„Tai, kad pranešėjo motyvai yra irgi labai tokie migloti ir drumsti, tai, kad pranešėjas, praktiškai iš karto po išėjimo iš Valstybės saugumo departamento, dirba sveikatos apsaugos ministro patarėju (...) – politiškai matosi, kad yra kažkoks ryšys“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Mazuronis.
„Ir tai, kad sveikatos apsaugos ministras sako – aš neprisimenu, kas man pasiūlė patarėją... Klausykit, sveikatos apsaugos ministras gali neprisiminti, kas pasiūlė valytoją, kuri valo pirmą, antrą ir trečią aukštus Sveikatos apsaugos ministerijoje. Bet tai, kas pasiūlė politinio pasitikėjimo asmenį sveikatos apsaugos ministrui, patarėją – kaip jis gali neprisiminti? Tai koks jis sveikatos apsaugos ministras?“ – klausė „darbietis“.
Ketvirtadienį ministras A. Dulkys pripažino nežinąs, kas jam į patarėjus pasiūlė T. Gailių. Eltai raštu pateiktuose atsakymuose ministras tvirtina, kad T. Gailius buvo priimtas į darbą po to, kai ministerijoje atsirado poreikis „sustiprinti antikorupcines kompetencijas“.
„2021 m. pirmoje pusėje greta pandemijos valdymo atsirado poreikis sustiprinti ir antikorupcines kompetencijas Sveikatos apsaugos ministerijoje – suvokiminė korupcija sveikatos apsaugos sistemoje yra didžiausia iš visų viešojo sektoriaus sričių. Apie tai užsiminiau ne vienam žmogui, keletą kartų išgirdus T. Gailiaus pavardę pasikviečiau jį pasikalbėti. Tiksliai negaliu pasakyti kas konkrečiai paminėjo T. Gailiaus pavardę, nes žinią apie kandidato paiešką buvau paskleidęs plačiai. Pokalbio metu įvertinęs jo profesinę patirtį ir asmens savybes bei jam sutikus, pakviečiau prisijungti prie komandos. Jis buvo įdarbintas ministro patarėju nuo 2021 m. birželio 1 d.“, – Eltai raštu pateiktame atsakyme nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
A. Mazuronis stebisi kilusiu skandalu dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ paviešintos kelių metų senumo istorijos. Jo nuomone, įžiebtos diskusijos ir Seime bręstantis parlamentinis tyrimas yra „dirbtinas, labai pritemptas“, o valdančioji koalicija, „darbiečio“ įsitikinimu, šioje istorijoje paiso tik savo asmeninių interesų. Todėl Darbo partijos lyderis yra įsitikinęs, kad istorijos eskalavimas yra prezidentinės kampanijos pradžia.
„Valdančiųjų atstovai gauna puikią progą atsikeršyti savo nuolatiniam šios kadencijos didžiausiam politiniam priešininkui – t. y., prezidentui. Ir padaro prezidentą taikiniu greta to, kad skandalą nukreipia nuo buvusio skandalo (dėl K. Bartoševičiaus – ELTA), dar ir atsiliepia kova su prezidentu ir mes galime sakyti, kad mes išeiname į prezidentinių rinkimų tiesiąją“, – aiškino politikas.
„Akivaizdu, kad tai yra ataka prieš prezidentą, prezidentinės rinkiminės kampanijos pradžia, noras suvesti sąskaitas ir noras užgesinti prieš tai buvusį skandalą“, – konstatavo jis ir pridūrė, kad Darbo partijos frakcija „kategoriškai nepritars“ inicijuojamam parlamentiniam tyrimui.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
