Šeštadienį tam Kryžkalnio memoriale susirinko ne vien projekto bendruomenės atstovai, vietiniai gyventojai, bet ir iš tolimesnių miestų atvykę istorijos išsaugojimui neabejingi piliečiai.
Kryžkalnio memorialas žymi daugiau nei 1,3 tūkst. Kęstučio apygardos partizanų kovą ir žūtį už Lietuvos laisvę. Paties memorialo komplekso idėja gimė monsinjorui Alfonsui Slavinskui.
Šiuo metu dėl tam tikrų teisinių procesų, komplekso statybos yra sustojusios, o teritorija vis labiau apauga krūmynais ir žolėmis. Būtent tam į komplekso, kurį turėtų sudaryti varpinė–koplyčia, 16 metrų aukščio kryžius ir betoninės plokštumos, teritoriją šiandien „Misija Sibiras“ subūrė visus galėjusius prisidėti prie tvarkymo darbų.
„Sugrįžę iš ekspedicijos sulaukiame įvairių klausimų ir svarstymų, kodėl reikia vykti taip toli, kai Lietuvoje vis dar gausu nenuveiktų darbų. Į šiuos svarstymus visuomet atsakome taip pat – tam ir esame, kad šie darbai būtų nuveikti. Parodos, filmai, iniciatyvos, istorinių vietų tvarkymas bandomųjų žygių metu, pristatymai – visa tai yra darbai Lietuvai, o ekspedicija į Sibirą tėra viena iš formų, kuri padeda pažvelgti į visa tai šiek tiek kitaip. Kryžkalnio memorialo tvarkymas yra kone pirmas kartas, kuomet pakvietėme visus norinčius prisidėti prie Lietuvos istorinių vietų išsaugojimo. Visa tai gali virsti labai gražia klasių, šeimų, bendruomenių tradicija – tereikia noro“, – teigė projekto „Misija Sibiras“ koordinatorė Raminta Kėželytė.
Nuo ankstyvo šeštadienio ryto Kryžkalnio memoriale susirinkę dešimtys žmonių tvarkė memorialo teritoriją: rinko šiukšles, statybinių medžiagų likučius, bet svarbiausia – prisilietė prie 1 300 žuvusių partizanų likimų. Organizatoriai teigia, kad tik savomis rankomis palietę istoriją, galime suvokti skaičius ir išreikšti mintis, kurios iš tiesų iliustruoja kiekvieno požiūrį į istoriją – vadovėlis to niekada nepakeis.
„Kryžkalnio memorialo kryžius yra matomas iš toli, tad natūralu, jog čia sustoja turistai, tik vaizdas, kurį jie randa nedžiugina. „Misija Sibiras“ komanda buvo kone vieninteliai žmonės, kurie atsiliepė į mano laiškus ir ėmėsi veiksmų. Šis projektas nėra vien misijos Sibire, tai misija čia, Lietuvoje. Tai misija, kuri, tikiuosi, įkvėps panašių veiksmų imtis ir kitus bei atkreips dėmesį į strigusias Kryžkalnio memorialo statybas“, – mintimis dalijosi laptevietis Jonas Puodžius, vienas pirmųjų pradėjęs kalbėti apie apleistą istorinį objektą.
Projektą „Misija Sibiras“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.