Šią žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė, o vėliau portalui patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė.
N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, o 1970 m. Vilniuje – medicinos seserų kursus.
N. Sadūnaitė 1975 m. sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Antisovietinė veikėja tąkart nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.
N. Sadūnaitė, sugrįžusi į Lietuvą, vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą. Dėl šios veiklos moteris ir toliau buvo persekiojama sovietinio režimo.
Vienuolė yra viena iš nesankcionuoto 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių. Renginio metu buvo pasmerktas Ribentropo ir Molotovo paktas.
2018 metais N. Sadūnaitei įteikta Seimo įsteigta Laisvės premija, skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Sekmadienį šalies vadovai, reaguodami žinią apie vienuolės, disidentės Nijolės Sadūnaitės mirtį, pareiškė užuojautą.
„Labai simboliška, kad F. N. Sadūnaitės netekome šv. Velykų dieną. Net tamsiausiu sovietmečio metu ji tikėjo, kad Lietuva prisikels ir bus laisva. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bendražygius ir visus Lietuvos žmones“, – užuojautoje rašo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
F. N. Sadūnaitė buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Vienuolei 2017 metais paskirta Laisvės premija.
Užuojautą dėl N. Sadūnaitės mirties pareiškė ir ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Nijolės Sadūnaitės disidentinė veikla buvo itin svarbi pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui moralinė atrama. Net ir patirtas sovietų represinių struktūrų persekiojimas netemdė jos tikėjimo žmogiškumu ir nepakirto ryžto siekti Lietuvos laisvės. Reiškiu užuojautą visiems N. Sadūnaitės artimiesiems ir bendražygiams“, – Vyriausybės pranešime cituojama sakė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reikšdamas užuojautą dėl N. Sadūnaitės mirties, akcentavo disidentės drąsą ir kovą prieš okupacinę valdžią.
„Sesuo Nijolė – ypatinga asmenybė, išsiskirianti net ir tarp daugybės nuostabių, bebaimių, nepalūžusių Lietuvos laisvės kovotojų, praėjusių sovietų kalėjimus, lagerius ir tremtį. Jos drąsus pasiaukojimas, jos didvyriška kova be ginklo prieš okupantus, prieš visą teroristinės blogio imperijos prievartos sistemą, netrukdė jai būti kuklia ir paprasta, netrukdė jai spinduliuoti linksmumu ir gyvenimo džiaugsmu, – net ir persekiotojų akivaizdoje.
Sesuo Nijolė okupuotoje Lietuvoje elgėsi kaip laisvas žmogus, ji kovojo su blogiu be jokios neapykantos. Turbūt todėl sesuo Nijolė Sadūnaitė tapo gyvu pavergtos, bet nepalūžusios, už laisvę kovojančios Lietuvos simboliu. Jos nuostabi herojiška asmenybė nustebino ir sužavėjo visą laisvąjį pasaulį. Jos šviesi kova bus įkvėpimo šaltinis laisvę saugoti įsipareigojusioms Lietuvos kartoms. Viena sesers Nijolės atsiminimų knyga pavadinta „Skubėkime daryti gera“. Tegu šis moto būna kvietimas mums visiems, dėkojantiems seseriai Nijolei už jos nuostabią kovą, už jos nuostabų gyvenimo pavyzdį“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
