„Mūsų šalies meteorologai tikrai ne kartą yra minėję, kad praeityje 30 laipsnių karštis Lietuvoje būdavo nebūdingas, nes net ne kiekvienais metais tiek laipsnių vasaromis pasitaikydavo. Šiais laikais 30 laipsnių būna kone kasmet ir po daug kartų“, – rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo „Facebook“ paskyroje „Meteo.lt“, pateikusi labai karštų dienų statistiką, kai didžiausiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje temperatūra pakildavo iki 30 °C ir daugiau, nuo 1961 m.
Štai Vilniuje, kaip nurodoma, 1961–1990 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo vos 1,6 (arba apie 2) karštos dienos, o 1991–2020 m. šis skaičius jau siekė 5,1 d. (daugiau nei 3 kartus dažniau, lyginant su ankstesniu laikotarpiu). Praėjusių 10 metų (2012–2021 m.) laikotarpio vidurkis siekia net 7,1 dienos (4 kartus daugiau).
Kaune taip pat 1961–1990 m. buvo 1,6 (apie 2) karštos dienos, o 1991–2020 m. – pasiekė 5 dienas.
„Per praėjusius 10 metų vidutiniškai net 6,6 (apie 7) dienos buvo labai karštos“, – nurodoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos socialinio tinklo paskyroje.
Klaipėdoje labai karštų dienų fiksuojama mažiausiai. Daug metų, kaip rašo tarnyba, oro temperatūra ten net nepasiekdavo 30 °C.
„Štai 1961–1990 m. laikotarpiu buvo vos 0,5 karštos dienos (arba vidutiniškai 1 diena per 2 metus), o skaičiuojant pagal naujausią klimato normą (1991–2020 m.) – išaugo iki 3,2 d. (t.y. net 6 kartus daugiau) Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 5,7 (apie 6) dienos buvo labai karštos“, – rašoma „Facebook“ puslapyje.
Taigi reziumuojant 1961–2021 m. laikotarpio vidurkis: Vilniuje – 3,6 dienos, Kaune – 3,5 d., o Klaipėdoje – 1,9 d.
Karštų dienų daug nebūdavo ir anksčiau.
„Iki pat XX a. pab. dažnai pasitaikydavo, kad nė vienam Lietuvos mieste oras neįkaisdavo iki 30 laipsnių. Paskutiniai tokie buvo 1996 metai. Iš pastarųjų metų imant, mažai karštų dienų fiksuota 2017 ir 2020 metais. Daugiausia karštų dienų Lietuvoje buvo fiksuojama 2021, 2014, 2010, 1994 ir 2002 metais“, – rašoma socialinio tinklo paskyroje.
Kaip minėta, artimiausiomis dienomis taip pat bus karšta.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad oro temperatūra daug kur kils iki 27–29 laipsnių, pietvakariniuose bei vakariniuose rajonuose, labiausiai tikėtina ties Taurage, Šakiais ir Marijampole, vietomis termometrai rodys 30–31 laipsnį.
Penktadienio dieną temperatūra ir vėl šoktelės aukštai: Vilniaus ir Utenos apskrityse iki 28–29, aplink Kauną, Panevėžį ir Alytų vietomis iki 30–31, o karčiausia bus vakarinėje šalies pusėje – daug kur 30–32 laipsniai karščio.
Tik palei Baltijos jūros pakrantę padvelks gaivesniu oru, sušils iki 24–26 laipsnių. Šią dieną kai kur, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose, pasiformuos kamuoliniai lietaus debesys, todėl klius trumpalaikio lietaus su perkūnija, per ją tikėtini vėjo sustiprėjimai iki 15–18 m/s.
