Balandžio 9-ą dieną šiam jau buvusiam darbuotojui pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 151-ą straipsnį – privertimas lytiškai santykiauti.
Delfi skelbia šio įtariamojo vardą ir pavardę, įvertinus galimos nusikalstamos veikos rezonansinį poveikį bei visuomenės teisę žinoti tokią informaciją, taip pat įvertinus, kad tokios informacijos paskelbimas paskatins prabilti ir kitus nukentėjusiuosius, jei tokių būta.
Be to, Tomas Kelpša 2019 metais Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąraše dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punktą, jis laikomas viešu asmeniu.Taigi publikacijoje informacija apie Tomą Kelpšą skelbiama tiek kaip atskleidžianti nusikalstamas veikas, tiek kaip apie viešąjį asmenį.
Tai, kad užsieniečių registracijos centruose dirbęs ir atleistas psichologas yra būtent šis asmuo, Delfi patvirtino keli nepriklausomi šaltiniai bei vienas iš nukentėjusiųjų.
Taip pat tai patvirtina Delfi turimų susirašinėjimų internete tarp įtariamojo ir vieno iš nukentėjusiųjų kopijos, kuriuose aiškiai matyti siuntėjo vardas ir pavardė.
Pažymime, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Gresia iki trejų metų nelaisvės
Įstatymas už tokią nusikalstamą veiką numato laisvės atėmimą iki trejų metų. Įtariama, kad vyras lytiškai išnaudojo užsieniečių registracijos centruose Lietuvoje apgyvendintus migrantus.
Oficialiai nukentėjusiuoju iki šiol pripažintas vienas Medininkų užsieniečių registracijos centre gyvenęs vyras, tačiau šiuo metu tikrinamos aplinkybės dėl galimos prievartos prieš dar du ten gyvenusius migrantus.
Delfi išsiaiškino, kad galimų T. Kelpšos aukų yra ir daugiau. Viena iš jų – šiuo metu užsieniečių registracijos centre gyvenantis irakietis Ali (redakcijai tikroji asmens tapatybė yra žinoma).
22-ejų metų jaunuolis priklauso LGBT bendruomenei. Seksualinę stovyklose dirbusio psichologo prievartą jis kentė mažiausiai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.
VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas ketvirtadienį Delfi patvirtino, kad gegužės 4-ą dieną iš Delfi žurnalistės gavus pranešimą apie galimą naują buvusio tarnybos psichologo nusikalstamą veiką, tarnybos pareigūnai iš karto susisiekė su ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos ir lytinio migrantų išnaudojimo jau atliekančiais policijos bei prokuratūros pareigūnais, ir ketvirtadienį, balandžio 5-ąją, nuo ryto tyrėjai dirbo Pabradės užsieniečių registracijos centre.
Tai, kad su juo susisiekė oficialūs pareigūnai, patvirtino ir pats Ali, su kuriuo Delfi susisiekė ketvirtadienį vidurdienį. Vyras teigė šiuo metu duodantis parodymus pareigūnams, kurie, jo teigimu, „į mano pasakojimą reagavo labai rimtai“.
Delfi susisiekė ir su pačiu T. Kelpša, prašydami jo pakomentuoti situaciją. Tačiau vyras, patvirtinęs savo tapatybę, išgirdęs, kas skambina, apsimetė, jog yra vietovėje, kurioje prastas mobilusis ryšys, ir išjungė telefoną. Vėliau į skambučius nereagavo, į žinutes – neatsakė.
Apie psichologą buvo informavęs nevyriausybininkus
Pabradės užsieniečių registracijos centre šiuo metu gyvenantis Ali Delfi teigia, kad apie patiriamą fizinę ir psichologinę prievartą ir patirtą lytinį išnaudojimą jis yra informavęs stovyklose dirbusius nevyriausybininkus, tačiau realios pagalbos iš jų iki šiol – nesulaukęs.
„Aš apie tai, ką psichologas su manimi darė, informavau stovykloje dirbančius Raudonojo Kryžiaus atstovus, taip pat organizacijos „Medikai be sienų“ atstovę. Raudonojo Kryžiaus atstovai man rekomendavo advokatą Lauryną Biekšą, tačiau jis man pasakė, kad už atstovavimą reikės sumokėti 1600 eurų. Aš neturiu tokių pinigų, todėl greičiausiai jis nieko ir nepradėjo dėl mano pasakojimo apie tai, ką su manimi darė psichologas. „Medikai be sienų“ atstovė pažadėjo, kad jie pasirūpins advokatu, tačiau paaiškėjo, kad jis atostogauja, kada su manimi susisieks – nežinau“, – Delfi sakė pats nukentėjusysis.
Delfi susisiekus su „Medikai be sienų“ atstove paaiškėjo, kad buvo kreiptasi į šiuo metu nukentėjusiuoju jau pripažintą migrantą atstovaujantį žinomą sostinės advokatą Mindaugą Bliuvą. Jis pats telefonu Delfi žurnalistei sakė atostogaujantis užsienyje ir dar nežinantis, ar atstovaus naują galimą psichologo auką.
Psichologas puikavosi politinėmis pažintimis
Įdomus sutapimas, kad iš Liberalų sąjūdžio vyras išstojo iš karto po įtarimų pareiškimo, tačiau dar iki to, kai informacija apie Medininkuose galimai lytiškai išnaudotus migrantus pasirodė viešumoje.
Socialiniuose tinkluose gausu T. Kelpšos nuotraukų, kuriose jis drauge su Seimo pirmininke, Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte Nielsen, Seimo liberale, buvusia Trakų savivaldybės mere Edita Rudeliene, tuometiniu Liberalų sąjūdžio nariu, vėliau perėjusiu į naujai įkurtą Laisvės partiją, Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašium ir kitais politikais.
T. Kelpšai turėjo galimybę dirbti sostinės ugdymo įstaigose. Viešai rastoje informacijoje yra duomenų apie jo darbą psichologu ne viename Vilniaus miesto vaikų darželyje, gimnazijose, pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Kandidatuodamas rinkimuose politikas nurodė dirbantis tuometiniame Specialiosios psichologijos ir pedagogikos centre, kuriame ugdomi psichikos ir raidos sutrikimą turintys vaikai ir jaunuoliai.
Delfi kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami pateikti ugdymo įstaigų sąrašą, kuriose T. Kelpša dirbo ar dirba iki šiol.
Savivaldybės komunikacijos atstovai atsiuntė tokį pranešimą: „T. Kelpša nedirba ir nedirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Savivaldybė tvarko tik įstaigų vadovų asmens duomenis, T. Kelpša nebuvo paskirtas savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovu (Savivaldybės įstaigos yra atskiri juridiniai asmenys, kurių darbuotojus priima ir atleidžia iš pareigų tų įstaigų vadovai). Teiravomės ir detaliau, bet Asmens duomenų apsaugos skyrius atkreipė dėmesį, kad bet kokių asmens duomenų rinkimas (Skaitlio, informacinėse sistemose, registruose ir kt.) bei informacijos prašymas iš kitų įstaigų turi turėti teisinį pagrindą ir tikslą – pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų kreipimąsi“.
Delfi primena, kad, kaip anksčiau skelbė portalas 15min.lt, teismas po įtarimų pareiškimo T. Kelpšą nušalino pusmečiui nuo pareigų neskelbiamoje viešojoje įstaigoje.
T. Kelpša taip pat turi teisę verstis ir privačia psichologo praktika. Jo pavardė iki šiol yra Jaunimo psichologinės pagalbos linijos rekomenduojamų specialistų sąraše, Psichologų sąjungos rekomenduojamų kalbinti psichologų sąraše. Žiniasklaidoje apstu straipsnių, kuriuose vyras komentuoja ir vertina vaikų ir paauglių elgesį, santykius su aplinka, dalijasi auklėjimo ir ugdymo patarimais.
Taip pat T. Kelpša iki šiol nurodomas kaip nepilnamečių apklausose galintis atstovauti psichologas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylose. Šios tarnybos psichologų sąrašas Teisingumo ministerijos atnaujintas šių metų balandžio 19-ą dieną, t.y. praėjus dešimčiai dienų po įtarimų T. Kelpšai pareiškimo.
Vyras skelbiasi galįs atstovauti apklausiamiems nepilnamečiams bet kuriuo paros metu, poilsio ir švenčių dienomis, atvykti į Vilnių, Kaišiadoris, Panevėžį (iš kur jis kilęs), Kupiškį, Biržus, Pasvalį, Rokiškį, Ukmergę, Širvintas, Švenčionis, Elektrėnus, Trakus, Šalčininkus.
Advokatas M. Bliuvas, šiuo metu atstovaujantis įtariamojo T. Kelpšos byloje nukentėjusiuoju pripažintam Medininkų užsieniečių registracijos centro migrantui, atstovavo ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui vadinamojoje politinės korupcijos byloje.
Papasakojo, kaip psichologas atsirinko eilinę auką
Paklaustas, kaip susipažino su T. Kelpša, irakietis Ali teigia, kad į Medininkus iš Rūdninkų migrantų stovyklos buvo perkeltas pernai metų rugsėjį.
Tuo pat metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad užsieniečių registracijos centruose pradeda dirbti mobiliosios pagalbos komandos, kurių sudėtyje – medikai, socialiniai darbuotojai, psichologai, o projektas įgyvendinamas su socialiniais partneriais iš nevyriausybinių organizacijų.
Kaip Delfi pavyko rasti oficialiuose dokumentuose, šioms brigadoms išlaikyti buvo skirta 434 tūkst. eurų. Iš jų buvo taip pat mokamas atlyginimas ir minėtam psichologui, tuo metu dirbusiam Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje.
Irakietis teigia, kad iš Rūdninkų stovyklos į Medininkus buvo perkeltas praėjusių metų rugsėjo 23-ą dieną. Čia LGBT bendruomenės asmenys, daugiau nei 30 žmonių, buvo apgyvendinti atskirame sektoriuje.
Ali sako, kad psichologas T. Kelpša į Medininkus atvykdavo iš pradžių kaip mobiliosios grupės narys. Maždaug lapkričio mėnesį, nevyriausybininkų ir jiems pritariančių Seimo narių spaudimu, stovykloje buvo įrengtas stacionarus psichologo darbo kambarys – pastatytas atskiras gyvenamasis konteineris.
„Tvarka buvo nustatyta tokia, kad migrantai, norintys susitikti su psichologu, rašydavome specialius prašymus VSAT pareigūnui, ir tuomet būdavo suderinama data ir išduodamas leidimas. Ten nebuvo jokių vaizdo stebėjimo kamerų viduje, jos yra tik išorėje, stebima teritorija“, – sakė Ali.
Jaunuolis teigia, kad psichologas stovykloje Medininkuose buvo reikalingas, nes atmosfera ten praėjusį rudenį ir žiemą buvusi slogi: migrantai neturėjo informacijos apie savo teisinį statusą, nemaža jų dalis buvo sulaukę Migracijos departamento neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo, nežinojo apskundimo galimybių, neturėjo galimybių susitikti su valstybės skirtu advokatu, net nežinojo, kad gali tokiu pasinaudoti.
„Kasdien sektoriuose vykdavo riaušės, pareigūnai naudojo fizinę jėgą prieš migrantus, mūsų LGBT bendruomenė jautėmės ypač pažeidžiami, tad psichologo paslaugų reikėjo praktiškai beveik visiems“, – pasakojo Ali.
Jis teigia iš karto pajutęs T. Kelpšos rodomą dėmesį. Išvaizdus jaunuolis teigė, kad iš pradžių tai buvę žodinės užuominos apie jo kūną, apie tai, kad psichologas svajoja pamatyti jį nuogą.
„Jis vis stengdavosi mane paliesti, tarsi netyčia – apkabindavo vaikščiodamas per pečius, bandydavo pabučiuoti. Aš buvau vienintelis sektoriuje, kuris pakankamai gerai žinau anglų kalbą, esu studijavęs Bagdado universitete. Iš pradžių Tomas mane kviesdavo versti iš arabų kalbos, kai jis konsultuodavo kitus migrantus. Tuomet nereikėdavo kviesti vertėjo. Todėl aš tikrai labai dažnai tame konteineryje turėjau lankytis.
Ir vieną kartą jis man ranka ant popieriaus užrašė elektroninio pašto adresą, ir pasakė, kad man parašys iš to adreso ir kad nori bendrauti tokiu būdu, kaip jis sakė – patarti, kaip man elgtis, ką sakyti apklausose ir panašiai. Jis man sakė, kad turi įtakingų pažinčių, kad gali padėti man ne tik „suveikti“ leidimą gyventi už centro ribų, bet ir gauti politinį prieglobstį.
Jis kalbėjo įtikinamai. Vienintelis dalykas, ką aš turėjau padaryti mainais į tai – būti jo lytiniu partneriu.
Jis sakė, kad mane įsimylėjo, kad man išėjus iš centro, jis išnuomosiąs butą, kuriame gyvensime kaip pora. Aš tikėjau, kad jis gali man padėti, todėl sutikau su jo keliamomis sąlygomis“, – teigė Ali.
Asmenukė po sekso vagonėlyje ir nurodymas ištrinti susirašinėjimus
Ali teigia, kad iš pradžių iš psichologo fizinio smurto nebuvo – santykių vyras siekė naudodamas psichologinį spaudimą.
„Jis man sakė, kad jis labai galingas ir įtakingas. Kad jo parašytos ataskaitos gali nulemti teismų ir migracijos sprendimus, ar aš liksiu, ar būsiu perkeltas, ar išsiųstas iš šalies. Jis sakė, kad gali surašyti arba gerą „raportą“, tada aš gausiu prieglobstį ir galėsiu gyventi kartu su juo, arba gali parašyti blogą „raportą“. Jis grasino, kad gali parašyti, kad aš nesu gėjus, kad tik apsimetu, tada būsiu perkeltas į afrikiečių sektorių, ir į ten bus nutekinta informacija apie mano seksualinę orientaciją. Jis grasino, kad bus blogai ir visam sektoriui, jei aš nesutiksiu. Aš tikrai bijojau, kad jis gali tai padaryti. Aš buvau visiškai priklausomas nuo jo, mano likimas buvo jo ataskaitose, aš tuo buvau tikras. Juolab, kad niekas iš organizacijų nevyriausybinių nieko nedarė po mano pasakojimų“, – sakė Ali.
Abu vyrai iš pradžių bendravo Facebook privačioje susirašinėjimų programėlėje. Iš paskyros „Tomas Kelpša“ psichologas siųsdavo Ali ne tik labai intymias nuotraukas, bet ir įvairias žinutes.
Vėliau T. Kelpša greičiausiai nutarė, kad bendrauti iš tikrojo profilio socialiniame tinkle yra pavojinga. Jis ėmė rašyti Ali, grasindamas niekam nerodyti jo siųstų nuotraukų ir žinučių.
„Aš tikiu, kas esi geras berniukas. Nerodyki niekam, ką aš tau rašau. Nes tuomet bus abiem problemų – tave išsiųs iš Lietuvos, o aš prarasiu darbą“, – vienoje iš žinučių, kuri išsiųsta iš Facebook paskyros „Tomas Kelpša“, rašė psichologas migrantui Ali.
T. Kelpša šioje internetinėje paskyroje buvo pasivadinęs kitu vardu ir pavarde – Tadas Kalnys.
Fizinis kontaktas ir lytiniai santykiai su T. Kelpša, pasak Ali, prasidėjo pernai metų lapkritį ir tęsėsi iki šių metų vasario pabaigos. Vyras tuo metu spėjo pagyventi dviejuose užsieniečių registracijos centruose, o psichologas abiejuose su juo susitikinėjo ir reikalavo lytinių santykių.
Visą tą laiką T. Kelpša dirbo psichologu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje.
„Jis man parašydavo žinutę, kada aš turiu pas pasieniečius pateikti prašymą susitikimui. Nurodydavo dieną ir valandą. Tada mane išleisdavo, ir ten būdavome tik mes. Ne, ten viduje nefilmuojama, ir jis užrakindavo duris, žaliuzes nuleisdavo. Niekam tas netrukdė, visi manau žinojo, kas ten gali vykti. Tai ko ten psichologui su pacientu tuos langus dangstyti? Aš manau, kad aš toks ne vienas buvau, kad ir kiti tą patį ten darė. Dabar aiškėja, kad ir su kitais“, – sako Ali.
Kartą po dieninio sekso seanso stovyklos psichologo „darbo kabinete“, T. Kelpša su Ali pasidarė asmenukę, kurioje abu vyrai bučiuojasi. Vėliau ją persiuntė ir pačiam Ali.
T. Kelpša Ali siųstose žinutėse informuoja ir apie būsimus pareigūnų tikrinimus stovyklose, perspėja, kada bus tikrinimai ir nurodo, kad Ali ištrintų jų susirašinėjimus ir nuotraukas iš savo mobiliojo telefono.
„Ištrinsiu tave iš savo messengerio. Dėl saugumo. Juk nenorim, kad kas sužinotų apie mūsų santykius. Tu irgi viską iš telefono ištrinki, visus susirašinėjimus, nuotraukas, nes kitaip bus blogai“, – rašė psichologas.
Delfi turi tų susirašinėjimų kopijas. Jas Ali perdavė ir ketvirtadienį į Pabradę atvykusiems pareigūnams.
Kitose žinutėse psichologas T. Kelpša rašo Ali: „Aš noriu tave liesti, (...) aš noriu sekso su tavimi“.
Tokios žinutės būdavo siunčiamos tuomet, kai artėdavo numatytoji susitikimo diena.
Kai šių metų vasario viduryje visą migrantų LGBT sektorių iš Medininkų perkėlė į Pabradės užsieniečių registracijos centrą, T. Kelpša, pasak Ali, supyko ant pareigūnų.
„Jis išvadino juos keistais, sakė, kad perkėlimai be priežasties, piktinosi, kodėl mus išvežė. Jis pažadėjo, kad lankys mane ir čia, Pabradėje. Ir jis atvykdavo, jį įleisdavo. Mes čia irgi turėjome jo darbinį vagonėlį, be kamerų, kameros tik iš lauko filmuoja, kas įeina ir kada išeina. Pareigūnai niekada netrukdydavo, kai psichologas, kaip jis sakė, dirba su klientu. Jie niekada neužeidavo, kol ten būdavom“, – pasakojo Ali.
Psichologas laisvai galėjo patekti ir į gyvenamąsias migrantų patalpas atskiruose sektoriuose. Ali teigė, kad yra turėjęs intymių santykių su psichologu ir savo gyvenamuosiuose vagonėliuose Medininkuose ir Pabradėje.
Kai apie tai paklausiau VSAT vado pavaduotoją R. Petrauską, šis patvirtino, kad „iki šių įvykių buvo tokia tvarka“.
Pareigūnas neslėpė, kad nevyriausybininkai stovyklose jausdavosi galintys nurodinėti, ar gali būti vaizdo stebėjimo kameros psichologo darbo vietoje, ar ne.
„Reikia tą pasakyti kartą ir atvirai, net jei mano atvirumas ir turės man asmeninių pasekmių. Pasieniečiai šiandien yra situacijos įkaitai ir atpirkimo ožiai, kuriems spaudimą daro kas nori – nuo nevyriausybininkų, politikų iki žurnalistų. Mes buvome puolami, kad nėra psichologų, kad vyksta riaušės, kad blogos gyvenimo sąlygos. Bet mes, pasieniečiai, iki šios migracijos krizės dirbome savo tiesioginį darbą – saugojome valstybės sieną. Mes tokiam darbui apmokyti ir jį išmanome.
O vėliau mes staiga tapome visų amatų meistrais ir dirbome pavežėjais, virėjais, guodėjais, socialiniais darbuotojais, auklėmis, šeimų smurto tramdytojais, medikais, riaušių pareigūnais ir kuo tik norite dar. Be abejo, visų šių naujų funkcijų, ypač jaučiant milžinišką spaudimą iš nevyriausybinių kai kurių organizacijų – gink Dieve, nekalbu apie visas, bet tokių yra, atlikti be menkiausios klaidos ne visuomet sugebėjome.
Po šių įvykių mes kardinaliai pakeitėme tvarkas, įrengėme kameras, uždraudėme nevyriausybininkams teikti socialines paslaugas po vieną asmenį. Žinau, kad bus daug nepatenkintųjų, mus skųs politikams, šie lėks ginti žmogaus teisių, o pasieniečiai eilinį kartą liks kalti, nors čia tuoj daugumai iš jų reikės reabilitacijos ne mažesnės nei tiems atvykėliams“, – sakė VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas.
Į policiją kreipėsi pati VSAT
VSAT pavaduotojas taip pat papasakojo, kaip tarnyboje sužinota, kas vyksta Medininkų atveju.
„Balandžio 8-ą dieną į tarnybos elektroninį paštą atėjo vaizdo įrašo nuotrauka su dviejų vyrų oralinio sekso scena. Mes iš karto susisiekėme su policijos pareigūnais, prokuratūra. Aišku, kad atpažinome, kas toje nuotraukoje. Iš karto buvo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, tą pačią dieną iki vėlumos vyko apklausos. Psichologas tą dieną dirbo, jei neklystu, buvo penktadienis. Ir tada jis parašė prašymą atleisti iš darbo, kuris buvo nedelsiant patenkintas. Policija jį išsivežė, kaip suprantu, sulaikė, nes kitą dieną, savaitgalį, jam buvo reiškiami įtarimai. Mes iš karto ėmėmės nukentėjusiųjų apsaugos, išskyrėme juos į kitas patalpas, vėliau pervežėme į kitą centrą. Skaudu dėl pareigūnų, kai vėliau paskaitai, kad va, kokia čia įstaiga, jei vyksta tokie dalykai? O mes iš karto, vos sužinojome, iš karto ėmėmės veiksmų. Ir šiuo jūsų Pabradės atveju, irgi“, – sakė R. Petrauskas.
Pareigūno paklausus, kas į tarnybą atsiuntė minėtą nuotrauką su buvusio jų psichologo lytiniu aktu, VSAT vado pavaduotojas neslėpė, kad tai padarė viena iš penkių Medininkuose dirbančių nevyriausybinių organizacijų.
„Tą laišką mums persiuntė Raudonojo Kryžiaus atstovai. Su prierašu, kad mūsų psichologas ką išdarinėja. Bet juk jis iki to penkis mėnesius dirbo Raudonojo Kryžiaus psichologu! Darbuotoju oficialiu, ir, kaip aiškėja, darė tą patį, tik niekam tai tuomet neužkliuvo, ir nematė reikalo nei VSAT informuoti, nei policiją. Kita organizacija viešai pareiškė kažkur žiniasklaidoje, kad jie irgi žinojo apie prievartaujamus migrantus, bet ir tie kažkodėl niekur nesikreipė ir niekam nepranešė. Aš tik noriu pasakyti, kad minėtas asmuo pas mus psichologu pradirbo lygiai 12-a darbo dienų, o ir kai jis pas mus atėjo, mes tikrai džiaugėmės – gi jau dirbęs, patikimos organizacijos žmogus. Visi jį apibūdino tik gerai. Jei būtų buvę bent menkiausių abejonių, niekas jo nebūtų priėmęs. Mus nuolat puolė visuomenininkai, kad neturime psichologų. O kai jau radome, patys matot, kuo baigėsi. Aš nežinau, kas dabar eis dirbti, ir ką daryti mums? Juk nežiūrėsim į kiekvieną atrankon atėjusį kaip į būsimą įtariamąjį?“ – sakė VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas.
