„Sausio 21 dieną gavome žinią, kad Belgijos karalystėje, Briuselyje sausio 1 dieną buvo rastas trijų mažamečių vaikų tėvo, mano eksvyro kūnas. Reikalaujama kuo skubiau jį pasiimti, tačiau mums tai kainuoja be galo didelius pinigus, apie 4000 eurų“, – feisbuke prašydama pagalbos rašo buvusi mirusiojo žmona.
Kaip pabrėžė moteris, pinigų reikia skubiai, nes „kiekviena diena morge kainuoja po 30 eurų“.
Vasarą brolį palaidojęs Rimantas atkreipė dėmesį, jog moters minima suma – gerokai užkelta. Toks pat įspūdis susidarė ir mirusiųjų pervežimu iš užsienio užsiimančiam Romui Svirskui.
Praėjusią gegužę brolio palaikų pervežimą iš Anglijos organizavęs Rimantas DELFI pasakojo mokėjęs 2300 eurų. Didžiąją dalį išlaidų vėliau kompensavo savivaldybė.
Kaip elgtis artimiesiems, kai užsienyje miršta draugas ar šeimos narys, kokios palaikų pervežimo taisyklės ir kainos, gal galima patiems bandyti parsivežti mirusįjį, DELFI klausė tuo užsiimančios bendrovės „Smėlio pilis“ direktoriaus R. Svirsko.
-Skirtingose šalyse skirtingos kainos ir tvarka. Kalbant konkrečiai apie Belgiją, iš jos parvežti kūną kainuoja 1800 eurų. Į kainą įeina dokumentų sutvarkymas: tarptautinis mirties liudijimas, leidimas išvežti, ambasados leidimas įvežti, pervežimo dokumentas, kuris yra būtinas.
Svarbu žinoti, kad palaikų pargabenimo iš užsienio išlaidas iki 2000 eurų gali kompensuoti Lietuvos Respublika.
- Kaip?
-Kompensuojama, jei artimą laidojančio asmens pajamos – minimalios. Tokius atveju su įmonės, kuri parvežė velionį, sąskaita žmogus gali kreiptis į vietinę savivaldybę ir teikti prašymą. Per kelis mėnesius išlaidos kompensuojamos.
- Pervežti kūną – pigiau ir paprasčiau, nei kitoje šalyje kremuoti mirusįjį ir parsigabenti urną?
-Priklauso nuo šalies. Aukštesnio pragyvenimo lygio šalyse kremavimo paslaugos kainuoja daugiau nei Lietuvoje dėl darbo užmokesčio skirtumų.
- Ar tik dėl pigumo į Lietuvą dažniau vežate ne kremuotus palaikus, o kūnus?
- Ne tik. Žmonėms svarbu paskutinį kartą pamatyti mirusįjį ir su juo atsisveikinti. Jei jūsų brolis mirtų ir būtumėte nemačiusi jo metus ar daugiau – nenorėtumėte pamatyti?
Mes dar nesame taip sudaiktėję. Mūsų patirtis rodo, kad lietuviai kol kas linkę atsisveikinti su artimaisiais, matydami juos realiai.
- Kas komplikuoja kūno gabenimą? Vien atstumas?
-Esame vežę iš Indonezijos, Malaizijos, Kanados, Amerikos ir ne atstumas pagrindinė problema. Sudėtingiausi, kad mūsų tautiečiai visko nori greitai,o tai ne visada įmanoma. Lietuvoje įprasta, kad žmogus šiandien numirė, rytoj šarvoja ir laidoja.
-Kiek ilgiausiai gali trukti pargabenimas dėl vietos įstatymų?
-Ne dėl įstatymų ar dokumentų ilgiausiai užtrunkama, o dėl mirties aplinkybių. Jeigu įtariama, kad žmogaus mirtis smurtinė, atliekami toksiniai, DNR ir kiti tyrimai, kurie gali trukti apie du mėnesius.
Įsiminė trijų jaunuolių, kurie užsimušė Airijoje, atvejis, kai dėl vieno iš jų visus laikė daugiau nei 7 mėnesius. Tiek laiko buvo aiškintasi, kas iš tiesų įvyko.
Paprastu atveju dokumentai sutvarkomi per tris dienas, nebent toje šalyje yra kremuojamas kūnas. Tuomet urnos parvežimas užtrunka kiek ilgiau.
- Kiek kainuoja vežimas iš kitų Europos šalių?
-Vidutiniškai 2000 eurų, įskaitant vietinius mokesčius už mirusiųjų laikymą morguose. Daugelyje šalių, kaip ir pas mus, įmonės yra sudariusios sutartis su ligoninėmis, kurios neturi savo morgų, tad palaikai vežami į valstybinius ar privačius, o artimieji turi susimokėti už laikymą arba pasiėmimą.
Kai kuriose šalyse kūno laikymas morge nekainuoja. Taip yra, pvz., Anglijoje, o Vokietijoje priklauso nuo regiono.
- Ką šalys, kuriose neapmokestinamas kūnų laikymas morguose, daro, jei artimieji nepasiima palaidoti mirusiųjų?
-Jeigu randa negyvą mūsų tautietį, apie tai informuoja mūsų ambasadą ir per policiją siunčia pranešimą artimiesiems, kada, kur rastas kūnas, kur yra laikomas dabar. Jeigu artimieji neturi galimybių parsigabenti palaikų, rašo atsisakymo raštą. Tada mirusysis tos valstybės lėšomis būna kremuojamas ir palaidojamas. Tokia tvarka visoje Europoje, taigi, ir Lietuvoje.
-Ar pasitaiko, kad kūną pargabenate, bet už tai jums nesumoka?
- Turime tokios patirties. Užsako paslaugą, o kai atgabename mirusįjį sako, kad neturi pinigų susimokėti. Įmonė ir dirbę žmonės patiria nuostolį.
- Pačiam savo automobiliu atsivežti mirusįjį iš užsienio – pigiau?
-Mūsų tautiečiai išmanūs, bet, kiek mes susidūrę, patys imdamiesi šio darbo nesutaupo, be to Europoje viskas labai civilizuotai vyksta, ne taip, kaip Lietuvoje. Visus dokumentus tvarko tik laidojimo įmonės, o ne fiziniai asmenys.
- Ką turėtų daryti žmogus, jei nori pats atsivežti mirusįjį iš užsienio?
-Iš pradžių turėtų susižiūrėti, kokie reikalingi dokumentai, nusipirkti cinkuotą karstą ir važiuoti į tą šalį, jei ji ne Prancūzija ar Italija. Tačiau apie tas šalis – vėliau.
Nuvažiavus į kitą šalį einu į konsulatą ir susižinau, kokiose įstaigose kokius dokumentus reikės susitvarkyti, kad galėčiau pasiimti mirusiojo kūną.
Belgijoje, Olandijoje, kai kuriose kitose šalyse užsandarinant cinkuotą karstą privalomas pareigūno dalyvavimas, taigi, turime jį susirasti ir paprašyti stebėti procedūrą bei pasirašyti ant dokumento, patvirtinančio, kad cinkuotame karste nebuvo pašalinių daiktų.
Anglijoje pareigūnai fiziniams asmenims neišduos dokumentų nei kūno išvežimui iš šalies, nei kremavimui.
Taip tik atrodo, kad nuvažiavai su pikapu, įsimetei į bagažinę maišą su velioniu ir tiek. Bet taip nėra. Nekalbant apie tai, kad reikalingas dokumentas su mirusio žmogaus gabenimo maršrutu. Jį turėti privaloma, antraip Vokietijoje, o ypač Lenkijoje galima turėti bėdų. Sustabdę automobilį pareigūnai prašo „krovinio“ lydraščio, patvirtinto dokumento, kad tikrai nieko draudžiamo negabeni karste ir jį veži nurodytu maršrutu.
Neturintys tokių dokumentų moka baudas, gali būti sulaikyti. Taigi, pačiam gabenant mirusįjį, kaina gal išaugti du kartus ir daugiau.
- Išskyrėte Prancūziją, Italiją, Ispaniją. Kas ten kitaip?
- Prancūzijoje mirusiųjų gabenimu gali užsiimti tik akredituotos įmonės. Italijoje mirusiųjų gabenimui reikalaujama naudoti tik sertifikuotus karstus. Tai tokie pat cinkuoti karstai, tik su antspaudu, žyminčiu, kad jis sertifikuotas Italijoje. Jeigu tokio neturėsi, pareigūnas neplombuos karsto ir neduos leidimo išvežti palaikų.
Ispanija iš kitų šalių išsiskiria ne formalumais, kaip Italija ar Prancūzija, o tuo, kad šioje šalyje labai daug į žemiausius sluoksnius nusiritusių mūsų tautiečių. Nemažai jų neturi dokumentų, gyvena gatvėje, o jų artimieji nesurenka pinigų laidotuvėms. Dažnesnis atvejis, kad emigravusieji iš tėvynės ir Ispanijoje mirę Lietuvos piliečiai tos šalies lėšomis kremuojami ir laidojami, o ne užsakoma jų gabenimo į Lietuvą paslauga.
Pažadėjo padėti Linai
Kol buvo rengiamas straipsnis, DELFI šnekinta Lina susisiekė su įmonės „Smėlio pilis“ vadovu R. Svirsku ir sutarė, kad už lėšas, kurios moteriai buvo surinktos paskelbus prašymą padėti feisbuke, į Lietuvą bus atgabenti jos vaikų tėvo palaikai.
„Bandysime padėti šeimai, o paskui, kai gaus pinigų, baigs atsiskaityti arba mes patys organizuosime paramą“, – DELFI sakė palaikų pervežimo paslaugas teikiančios įmonės direktorius.
Užsienio reikalų ministerija (URM) primena – jeigu užsienyje miręs ar žuvęs pilietis buvo apsidraudęs, jo palaikų pargabenimu pasirūpina draudimo kompanija, kuri sutvarko visus nustatytus palaikų gabenimo dokumentus ir formalumus.
Jeigu užsienyje miręs ar žuvęs pilietis nebuvo apsidraudęs, jo palaikų pargabenimu ir visų paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti mirusiojo artimieji patys arba kreipdamiesi į savo pasirinktą laidojimo paslaugų bendrovę, sudarant su ja sutartį dėl palaikų pargabenimo ir surašant notariškai patvirtintą įgaliojimą palaikų pargabenimui organizuoti.
Kaip gauti kompensaciją
Mirusiojo (žuvusiojo) šeima, neturinti lėšų palaikams parvežti, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kuri pagal pateiktus dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo išlaidas, gali suteikti finansinę paramą. Tokia parama gali būti suteikta tuo atveju, jeigu miręs (žuvęs) asmuo nebuvo apsidraudęs, arba kai asmuo buvo apsidraudęs, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudiminis įvykis, o mirusio (žuvusio) asmens šeima ar artimieji giminaičiai turi mažas pajamas (kai šeimos arba jo artimojo giminaičio šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių).
Kaip atkreipia dėmesį URM, Lietuvos Respublikoje registruotos laidojimo paslaugų įmonės, norėdamos užsiimti palaikų parvežimu iš Prancūzijos, privalo būti akredituotos Paryžiaus policijos prefektūroje. Neturėdamos akreditacijos, palaikus iš Prancūzijos į Lietuvą laidojimo paslaugų įmonės gali parvežti lėktuvu arba bendradarbiaudamos su Prancūzijos laidojimo paslaugų įmonėmis, kurios palaikus nuvežtų iki Prancūzijos sienos.
URM primena, jog norint mirusiųjų palaikus parvežti iš bet kurios užsienio šalies į Lietuvą tranzitu per Lenkijos teritoriją, būtina gauti atitinkamą Lenkijos konsulinio pareigūno leidimą.