aA
Penktadienį pietryčiuose bus pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – kaitros – rodiklis, informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Meteorologai įspėja: penktadienį dalyje Lietuvos pasieksime stichinį kaitros rodiklį
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Antra savaitės pusė – ypač karšta Lietuvoje. Birželio 17 d. Alytaus, Vilniaus, Marijampolės ir Utenos apskrityse aukščiausia oro temperatūra vietomis pakilo iki 30–31 laipsnio, teigiama oficialioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos feisbuko paskyroje meteo.lt

Birželio 18 d. visoje šalyje nustatytas 28–32 laipsnių karštis. Net dešimtyje meteorologijos stočių tą dieną tokios aukštos temperatūros nėra buvę per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Labiausiai oras įkaito pajūryje: Klaipėdoje ir Palangoje nustatyta 32,3 ir 32,2 laipsnio temperatūra, rekordai pagerinti beveik 6 laipsniais, rašo sinoptikai.

Penktadienį, birželio 19 d., oras daugelyje rajonų vėl įkais iki 27–31 laipsnio. Šalies pietryčiuose bus pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – kaitros (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 laipsnių) – rodiklis

Birželio 20 d. karšti orai tęsis. Nuo birželio 21 d. karštis atlėgs.

Kaip elgtis kaitros metu?

Kaitra – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija, yra informuoja Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio Civilinės saugos skiltyje. Informacija parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijas.

Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“ karščiu, pabrėžia specialistai.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės toleruoja nevienodai. Karštu oru svarbu laikytis rekomendacijų, jos padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:

Svarbiausia – tinkamai apsirenkite:

  • Dėvėkite natūralaus pluošto laisvus, lengvai ir gerai prakaitą praleidžiančius drabužius;
  • Venkite drabužių iš sintetinių audinių;
  • Patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
  • Avėkite odinę avalynę;
  • Pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.
  • Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:
  • Karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
  • Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto lengvai ir gerai prakaitą praleidžiančius darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;
  • Kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke turi sumažinti darbo krūvius (arba tuo turi pasirūpinti darbdaviai), nes kuo sunkesnis darbas dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliuojant pro odą (iki 50–60 proc.) ir išgarinant prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);
  • Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, jų trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
  • Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
  • Pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorio;
  • Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;
  • Pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.
  • Gerkite dažniau, nei troškina:
  • Gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
  • Labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
  • Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai paskatina vandens šalinimo iš organizmo procesus;
  • Negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį, nelaukite, kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);
  • Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu, arbata arba vandeniu su citrinų sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikydami burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);
  • Gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, be to, gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau;
  • Troškulio nemalšina ir pienas;
  • Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys, arbatos;
  • Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą;
  • Valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, geriausia – daug vaisių ir daržovių;
  • Valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno gaminių;
  • Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Karščio metu gyventojai nukenčia:

  • dėl nudegimų;
    dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;
    dėl saulės smūgio;
    dėl hipoksijos (deguonies bado).

Saulės nudegimas:

  • kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą – ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;
  • odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;
  • pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;
  • akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Perkaitimas arba šilumos smūgis – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.

Galimos perkaitimo priežastys:

  • aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);
  • didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);
  • intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);
  • mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;
  • mažai vartojama skysčių;
  • ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;
  • organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;
  • perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės –
  • labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:

  • aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
  • odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
  • galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
  • stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
  • troškulys;
  • mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
  • užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
  • jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

  • jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;
  • sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
  • apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
  • kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;
  • labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildis;
  • jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio simptomai (požymiai):

  • galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;
  • išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
  • pykinimas, vėmimas;
  • padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
  • aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);
  • sąmonės netekimas, apalpimas;
  • galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

  • skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
  • paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;
  • atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
  • vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
  • apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
  • ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
  • pasiūlykite vėsesnio gėrimo;
  • jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
  • jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Hipoksija (deguonies badas):

  • gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;
  • hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;
  • hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;
  • vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;
  • hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjęs oro
  • užterštumas pagrindiniais taršos komponentais – kietosios dalelės, smalkės, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Karščio įtaka gyventojų sveikatai:

  • dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;
    pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro;
  • jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;
  • per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;
  • perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais;
  • per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;
  • jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus;
  • jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.5143

Top naujienos

Juodojo verslo schema: įtakingo verslininko įmonė Lietuvai jau kainavo beveik 2 milijonus eurų (72)

1,7 mln. eurų. Tiek Lietuvai jau kainavo bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” verslas. Šios...

Didinant NPD priimtas ir kitas pakeitimas: baiminamasi, kad Lietuva virs Laukiniais Vakarais (30)

Spręsdamas dėl NPD didinimo, Seimas birželį priėmė ir Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių...

JAV oficialiai traukiasi iš PSO papildyta (96)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį oficialiai pradėjo savo šalies pasitraukimo iš...

Studentų laukia didelė naujovė: galės pasirinkti studijuoti namie ar universitete (25)

Įvedus karantiną aukštųjų mokyklų darbas persikėlė į nuotolinę erdvę, o studentams ir...

Įsigiję tokį būstą, neišvengsite nuostolių: kas praneša apie papildomas išlaidas (3)

Būsto pirkimas kiekvienai šeimai yra džiaugsmingas įvykis, tačiau neatlikus namų darbų,...

Bruno Macaes

„Didžioji pauzė“ dėl karantino buvo ekonominė revoliucija – tikras išsigelbėjimas

Prasidėjus pandemijai vyriausybės sustabdė visą pasaulį – todėl mūsų santykiai su ekonomika...

Patyrę daržininkai išdavė paslaptis, kaip pagausinti daržovių derlių (10)

Šiais laikais nestinga derlių gausinančių priemonių – subalansuotų trąšų kompleksų,...

Italijoje „Lazio“ žvaigždė iš nevilties suleido dantis varžovui į ranką

Pralaimėjimai priveda prie desperatiškų veiksmų. „Lazio“ saugas Patricas antradienį buvo...

Didžiausias pasaulyje pensijų fondas per silpniausią ketvirtį prarado 165 mlrd. JAV dolerių (31)

Didžiausias pasaulyje pensijų fondas pranešė apie rekordinius nuostolius, patirtus per...

Teismą pasiekė pirmasis verslo skundas dėl karantino draudimų (6)

Verslo atstovai trečiadienį teismui pateikė skundą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti...

|Maža didelių žinių kaina