Aplinkos ministro sklype užfiksavo galimus pažeidimus

Kaip praėjusią savaitę rašė Delfi, kertant aplinkos ministro mišką žalos padaryta ir kaimyniniam sklypui. Delfi publikaciją galite rasti paspaudę čia.

Pats ministras aiškino, kad plyni kirtimai reikalingi, nes miškas esą neatsparus vėjui. O Aplinkos apsaugos departamentas savo ruožtu pradėjo tyrimą.

Su Delfi bendravę nevyriausybininkai aiškino pastebėję, kad po kirtimų aplinkos ministro miške liko gilios provėžos, sugadintas miško kelias, neteisingai naudotos valksmos. Tačiau juos labiausiai nustebino tai, kad miško kelias sugadintas ir kaimyniniame sklype, be to, ten suniokotas ir griovys.

„Tokia situacija: be aplinkos ministro valdoje paliktų gilių provėžų, medieną rangovai traukė per kaimyno valdą. Tada pasidarė tiltą per griovį (kaimyno valdoje) ir per lauką. Ten kur buvo tiltas, kadangi rangovas buvo žioplas, sugebėjo griovio krantus-šlaitus sugriauti. Baigus darbą liko didžiulis bardakas.

Per didelės provėžos, netaisyklingos miško valksmos, sugadintas kelias. Tai gana rimti pažeidimai, už kuriuos miško savininkus Aplinkos apsaugos departamentas baudžia“, – Delfi teigė vietoje apsilankę visuomenininkai.

Taip pat jiems kilo klausimų, kodėl S. Gentvilo miško pardavimo sandoris nėra nurodytas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje.

Iškirstas senelio miškas

Kovo 8 d. Seimo opozicijai priklausantys nariai Tomas Tomilinas, Agnė Širinskienė ir Ligita Girskienė raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir aplinkos ministrą S. Gentvilą.

„Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 209 straipsniu prašome, kad š. m. kovo 12 d. vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje aplinkos ministras S. Gentvilas atsakytų į klausimus“, – rašė Seimo nariai.

Taigi, antradienį ministras S. Gentvilas atsakė į jam iš anksto raštu patektus klausimus.

„Planuodamas miško kirtimo darbus Jums priklausančiame miško sklype Jūs pasirinkote mažiausiai biologinę įvairovę tausojantį plynąjį kirtimą. Ar nemanote, kad kaip aplinkos ministras turėtumėte rodyti tvarios ir pavyzdinės miškininkystės pavyzdį kitiems miškų savininkams ir vengti gamtos netausojančio elgesio pavyzdžių?“ - Seimo nariai klausė ministro.


Antradienį stovėdamas Seimo tribūnoje jis į klausimą pateikė štai tokį atsakymą: „Kas šešta – septinta Lietuvos šeima yra miškų savininkai. Man atrodo, kad tuo didžiuojasi daugelis ir puoselėja savo turtą. Mano atveju tai yra mano senelio miškas, kuris yra vienintelis mano valdomas miškas. Jis yra pereinamas iš kartos į kartą. Tiesą sakant, labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką, nes ten ir šventės vyksta, ten grybaujam ir uogaujam. Ir dabar esu kaltinamas, kad elgiuosi kažkaip ne taip su savo mišku. Man atrodo, kad skundai yra labiau susiję su rinkiminiais metais, nes pats kirtimas yra nebe pirmas. Jis yra atliktas prieš 14 mėnesių ir kažkodėl dabar yra keliamas į viešumą. Čia turiu tribūnoje stovėti.

Tas miškas yra eglynas, pasiekęs brandą, šlapia žemė. Pagal miškotvarkos projektą jis turėjo būti kertamas prieš ketverius metus. Miškas yra ketvirtos grupės, nesaugomoje teritorijoje, be saugomų vertybių. Jis yra užpelkėjantis, todėl tie, kas susiję su miškininkyste, supranta, kad užpelkėjusioje miško valdoje, ypač pajūryje, Klaipėdos rajone, yra nonsensas nekirsti plynai, nes likusieji medžiai išvartomi yra. Eglynai šlapioje dirvoje išvartomi pajūrio vėjų“, - kalbėjo S. Gentvilas.

Kitas Seimo narių raštu ministrui pateiktas klausimas skambėjo taip: „Kertant Jums priklausantį mišką buvo suniokota miško paklotė, suniokotas griovys, palikti išmėtyti rąstai, liko gilios provėžos, jos matomos ir kaimyniniame sklype, kurio savininku yra kitas asmuo. Kada pastebėjote tokią paliktą apgailėtiną aplinkos būklę? Miško kirtimo darbai vyko jau daugiau nei prieš metus, tačiau kodėl iki šiol nesiėmėte jokių miško aplinkos sutvarkymo darbų, juo labiau, kad vežant nupjautus medžius buvo suniokotas ir kaimyninis sklypas, kurio savininko teisėti interesai yra pažeisti?“

S. Gentvilas, atsakydamas į klausimą, teigė manantis, kad savo mišką prižiūri gerai. „Aš manau, kad prižiūriu savo miško valdą, kaip senelio turtą, gerai. Mano nuosavybėje yra atlikti du kirtimai – 2009-2015 m. Miškas yra atsodintas. Po kiekvieno kirtimo turi praeiti bent vieni metai tam, kad išsivėdintų miško paklotė. Jis atsodinamas yra paprastai kitais metais. Aš tą dar planuoju daryti šiemet ir tikrai, gerbiamas Tomai (Tomilinai - red. past.), gerbiama Agne (Širinskiene – red. past.), gerbiama Ligita (Girskiene – red. past.), jeigu norėtumėt miškasodyje dalyvauti, tai kviečiu kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje kartu su manimi atsodinti mišką“, - aiškino aplinkos ministras.

Klausimai dėl aplinkosaugininkų pradėto tyrimo objektyvumo

Trečias klausimas buvo toks: „Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pradėjo tyrimą. Ar garantuojate šio tyrimo skaidrumą, kai tyrimą atlieka ministerijos pavaldume esantis departamentas? Ar nemanote, kad tokiu atveju Jums būtų geriausia pasitraukti iš užimamų pareigų ir sulaukti tyrimo pabaigos?“
Simonas Gentvilas

S. Gentvilas teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentui atliekant tyrimą sunkumų neturėtų kilti.

„Mano žiniomis, Delfi gavo anoniminį skundą ir jį pateikė Aplinkos apsaugos departamentui, kurį departamentas privalo ištirti kaip ir tūkstantį kitų pastebėjimų ar raštų. Jis yra laisvas tą daryti ir visi yra lygūs prieš įstatymą, įskaitant ministrą“, - dėstė ministras.

Ketvirtas klausimas skambėjo taip: „Ar galite pažadėti, kad bent jau tuo atveju, kai atlikęs tyrimą Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos nustatys pažeidimus, atsistatydinsite?“

S. Gentvilas galiausiai aiškino nemanantis padaręs kažką blogo.

„Ūkininkaujame nuo 2007 m. patvirtinto miškotvarkos projekto. Ne pirmas kirtimas. Visada buvo atsodinamas miškas. Pakartosiu, kad čia yra prieš 14 mėnesių įvykdytas kirtimas. Ir kodėl šiandien jis yra aptarinėjamas Seimo tribūnoje, man atrodo atsako rinkimų skaičius šiemet. Medienos išvežimą mes suderinome su gretimu ūkininku, per kurio dirvas buvo vežama ir gabenama mediena, tai yra be kelių – be valstybinių ar regioninių kelių. Miškas turėjo būti gabenamas per ūkininko laukus“, - dėstė ministras.

Ministras prabilo apie kompensacijas miškininkams

Paskutiniu klausimu Seimo nariai domėjosi apie nacionalinį miškų susitarimą: „Kadangi žlugo miškų susitarimas ir Jūs iki šiol Seimui nepateikėte žadėtųjų Miškų įstatymo pataisų, ar pritartumėte, jei Seimas pats priimtų sprendimą įstatymą papildyti nuostatomis, kurios užtikrintų II A kategorijos miškų plėtrą bei didesnę apsaugą miškams?“
Tomas Tomilinas

Į šį klausimą atsakydamas S. Gentvilas teigė, kad steigiant naujas saugomas teritorijas miškuose pirmiausia reikėtų pagalvoti apie kompensacijas miškų savininkams: „Aš norėčiau priminti, kad nacionalinis miškų susitarimas buvo ne Aplinkos ministerijos specialistų ar konsultantų rengtas susitarimas, bet 400 visuomenės narių, kurie beveik metus dalyvavo prasmingoje diskusijoje. Tiesą sakant, mes praėjusių metų kovo 21 d. kreipėmės į skirtingas frakcijas ir partijas, kad būtų pasirašytas susitarimas, bet nei Lietuvos demokratai, nei valstiečiai žalieji, nei socialdemokratai nesutiko pasirašyti šito susitarimo, todėl nebuvo jis pasirašytas.

Nepaisant to, Aplinkos ministerija parengė tiek Saugomų teritorijų naują redakciją, tiek Miškų įstatymo naują redakciją. Saugomų teritorijų nauja redakcija priimta prieš Kalėdas. Miškų įstatymas du kartus derintas su visuomene kaip pagrindas nacionaliniam miškų susitarimui. Ir šiuo metu jis yra Vyriausybėje. Didysis iššūkis, kad sugriežtinimas, apie kurį kalbate paskutiniu klausimu, kainuoja apie 480 mln. eurų nuosavybės teisių kompensavimui. Tai yra būtent tai, dėl ko sausio mėnesį ir vasarį mitingavo Lietuvos miškininkai kartu su ūkininkais proteste.

Dėl Saugomų teritorijų plėtros, nepagrįstos pinigais. Šiandien Vyriausybėje yra diskutuojama, kaip mes kompensuojame miško grupių sugriežtinimą miškų savininkams. Mūsų skaičiavimais, įgyvendinant nacionalinį miškų susitarimą kainuos apie pusė milijardo eurų. Turim turėti atsakymą, kaip sugriežtinti miškų naudojimą, ypač aplink miestus, teisingai kompensuojant miškų savininkams už tuos ribojimus. Atsakę į šitą klausimą, mes grįšime į Seimą su Miškų įstatymo projektu.“

Seimo narė apsilankė ministro miške

Seimo narė L. Girskienė teigė buvusi S. Gentvilo miške ir ji pasidalino savo įspūdžiais: „Iš ministro pateiktų atsakymų susidaro įspūdis, kad ministras net nėra buvęs tam savo miške. Aš ten buvau nuvažiavusi ir iš tiesų matosi, kad seniai išvežta mediena, provėžos likusios, šakos nesutvarkytos, neatitinka priešgaisrinių reikalavimų ir t.t. Nė vieno sodinuko man neteko matyti, tik mačiau alaus butelių primėtytų, nesurinktų. Gal galite pasakyti, kodėl man nepavyksta rasti deklaruoto šito sandorio, nes vis dėlto buvo turbūt nemaži pinigai gauti už parduotą mišką. Taip pat kiek kainavo nacionalinis miškų susitarimas, mokėjote administratoriams ir t.t.“
Ligita Girskienė

S. Gentvilas jai atsakė, kodėl nedeklaravo sandorio savo privačių interesų deklaracijoje. Anot jo, tokios prievolės nėra.

„Puikiai pažįstu savo mišką. Ne jums mane teisti, kiek aš lankausi ar nesilankau savo miške ir ką aš ten veikiu. Didžiuojamės nuosavybe ir ją prižiūrime. Sandoriai deklaruojami tuomet, jeigu yra viešųjų-privačiųjų interesų regimybė. Kadangi rangovas, kuris pirko statų mišką, nedalyvauja teisėkuros procese, jis yra neatestuojamas Aplinkos ministerijos, nedirba ir neturi sutarčių su urėdija, jis neturi tiesioginio ryšio su Aplinkos ministerijos veikla, todėl sandorio deklaruoti nereikėjo. Kitas dalykas dėl pajamų. Jos yra deklaruojamos ir pajamų mokesčiai sumokėti pernai metais, o už stataus miško pardavimą - šiemet. Dėl nacionalinio miškų susitarimo tikslios sumos neprisimenu, bet kažkas tarp 20-40 tūkst. eurų. Tai buvo kaina jo rengimui ir moderavimui, renginių organizavimui“, - nurodė ministras.

A. Širinskienė savo ruožtu teiravosi, kada ministras savo miške pastebėjo betvarkę. „Čia, matyt, jau Vyriausybės karma, kai sveikatos apsaugos ministras mažina paslaugas rajonuose, švietimo ministras uždarinėja mokyklas, o aplinkos ministras iškerta savo seneliui priklausiusį mišką ir, negana to, tą padaręs didžiuojasi. Nors sako, kad giminė vos ne šventes švęsdavo. Tai, ministre, jūs išsisukote nuo atsakymo, kada jūs pamatėte visą tą jovalą, kuris yra padarytas miške. Kada jūs pamatėte griovį, kuris yra sudarkytas, išmėtytus rąstus ir t.t. Kodėl jūs nieko nesutvarkėte iki šiol? Ir dar vienas klausimas: tai kada surinksite alaus butelius, kurie ten mėtosi?“ - klausė Seimo narė.
Agnė Širinskienė

Vis dėlto S. Gentvilas tiesiogiai į Seimo narės klausimą, kada pastebėjo betvarkę, neatsakė. Jis pateikė tokį atsakymą: „Aš nesuprantu politinės krypties. Gerbiama Ligita, atstovaujanti valstiečių-žaliųjų frakcijai, kur yra daug miškų savininkų. Gerbiama Agne, genezė jūsų vis tik iš ten. Aš nesuprantu, kodėl apie miškų savininkus kalbama, kad jie kažką blogo daro. Lietuvoje 250 tūkst. savininkų turi privačius miškus. Aš patenku maždaug į tą pačią kategoriją. Neperimkite kraštutinių žaliųjų tezių, kad miškas turi būti nekertamas. Lietuvoje kas dešimtas dirbantysis dirba su medienos pramone susijusioje srityje. Ar tai būtų biokuro ruoša, ar tai būtų baldai, ar tai būtų statybinė mediena. Ūkininkavimas miške yra normalu ir čia neturi būti apeliuojama į aplinkos ministrą, kad ūkinis brandus miškas negali būti liečiamas. Tuo labiau, kad jis nėra kažkokioje saugomoje teritorijoje.“

Tuomet A. Širinskienė kreipėsi į posėdžiui pirmininkavusį Andrių Mazuronį ir paprašė, kad šis paragintų ministrą atsakyti į jos klausimus.

„Gerbiamas pirmininke, paprašykite ministro atsakyti į klausimą, kada jis pamatė tą jovalą savo miške – suverstą paklotę ir visus kitus dalykus. Ir neverskite mūsų rinkti parašų interpeliacijai, kad tą atsakymą išgirstume. Manau, ir ministro tikslas yra atsakinėti labai aiškiai, o nenuvedinėti kalbą į miškų savininkus ar bobutes ir diedukus“, - dėstė Seimo narė.

Galiausiai S. Gentvilas ją pakvietė apsilankyti savo miške: „Gal aš klausimu į klausimą, gerbiama Agne. Kviečiu apsilankyti, kad ir šį savaitgalį mano miške, jovalas ar ne jovalas, kartu pasižiūrėsime. Man atrodo toks traktavimas… Jūs, ūkininkų frakcija, man atrodo labai puikiai įsivaizduojate, koks yra pajūrio regionas be įšalo. Kad vežant medieną iš miško pasitaiko provėžų, tai yra absoliučiai natūralu. Lygiai taip pat kaip ūkininkams važinėjant per šlapią dirvą. Epitetų nepriimu, o kviečiu į svečius.“
Aidas Gedvilas

Seimo narys Aidas Gedvilas savo ruožtu kreipėsi su klausimu dėl ministrui pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento pradėto tyrimo.

„Pradėtas Aplinkos apsaugos departamento tyrimas, o jo nuostatai skelbia, kad departamentui vadovauja direktorius, kurį penkerių metų kadencijai, bet ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, priima į pareigas ir atleidžia aplinkos ministras. Departamento direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas aplinkos ministrui. Kaip esant tokiai situacijai, kai jums pavaldi institucija tiria jūsų veiklą, galima būti tikriems, kad tyrimas bus objektyvus ir skaidrus. Ar nemanote, kad kol einate savo pareigas, objektyvus tyrimas įmanomas tik jums nedirbant savo tiesioginėse pareigose. Ar galite įsipareigoti, kad tyrimo metu nedalyvausite jokiuose darbiniuose formatuose ir neturėsite darbinių santykių su departamento darbuotojais tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis?“ - klausė Seimo narys.

S. Gentvilas aiškino, kad departamento direktoriaus metinį vertinimą atliks jau kitas ministras.

„Taip, Aplinkos apsaugos departamentas yra tiesiogiai pavaldus ministerijai. Aš nuo dabartinių susitikimų nusišalinau, nedalyvauju juose, kol baigsis tyrimas. Direktoriaus metinį vertinimą atliks jau kitas aplinkos ministras, todėl direktoriaus veiklos vertinimas, arba įstaigos vertinimas, nebepriklauso nuo šios kadencijos politikų. 2025 m. sausį-vasarį jis bus atliekamas naujos Vyriausybės“, - teigė S. Gentvilas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)