„Norėdami, kad ir mokiniai, ir jų mokytojai jaustųsi ramiai, pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai suteiksime galimybę juos perlaikyti. Nors tarpiniai patikrinimai nebėra naujovė Lietuvos mokyklose – praėjusį pavasarį juos labai sėkmingai laikė lenkų gimtosios kalbos besimokantys gimnazistai, daug metų laikoma lietuvių kalbos įskaita irgi yra tam tikras tarpinis patikrinimas, – jie pirmą kartą bus laikomi didesniu mastu ir būtina nusimatyti visas aplinkybes, kurios padėtų mokiniams ramiai pasirengti ir pasitaisyti, jei to prireiktų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Kaip ankstesniais metais specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams buvo pritaikoma brandos egzaminų užduoties forma, vykdymas ir vertinimas, taip ir tarpiniai patikrinimai bus pritaikomi specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams atsižvelgiant į jų poreikius.
Tarpiniai patikrinimai – sudėtinė VBE dalis
Tarpinis pasiekimų patikrinimas yra valstybinio brandos egzamino sudėtinė dalis. Jo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas apskritai būtų išlaikytas. Tai yra, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus (iš 40 galimų) per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų.
„Tai galimybė išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį“, – teigia ministerija.
„Moksleiviai palaiko tarpinių patikrinimų idėją, nes sudaroma galimybė pasitaisyti per antrąjį patikrinimą, iki šiol to nebuvo – juokaujant galima sakyti, kad iki šiol buvo ir yra galimybė pasitaisyti per antrą egzamino valandą“, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
III gimnazijos klasės mokiniai, kurie pirmieji laikys tarpinius patikrinimus, jei jų netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą.
„Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus“, – įspėja ŠMSM.
Pirmasis patikrinimas – pavasarį
Tarpiniai patikrinimai rengiami iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio ugdymo, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo dalykų.
Juos kitais mokslo metais pradės laikyti III gimnazijos klasės mokiniai.
Numatoma, kad tarpiniai patikrinimai vyks 2024 m. kovo 5 d. – balandžio 5 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. Tvarkaraštis suderintas su mokyklomis ir pakoreguotas pagal gautus siūlymus bei bandomųjų tarpinių patikrinimų patirtis.
Pirmasis patikrinimas jau vyko balandį
Balandį vyko pirmasis – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros – III gimnazijos klasės mokinių pasiekimų tarpinis patikrinimas, primena ministerija.
Lenkų mokomąja kalba besimokantys gimnazistai pirmieji laikė tarpinį patikrinimą, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklose įgyvendinama atnaujinta lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendroji programa.
Beveik pusė (48,8 proc.) visų šiame tarpiniame patikrinime dalyvavusių mokinių surinko minimalų taškų skaičių, reikalingą išlaikyti valstybinį brandos egzaminą. Mokinių surinktų taškų vidurkis siekia 32,7 iš 40 galimų, o taškų vidurkis procentais – 81,8 proc.
Dauguma patikrinimų vyks elektroniniu būdu
Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje, vietoje pirmos ar antros pamokos, kad pasibaigus patikrinimams galėtų būti tęsiamos įprastos pamokos.
„Jei kai kuriose mokyklose trūktų kompiuterizuotų darbo vietų, tarpiniai patikrinimai galėtų būti rengiami ir kitoje šalia esančioje mokykloje, pvz., progimnazijoje. Taip pat galės būti naudojami ir asmeniniai mokinių nešiojamieji kompiuteriai“, – pažymi švietimo ministerija.
Visi tarpiniai patikrinimai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, vyks elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu mokinių atliktos užduotys bus vertinamos automatiškai. Mokiniai preliminarius rezultatus sužinos iškart, tik baigę spręsti tarpinio patikrinimo užduotis.
Už papildomus darbus organizuojant ir vykdant tarpinius patikrinimus mokytojams bus atlyginama. Taip pat bus atlyginama mokytojams už tarpinio patikrinimo vertinimą, jei jis vykdomas ne automatiškai, t. y. lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, pabrėžia ŠMSM.
Parengti arba rengiami užduočių pavyzdžiai
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) parengė dalykų tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių aprašą, kuriame detalizuotas tiek tarpinio patikrinimo, tiek brandos egzamino užduoties pobūdis, užduoties atlikimo trukmė, priemonės ir pan.
NŠA taip pat parengė ir jau mokyklose išbandė matematikos pirmojo tarpinio patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų tarpinių patikrinimų užduotis. Šios užduotys viešai prieinamos informacinėje testavimo sistemoje BETA.
Šalia užduočių pavyzdžių taip pat pateikiama tai, kaip mokiniai jas atliko. Taip pat skelbiami geografijos ir istorijos egzaminų rašymo dalių vertinimo kriterijų projektai. Kitų mokomųjų dalykų tarpinių patikrinimų ir brandos egzamino užduočių pavyzdžiai irgi rengiami, bus paskelbti ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios.
Paskelbtas derinti patikslintų bendrųjų programų projektas, jame patikslintas mokymosi turinys, kuris bus vertinamas tarpinių patikrinimų metu.
Numatomos papildomos lėšos mokinių pasiekimų patikrinimams organizuoti
Ministerijos teigimu, buvo padidintos mokinių pasiekimų išoriniam vertinimui skirtos lėšos 2023 m. (2022 m. buvo skirta 1,7 mln. eurų, o 2023 m. – 2,7 mln. eurų), teikiamas didesnis lėšų poreikis ir 2024 m. biudžete.
Planuojamos lėšos papildomiems kompiuteriams įsigyti. Kitais mokslo metais mokysis apie 27 tūkst. III gimnazijos mokinių. Mokyklos šiuo metu turi 79,4 tūkst. kompiuterių mokiniams, 20,4 tūkst. mokytojų kompiuterizuotų darbo vietų.
Tam, kad būtų galima pasitikrinti techninį mokyklų pasirengimą, lapkričio-gruodžio mėn. planuojama organizuoti bandomuosius tarpinius patikrinimus.
Renkama medžiaga mokytojams
Biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos, matematikos ir informatikos mokytojų asociacijos rengia mokomąją medžiagą naujoms mokymosi turinio temoms, kurių anksčiau nebuvo bendrosiose programose.
„Medžiaga skirta mokytojams mokyti skirtingų klasių mokinius. Ji bus parengta iki naujų mokslo metų pradžios“, – pažymi ministerija.
Vadovėliams pagal atnaujintas programas įsigyti skirta papildomi 8,5 mln. eurų. Mokyklos vadovėliams įsigyti galės naudoti ir įprastas mokinio krepšelyje numatytas lėšas, kurių šiemet yra 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad iki naujų mokslo metų leidyklos išleis apie 60 vadovėlių įvairioms klasėms. Senus vadovėlius ar atskiras jų dalis bus ir toliau galima naudoti.
Brandos egzaminai – atnaujinto ugdymo turinio dalis
Nuo rugsėjo 1-osios nelyginių klasių mokiniai mokysis pagal atnaujintas bendrąsias programas. Pagal atnaujintas chemijos ir fizikos programas mokysis ir aštuntokai – to pageidavo šių dalykų mokytojų asociacijos. Kitose klasėse dar bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos.
Kartu su ugdymo turiniu keičiasi ir brandos egzaminų sistema – bus organizuojami tik valstybiniai brandos egzaminai, jie skaidomi į dalis siekiant nuoseklesnio, subalansuoto mokymosi vidurinio ugdymo programoje.
