Jeigu tiek laiko kartojasi tos istorijos, ar mes neturim sisteminių pakeitimų daryti. Valstybinių parkų direkcijos pasako, kad tokių leidimų išduoti negalima, bet tokie leidimai visgi atsiranda. Šiandien už galutinį sprendimą išduoti leidimą kirsti mišką yra atsakinga Valstybinė miškų tarnyba. Šiuo konkrečiu atveju šitos tarnybos sprendimu buvo išduoti leidimai“, - teigė komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus aiškino, kad jau planuojami dideli pokyčiai. Anot jo, pirmiausia Utenos regione, kur buvo išduoti, kaip įtariama, neteisėti leidimai, bus atlikta visų kitų leidimų patikra. Antra, bus keičiama pati sistema, kad saugomose teritorijose nebūtų galimybės išduoti leidimų kirsti mišką.

„Labai geras komisijos pirmininko pastebėjimas dėl sisteminių pakeitimų. Po šito atvejo turime suformavę raštišką pavedimą Miškų tarnybai atlikti veiksmus. Vienas veiksmas susijęs su Utenos regiono išduotų leidimų kirsti mišką patikra. Kiekvienu atveju turės būti patikrinta, ar teisėtai išduoti leidimai. Šitas regionas kelia didžiausią susidomėjimą.

Svarbiausia tai, kad pakeisime sistemą iki kitų metų vasario 1 d. Pirmas dalykas – skaitmeninis leidimų išdavimas, kuris net nesudarytų galimybės išduoti leidimo, jeigu konkrečioje vietoje negalima išduoti leidimo. Kitas dalykas: šiuo metu yra funkcijų pasidalinimas tarp Miškų tarnybos ir regioninių saugomų teritorijų direkcijų. Vis dėlto atsakomybė turėtų būti vienose rankose. Keičiame leidimų išdavimo tvarkas, kad Miškų tarnyba viską turėtų vienose rankose. Ji būtų viena atsakinga už leidimų išdavimą“, - dėstė K. Šetkus.

STT pradėjo ikiteisminį tyrimą

Valstybinės miškų tarnybos atstovas Gintaras Pušneraitis, pristatinėdamas įvykio chronologiją, suabejojo, ar parko direkcija pakankamai aiškiai informavo, kad konkrečioje vietoje kirsti negalima.

A. Stončaitis tuomet jo paklausė: „Koks buvo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakymas?“

„Atsakymas nebuvo teigiamas arba neigiamas. Buvo aiškiai pasakyta, kad Vakarų taigos buveinėje negalimi plynieji kirtimai. O leidimas neaiškiu būdu atsiranda“, - teigė G. Pušneraitis.

Taip pat jis įvardijo, kad leidimai buvo panaikinti operatyviai: „Spalio 4 d. gautas Šimonių girios laiškas su prašymu įvertinti leidimų teisėtumą. Spalio 5 d. leidimai panaikinti. Tą pačią dieną pradėtas VMT tarnybinis tyrimas dėl galimai neteisėtai išduotų leidimų kirsti mišką. Spalio 10 d. medžiaga „Dėl galimai padarytos valstybės tarnautojos nusikalstamos veikos“ perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai.“

Taip pat jis Seimo narius informavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Spalio 18 d. STT Panevėžio valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį“, - teigė G. Pušneraitis.

229 straipsnio nuostata „Tarnybos pareigų neatlikimas“ apibūdinama taip: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Vis dėlto A. Stončaitis nenorėjo sutikti, kad atsakymas iš parko direkcijos buvo neaiškus: „Sakote, kad nei šioks, nei toks atsakymas gautas iš VSTT. Aš manau, kad jis visiškai aiškus. Jis buvo kategoriškai prieštaraujantis. Bet nežiūrint to, specialistas gali priimti vienasmenišką sprendimą išduoti leidimą kirsti mišką.“

Jam pritarė ir aplinkos viceministras K. Šetkus: „Atsakymas buvo aiškus Miškų tarnybos darbuotojui, kuris išdavinėjo leidimą. Iš rašto buvo galima labai aiškiai suprasti, kad leidimas turi būti neišduodamas.“

Valstybinės miškų tarnybos vadovas Saulius Vasiliauskas teigė, kad pradėjęs darbą tarnyboje pasigedo efektyvios sistemos kontrolės.

„Man atėjus į tarnybą balandžio mėnesį sukėlė įtarimų, kodėl nėra vidinės kontrolės sistemos, nors mūsų nuostatose yra. Daug metų veikė vidinės kontrolės sistema, bet paaiškėjo, kad ji neracionali, trūkumų nenustatoma. Tai yra lėšų švaistymas. Todėl buvo atsisakyta šitos kontrolės. Mes dabar po paskutinių kelių atvejų grįžtam prie vidinės kontrolės. Visa sistema veikė taip, kad specialistas vienas vienasmeniškai priima sprendimą ir už tai neša atsakomybę.

Norim tobulinti sistemą ir užtikrinti, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų. Artimiausiu metu naują kontrolės sistemą patvirtinsime. Dabar deriname su kuruojančiais specialistais, su teisininkais, kad nesudaryti administracinės perteklinės naštos. Sukursime tobulesnę sistemą negu buvo. Negali po pusės metų ar po 10 mėnesių paaiškėti padarytos klaidos. Klaidos turi išaiškėti maksimaliai per mėnesį“, - teigė S. Vasiliauskas.

Leidimus išdavęs darbuotojas jau du kartus buvo baustas

Seimo narė Agnė Širinskienė paklausė, ar panašių pažeidimų gali būti ir daugiau: „Kaip suprantu, dėl Utenos regiono pradėjote platesnę patikrą. Ar jūs tikitės, kad panašių pažeidimų gali būti to paties darbuotojo?“

Aplinkos viceministras K. Šetkus teigė, kad galimai neteisėtus leidimus išdavęs tarnautojas jau buvo baustas du kartus.

„Tikimės, kad nebus tų neteisėtai išduotų leidimų. Tačiau neatmetame galimybės, kad tų neteisėtai išduotų leidimų gali būti. Šitas žmogus turėjo dvi nuobaudas. Tai pirmiausia dėmesį skirsim šitam regionui. Bet, žinoma, pereisime ir per kitus regionus“, - teigė K. Šetkus.

Seimo narys Vilius Semeška pritarė, kad reikia efektyvios kontrolės sistemos: „Dėl kontrolės mechanizmo nebuvimo gali būti padaryta labai didelė žala. Nebūtinai Utenos apskrity. Mes nežinom, kur dar tokie leidimai galėjo būti išduoti. Manyčiau, kad ypatingai jautriose teritorijose turėtų būti kontrolės mechanizmas, kad aukštesnis vadovas patvirtina leidimus. Tai, matyt, nėra sudėtinga. Dabar valstybės mastu žalos mastas nėra aiškus. Reikia kuo greičiau įvesti kontrolės mechanizmą.“

A. Širinskienė savo ruožtu pasiūlė STT atlikti antikorupcinį vertinimą: „Ar nevertėtų užsakyti pačios leidimų sistemos antikorupcinį vertinimą. Gal tai būtų ir Aplinkos ministerijai pagalba ir mes matytume trūkumus. Kartais pasižiūrėjimas iš STT būna labai geras. Kiek perverčiau, nematau, kad kažkas panašaus artimiausiu metu būtų atlikta.“

Komisijos nariai šiai A. Širinskienės idėjai pritarė.

STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas sutiko, kad STT į šią sritį gali pažiūrėti giliau: „Atliepsim lūkesčius. Esam atlikę ne vieną vertinimą, bet kitais kampais. Viceministras minėjo apie naujo tvarkos aprašo parengimą. Galite atsiųsti užmesti akį. Pateiksime pastabas, siūlymus, nes iš šono kitaip pasimato nei dirbant tame lauke.“

A. Stončaitis pasiūlė papildomai pasidomėti ir Valstybės kontrolei: „Kartu siūlyčiau pasvarstyti valstybės kontrolei. Kai sudarinėsit kitų metų veiklos planą, gal matytumėt, kad yra reikalinga jums pasižiūrėti.“