Anot žurnalo „Reitingai“ gimnazijų reitingas padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko tų disciplinų, kurios jiems bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas bei studijuojant.
Žurnalistai išskyrė po 50 iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Žurnalo „Reitingai“ atstovai pabrėžė, jog mokslas elitinėje gimnazijoje negarantuoja, kad abiturientas išlaikys egzaminą.
„Šiemet matematikos egzamino neišlaikė net ir atrankinių gimnazijų mokiniai.
Iš 50–ies šalies gimnazijų, kurių mokiniai išlaikė matematikos egzaminą geriausiai, net vienuolikoje šių mokyklų yra nuo vieno iki keleto abiturientų, neišlaikiusių matematikos.
Kita vertus, net 116 abiturientų gavo maksimalius matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) įvertinimus. Tiesa, šimtukų būtų buvę mažiau, bet paaiškėjus skandalingiems matematikos egzaminų rezultatams, kad net 5133 arba 35,42 proc. visų šalies abiturientų neišlaikė šios disciplinos egzamino, rezultatai buvo dar kartą peržiūrėti ir kai kuriems mokiniams įvertinimai buvo pakelti.
O išlaikė matematikos VBE – tik 9357 abiturientai. Tiesa, per 10 tūkst. visų 2022 m. abiturientų net nesirinko laikyti matematikos VBE. Taigi, nors mūsų abiturientai silpniausiai išmoksta matematikos, ne šios disciplinos pernai parašyta mažiausiai 100 balų įvertinimų“, – teigė žurnalo „Reitingai“ atstovai.
Jie pažymi, kad vienu lengviausių disciplinų vadinamos geografijos abiturientai surinko viso labo 12 šimtukų, chemijos – tik 18, istorijos – 19, biologijos – 22, fizikos – 51–ą, o informacinių technologijų, kurios itin traukia jaunuolius – tik 61–ą.
„Daugiausia šimtukų mokiniai surinko rusų kalbos egzamine – 110, anglų kalbos – 370, o lietuvių kalbos ir literatūros net 379 šimtukus“, – statistiką pateikė žurnalo atstovai.
Jie pateikė ir gimnazijas, kurių mokiniai geriausiai išlaikė įvairių disciplinų valstybinius egzaminus.
Matematikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. LSMU gimnazija
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. LSMU gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Pabradės „Ryto“ gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija
3. LSMU gimnazija
4. Jonavos Senamiesčio gimnazija
5. Šiaulių J. Janonio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus jėzuitų gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus „Juventos“ gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno jėzuitų gimnazija
3. Šiaulių Didždvario gimnazija
4–5. Panevėžio r. Velžio gimnazija
4–5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija.
Trys ketvirtadaliai moksleivių „savanoriškai – priverstinai“ mokosi rusų kalbos
Žurnalo „Reitingai“ atstovai taip pat įvertino ir antrosios užsienio kalbos – rusų kalbos mokymosi mokyklose ypatybes.
Jie primena, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrajame ugdymo plane nurodo galimybę moksleiviams rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos iš ne mažiau nei šešių Europos bei kaimyninių šalių kalbų, bet realybė kitokia.
„O tarkime latvių ir lenkų kalbų, kurias ministerija deklaruoja, kaip galimybę pasirinkti, Lietuvos mokyklose net nėra siūlomos“, – pažymi žurnalo atstovai.
Jie teigia, kad ministerijos pateikta kalbų dėstymo šalies mokyklose statistika neatitinka realybės, nes ji daug liūdnesnė, nei tikina ministerija.
„Žurnalas „Reitingai“ paskambino į kelis šimtus mokyklų, kuriose, anot ministerijos atsakymo, kaip antroji kalba yra dėstomos prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, norvegų ar kitos (Lietuvoje retesnės užsienio kalbos), bet paaiškėjo, kad daugumoje mokyklų jos nedėstomos arba mokomos tik kaip būrelis ar fakultatyvas“, – pabrėžė žurnalistai.
Jų teigimu, Lietuva „iki šiol neturi jokios užsienio kalbų dėstymo strategijos, ir nėra valstybiško mąstymo, kokių užsienio kalbų derėtų mokyti vaikus, kad pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų“.
Ne tik atrankas darančios gimnazijos
Žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog geriausiai brandos egzaminus išlaikiusių šalies gimnazijų penketukuose – ne tik atranką darančios gimnazijos.
„Matote, kad penketukuose dominuoja elitinės, atrankinės mokyklos. Daugelyje dalykų pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos.
Bet ne tik jas matome geriausiųjų penketukuose. Ten yra ir atrankos nedarančių mokyklų – kaip Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, jau daugybę metų, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, Vilniaus Gabijos, Vilniaus Užupio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, Pabradės Ryto, Jonavos Senamiesčio, Panevėžio rajono Velžio, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, Utenos Dauniškio, Zarasų Ąžuolo mokyklos“, – spaudos konferencijoje sakė J. Kučinskaitė.
Ji teigė, jog šiemet žurnalas „Reitingai“ ypatingą dėmesį kreipė pokalbiams su šimtukus gavusių abiturientų mokytojais.
„Mokytojų mes prašėme pasidalinti, kokia yra jų sėkmės paslaptis. Ir mane asmeniškai pribloškė gerąją prasme Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija ir konkrečiai šios gimnazijos abiturientai pelnė 26 šimtukus, tai yra atrankos nedaranti mokykla, 17 jų yra už lietuvių kalbos egzaminą. O dar labiau pribloškė, kad 15 šimtukininkų yra paruošti vienos mokytojos Violetos Žebrauskienės“, – pasakojo J. Kučinskaitė.
Žurnalo „Reitingai“ žurnalsitė teigė, jog yra ir tokių mokytojų, kurie parengia mokinius gauti šimtukus, nors namų darbų net neužduoda.
„Ir aš klausiau – nesuprantu, nes negali taip būti. (…) Mokytojai sako, kad yra struktūra – ar gebi struktūruoti pamoką ar ne“, – kalbėjo spaudos konferencijos dalyvė J. Kučinskaitė.
Kaip sprendžiama matematikos problema?
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, jog kalbant apie gimnazijų pasiekus negalima užmiršti „legendinės“ ir vasarą plačiai aptartos matematikos brandos egzamino istorijos.
„Natūraliai kyla klausimas – o kas yra daroma, kad kitą vasarą nesibaisėtume siaubingais rezultatais? Galiu atsakyti tiesmukai – valstybiniu lygiu nieko nėra daroma. Šiemet sužinojusi matematikos egzaminų rezultatus, pačioje liepos mėnesio pradžioje, mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė labai aiškiai ir labai viešai, garsiai paskelbė, kad matematikos mokymas mūsų šalyje tampa prioritetu ir tam bus skiriama maksimaliai dėmesio, lėšų, resursų. (…)
Po vasaros visą laiką mūsų laukė 2 mėnesiai tylos. Tada rugsėjo pradžioje ministerijos vadovybė pranešė, kad bus kuriama darbo grupė matematikos ugdymo stiprinimo planui parengti. Tada vėl tyla“, – kalbėjo jis.
G. Sarafinas teigė, jog jis paprasčiausiai nepavydi dabartiniams abiturientams, nes pagalbos jie nesulaukia.
G. Sarafinas spaudos konferencijoje užsiminė ir apie „šiurpų vaizdą“ dėl tiksliųjų dalykų pamokų pasirinkimo mokyklose.
„Šiemet Lietuvoje buvo 25 tūkst. dvyliktokų. Chemijos egzaminą Lietuvoje laikė 1090 iš jų. Ar sutinkate, kad chemija yra praktiškai užribyje? Juk tik vienetai to mokosi. Fizikos egzaminą šiemet laikė 2170 mokinių iš 25 tūkstančių. Net informacinių technologijų egzaminą šiemet laikė 2500 jaunuolių. Tai yra kas dešimtas mokinys“, – skaičius pateikė G. Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas pabrėžė, jog priežastys, kodėl mokiniai nestoja į šaliai svarbias tiksliųjų mokslų studijas, nėra nagrinėjamos.
„Noriausiai jaunuoliai renkasi anglų kalbos egzaminas. O antras – technologijų egzaminą, bet tai yra darbelių egzaminas, 7 tūkst. jaunuolių renkasi lengviausią egzaminą. (…) Mokykla važiuoja sau, visi darbdaviai sau, valstybė sau. Ir nėra jokios koreliacijos tarpusavyje. Mes negalime tikėtis, kad įvyks kažkoks lūžis. Į tas sunkiąsias disciplinas stos vis mažiau jaunuolių. Vis daugiau stos į socialinius, humanitarinius mokslus“, – kalbėjo jis.
G. Sarafinas taip pat teigė, jog Lietuvoje daugėja savivaldybių, kuriuose visame rajone tėra du chemijos, ar trys fizikos mokytojai.
Apibendrindamas šalies mokyklų situaciją, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas teigė, jog skirtumai tarp ugdymo įstaigų ir toliau lieka milžiniški.
„Blogiausia yra tai, kad gyvenamoji vieta ir artimiausia mokykla jau turi lemtingos įtakos daugybės jaunuolių ateičiai“, – pabrėžė jis.
