„Man atrodo, toks jau akis badantis dalykas yra, ką Gitanas Nausėda kaip prezidentas daro blogai, tai, mano asmenine nuomone, visų pirma, jis savo asmeninį politinį interesą iškelia aukščiau už valstybinį interesą. Žinot, kai prezidentas yra vaikų smėlio dėžės lygio politikas, aš jį tik taip galiu įvardyti, kurio pagrindinis tikslas yra kaip gerai atrodyti televizijoje, feisbuko paskyroje, o ne kaip padaryti taip, kad valstybė atrodytų solidžiai tarptautiniu lygmeniu, kur yra tavo pagrindinis darbas, tai jau yra šiek tiek problema, ir problema gali būti pakankamai didelė“, – trečiadienį Rytų Europos studijų centre (RESC) dėstė A. Mazuronis.
Jis pažymėjo, kad G. Nausėda į prezidentus ėjo su gerovės valstybės vizija, bet, anot A. Mazuronio, vietoje to, kad ją įgyvendintų, per kadenciją esą tik išmetinėjo įvairius siūlymus į viešąją erdvę. Savo ruožtu, A. Mazuronio matymu, G. Nausėda su pasiūlymais turėjo eiti į Seimą ir siekti realaus jų įgyvendinimo, tartis.
Politikas aiškino, kad prie nė vieno kito prezidento taip nebūdavo.
„Šitas prezidentas 90 proc. savo veiklos, gerovės valstybės kūrimo tiesiog imituoja“, – kritikavo A. Mazuronis.
Jis taip kritikavo prezidentūros ir G. Nausėdos sprendimą nekviesti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio į susitikimą su Lietuvoje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir delegacija. Toks elgesys – veikimas prieš valstybės interesus, sunkiai suvokiamas pagal politikos abėcėlę, teigė A. Mazuronis.
„Kai tu eini aukščiausias pareigas ir leidi sau tokius daryti veiksmus, man čia šiek tiek nesueina su elementaria atsakomybe prieš valstybę“, – pažymėjo kandidatas.
Jis taip pat vertino, kad prezidentas turi „ne bėgti paskui visuomenės nuomonę“, o ją formuoti remdamasis savo autoritetu ir žiniomis.
Trečiadienį RESC jis plačiau aptarė tai, kaip mato dabartinę užsienio ir saugumo politiką, ir ką siūlytų pats.
Sako, kad baltarusius reikėtų vertinti kitaip nei rusus
Kalbėdamas apie Kinijos ir Taivano klausimą, A. Mazuronis teigė, kad dabartinė valdžia priėmė radikalų sprendimą savo forma, jog pasirinko ne Taipėjaus, o Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Politiko matymu, šiuo klausimu derėjo daugiau diskutuoti, kad sprendimas būtų tvarus.
O dabar, anot A. Mazuronio, Kinijos ir Taivano klausimu esame įsprausti į kampą – esą atstovybės pavadinimo nebegalime keisti, nes tai kainuotų valstybės reputaciją.
„Mes esame įsprausti tam tikra prasme į kampą su tuo Kinijos ir Taivano klausimu dabar, nes puikiai suprantam, kad, net ir galbūt pasikeitus Vyriausybei, kas pakankamai realu po parlamento rinkimų, ar pasikeitus, ar nepasikeitus, prezidentui, kvestionuoti šitą sprendimą arba atsukti atgal... Gaunasi šiek tiek tokia nevisiškai jauki arba patogi situacija valstybės reputacijos prasme“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Mazuronis vertino, kad Lietuva neturi ilgalaikės strategijos dėl santykių su Baltarusija (kaimynu, kurio pakeisti neišeis) ir blaškosi. Jis pabrėžė, kad baltarusių visuomenę vertina kitaip nei rusų visuomenę ir aiškino, kad Lietuva baltarusiams siunčia blogus signalus, kai kaitalioja buvimo mūsų šalyje sąlygas. Sąlygos baltarusiams, A. Mazuronio nuomone, dirbtinai apsunkintos.
„Mes turim taikyti dvejopas poveikio priemones, kas liečia Baltarusiją. Vienos poveikio priemonės turi būti skirtos režimui, kurios iš tiesų turi būti griežtos, turi būti sankcionuojami asmenys, taikomos kitokios poveikio priemonės, bet mes neturim, to darydami, nusiteikti tos visuomenės ar žmonių, kurie gyvena ir gyvens greta mūsų, prieš save“, – dėstė kandidatas į prezidentus.
Be kita ko, jis teigė, kad baltarusiai mums kultūriškai, vertybiškai artimesni ir esą būtent juos geriau priimti į šalį dirbti nei Kazachasto, Uzbekistano ar visų kitų „stanų“ šalių piliečius. Pastaruosius, pasak A. Mazuronio, netgi mūsų tarnyboms esą ženkliai sunkiau patikrinti.
Ragina nepanikuoti dėl Trumpo
Politikas sakė įžvelgiantis perdėtą reakciją, paniką dėl to, kaip gali baigtis JAV prezidento rinkimai. A. Mazuronis pažymėjo, kad su Donaldu Trumpu jau turėjome patirties, ir esą kad ir kokia buvo jo retorika, ir visi tikėjomės blogų sprendimų, jų nepamatėm.
„Didžioji dalis sprendimų, kurie buvo priimti D. Trumpo administracijos metu, mums kaip valstybei buvo naudingi <...> – ir karinis buvimas, ir įvairiausios paramos, ir panašiai“, – vardijo politikas ir tuo pačiu raginu nuosakiau vertinti ir komentuoti įvykius JAV.
A. Mazuronis vertino, kad tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek Seimas galėtų dėti daugiau pastangų siekdama plėtoti „Nordic-Baltic“ formatą. Šis formatas, anot politiko, tapo labai svarbus po to, kai Švedija ir Suomija prisijungė prie NATO.
„Yra dalis dalykų, ką ir mes galime jiems padėti, bet ir jie gali mums labai daug (saugumo užtikrinimo prasme) suteikti įvairiausių priemonių – povandeninę gynybos dimensiją ir panašiai, kur švedai yra labai stiprūs. Deja, iki šios dienos nebuvę nė jokio kontakto iš mūsų Krašto apsaugos ministerijos, kiek aš supratau, nei ministro, nei viceministrų lygmenų“, – apgailestavo parlamentaras.
Toliau pereidamas prie krašto apsaugos temos, A. Mazuronis akcentavo, kad visuotiniam šaukimui nepritaria ir vertino, kad visuotinis šaukimas – nėra pirmas prioritetas, kuriam reikėtų skirti valstybės lėšas. Jo matymu, pirmoje eilėje yra kariuomenės aprūpinimas modernia ir sunkiąja ginkluote, vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimas, JAV karių buvimo čia stiprinimas ir jų skaičiaus didinimas.
Be to, jis pabrėžė, kad dėl visuotinio šaukimo nėra parlamentinių partijų sutarimo, dėl ko šis tikslas neminimas ir nacionaliniame susitarime dėl gynybos.
Vertina, kad gynybos mokestis – rinkiminė idėja
Taigi, pasak A. Mazuronio, atitinkamai ir premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotos diskusijos dėl gynybos finansavimo bei gynybos mokesčio yra sunkios, kai planuojama finansuoti ir visuotinį šaukimą.
„Tu ateini ir tau pateikia poreikių sąrašą, dėl ko reikia to gynybos mokesčio, ir toje poreikių specifikacijoje yra įrašytas visuotinis šaukimas, kuriam tu nepritari, o tau sako, kad susitarkim dėl mokesčio, kuriuo finansuosim tą, kam tu nepritari. Turbūt, sudėtinga, esant tokioms išeities pozicijoms, ieškoti kažkokio susitarimo.
Mes sakom, kad išsigryninkime ir susitarkime dėl to, ką reikia finansuoti, kokia prioritetų tvarka, ir tada išgryninkime finansus, kurie reikalingi, ir žiūrėkim, ar reikia kažkokio mokesčio, ar efektyviau leisti esamas lėšas, ar įmanoma pritraukti iš kažkur kitur (per vidinį skolinimąsi, obligacijas)“, – dėstė politikas.
A. Mazuronis vertino, kad idėja įvesti gynybos mokestį yra rinkiminė.
„Jos siekis iškelti gynybos, saugumo klausimus lygiagrečiai su ta retorika, kad tuoj bus karas, čia visi esame visiškai nesaugūs. Iškelti į tą patį lygmenį, prioritetizuoti diskusiją dėl gynybos ir saugumo, kur tikrai yra daug iššūkių, tikrai yra daug darbų, tuos darbus reikia daryti, bet nereikia sėti panikos. Ir tokiu būdu – siekis uždengti kitus vidaus politikos klausimus, kurie tikrai bus aktualūs“, – komentavo pretendentas rinkimuose.
A. Mazuronis šiek tiek kalbėjo ir apie tai, ką keistų teisingumo srityje – politikas pasisako už tarėjų instituto įtvirtinimą. Tai, jo nuomone, teismų sprendimus padarytų labiau suprantamus, į sistemą atneštų daugiau skaidrumo.
Artėjant prezidento rinkimams, RESC rengia pokalbių ciklą su kandidatais. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
