Nepasitenkinimas darbo sąlygomis
Prie Vyriausybės susirinkę migracijos departamento darbuotojai neslėpė nusivylimo.
„Mes norime oriai gyventi. Mes norime uždirbti orų atlyginimą; didžioji dalis darbuotojų, tarkime, šiuo metu 83 procentai, uždirba mažiau negu tūkstantį“, – teigė migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Gerikienė.
„Jeigu aš viena gyvenčiau, tai gal man ir užtektų to atlyginimo, bet esu dviejų vaikų mama. Būreliai, mokykla, pratybos – viską reikia pirkti. Jeigu nebūtų dar ir vyro atlyginimo, tikrai neišsiversčiau“, – atviravo migracijos departamento klientų aptarnavimo specialistė Olga Grubickaja.
Migracijos darbuotojai teigia, jog gaunamas atlyginimas neatitinka ir krūvio. Į departamentą plaukia šimtai tūkstančių skambučių ar elektroninių laiškų su prieglobsčio prašymais iš Ukrainos ar Baltarusijos. O kur dar trečiųjų šalių piliečiai, norintys įsidarbinti?
„Darbo krūviai nuo 2020-ųjų metų mūsų darbuotojams yra išaugę 3 kartus. Tai išties nežmoniški darbo krūviai“, – teigė migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Tiesa, toks darbas reikalauja ir emocinės stiprybės.
„Darbas kupinas streso. Atvyksta įvairių klientų, ne visi būna maloniai nusiteikę. Darbo krūvis didelis, nėra kada pailsėti, kartais aukojame net ir savo pietų pertraukas“, – pasakojo migracijos departamento klientų aptarnavimo specialistė Jūratė Žižytė.
Kyla ir rizika
Profsąjungos baiminasi: jei tokie darbo tempai nemažės, tik laiko klausimas, kada įsivels žmogiška klaida ir į šalį pateks teroristų, Kremliaus agentų ar kitų pavojingų asmenų.
„Mes sakome: ar gerai su tokiu krūviu dirbti? Tai pavojus ir nacionaliniam saugumui, o kas tada bus atsakingas, jeigu mes į Lietuvą prileisime neaiškių žmonių?“ – kėlė klausimą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Migracijos departamentas šiuo metu ieško papildomų 50-ies darbuotojų, tačiau norinčių dirbti neatsiranda. Konkursus tenka skelbti ir 4 kartus, o rinktis – vos iš vieno kandidato.
„Svarbiausia yra bendriniai gebėjimai – aukštasis išsilavinimas, užsienio kalbos ir gebėjimas tiesiog mąstyti“, – teigė migracijos departamento direktorė.
Norima daugiau, nei siūloma
Kitąmet algoms papildomai numatytas 1 mln. 600 tūkstančių eurų. Profsąjungų prašymas – dvigubai daugiau, tai yra, kad algos kiltų ne 15, o 30 procentų.
„Nuosekliai didiname migracijos departamento darbo užmokestį ir per mūsų darbą Vidaus reikalų ministerijoje, per laikotarpį nuo 2021-ųjų metų darbo tas užmokesčio fondas didėjo 63 procentais“, – teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tačiau profsąjungos tokį požiūrį kritikuoja.
„Pasako A, bet nepasako B. Iš tiesų, buvo skirta papildomų etatų ir tiems etatams reikėjo papildomų lėšų. Tai nebuvo tų darbuotojų koks nors didžiulis atlyginimų kilimas“, – teigė R. Gerikienė.
Piketuotojai vylėsi, jog jų padėtį norės išklausyti daugiau valdžios narių, tačiau mitinge Vyriausybės atstovai nepasirodė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
