– Kaip apibūdintumėte tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje? Ar galime tai vadinti „revoliucija“? Kokios pagrindinės dabartinių įvykių priežastys?
– Egzistuoja labai daug viso to priežasčių. A. Lukašenka Baltarusiją valdo nuo 1994 m. ir žmonės nuo jo pavargo.
Jo ekonomikos modelis irgi atrodo vis mažiau ir mažiau tvarus tiek dėl Rusijos vaidmens, tiek dėl pokyčių pasaulio rinkose. Labai daug žmonių, sudarančių ekonomikos elitą, jaučia, kad kažką reikia keisti.
A. Lukašenkos veiksmai kovojant su COVID-19 taip pat nuvylė žmones, nes jie mato, kad kaimyninių šalių vadovai veikė daug aktyviau.
Be to, niekingi A. Lukašenkos veiksmai klastojant rinkimus – vėl 80 proc., lyg nieko nebūtų pasikeitę. Jei jis būtų suklastojęs 52 proc. ir pripažinęs, kad reikia pokyčių, krizės galima būtų išvengti.
Jo noras išlaikyti kvazimonarchiją taip pat nuliūdino didelę elito dalį, kuri norėjo tapti jo įpėdiniais. Jie sutiktų, kad sostas priklauso A. Lukašenkai, bet kai sostas – jam ir jo sūnui, to jau per daug.
Turint omeny A. Lukašenkos nenorą nieko keisti, revoliucija atrodo kaip vienintelė išeitis reikalauti pokyčių. Tačiau Rusija palaiko A. Lukašenką ir remia prieš revoliuciją nukreiptas represijas.
Todėl manau, kad viso to pabaiga nebus gera.
– O kaip su ES reakcija į įvykius Baltarusijoje? Jūsų požiūriu, ar sankcijos 15–20 Baltarusijos pareigūnų turės kokį poveikį? Gal ES turėtų labiau įsitraukti į krizės sprendimą? Bet galbūt ES neturi nei strategijos, nei noro tai daryti?
– ES neturi priemonių įgyvendinti pokyčių, todėl jos politika gali tik paskatinti baltarusius imtis permainų. Bet ir šios galimybės labai ribotos.
Vis dėlto remiama pilietinė visuomenė ir žiniasklaida. Sankcijomis šiuo metu nelabai ką pavyks pasiekti, nes A. Lukašenka įsikibęs į valdžią ir yra remiamas Maskvos.
Ar turėtų ES šiuo atveju nuo Minsko permesti kaltę (ir sankcijas) Maskvai? Sakyčiau, jei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pasiūlymas tarpininkauti bus šį penktadienį Rusijos atmestas, ES turėtų įgarsinti Maskvos vaidmenį. Bet ar taip bus? Turiu abejonių.
ES yra prorusiškų valstybių narių, kurioms nėra didelių problemų reikalauti, kad A. Lukašenka pasitrauktų, bet su Maskva – kitaip. Šių šalių lyderis nėra Viktoras Orbanas, o – Emmanuelis Macronas. Todėl tai sudėtinga išspręsti. Galima išgąsdinti ar papirkti V. Orbaną, kad jis laikytųsi bendros linijos, bet žymiai sunkiau priversti taip elgtis prancūzus.
– Kita vertus, yra ir kitas flangas šalių – Lietuva (kitos Baltijos šalys ar Lenkija), kurios labai aktyviai palaiko Baltarusijos opoziciją („Laisvės kelias“, priglaudžiama opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja ir t. t.). Kokie yra pliusai ir minusai tokios pozicijos, kalbant apie santykių su Baltarusija ar Rusija ateitį?
– Kai kas sako, kad tokia politika suteikia Kremliui argumentą, jog šios šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus. Bet atvirai, dar niekada nemačiau, kad Rusijos žiniasklaidai pritrūktų „argumentų“, jei ji nori kažką kažkuo apkaltinti. Žvilgtelkite į Aleksejaus Navalno atvejį: Rusijoje jau tvirtinama, jog Vokietijos gydytojai jį nunuodijo, kad apkaltintų Rusiją, ir t. t.
Jei jie nori sukurti propagandinį siužetą, kad marsiečiai įsiveržė į Baltarusiją, jie tai padarys ir parodys, jog reikia atsako – branduoliniais ginklais atakuoti Marsą. Realybė nesvarbi ir niekada nebuvo svarbi.
– Praėjusią savaitę pasirodžiusiame straipsnyje teigėte, kad Rusija turi kelis veiksmų Baltarusijoje variantus – paremti valdžios pasikeitimą (Armėnijos pavyzdžiu), paremti ir išlaikyti A. Lukašenką valdžioje, įvesti karines pajėgas. Gal pastarųjų dienų įvykiai gal jau rodo, būtent kurį veiksmų kelią Maskva linkusi pasirinkti?
– Diskusijos vyko pusantros savaitės. Rugpjūčio 19 d., kai buvo surengta ES vadovų lyderių konferencija dėl Baltarusijos, nuspręsta remti A. Lukašenką. Kol kas ryškiausiai matoma žiniasklaidos parama.
Sergejus Lavrovas (Rusijos užsienio reikalų ministras – red. past.) ir Dmitrijus Peskovas (Rusijos prezidento atstovas spaudai – red. past.) nusprendė remti A. Lukašenką, nors miglotai kalbėjo apie konkrečias priemones. Užfiksuoti Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) skrydžiai į Baltarusiją ir jų kontaktai ten. Kartu matome visiškai skirtingas Baltarusijos saugumo pajėgų operatyvines procedūras, o tai kelia įtarimų, kad joms vadovauja rusai.
Tarkim, A. Lukašenkos nauji asmens sargybiniai dabar naudoja rusišką ekipuotę, ko nebuvo pastebėta Baltarusijoje iki šiol. Iš užfiksuotų Baltarusijos armijos vaizdų galima spėti, kad ji praktiškai tapo paklusni Rusijos Vakarų karinės apygardos vadovybei. Tai nėra labai svarbu karine prasme, bet politiškai šitai – išankstinė kapituliacijos žinutė.
Taigi sprendimas palaikyti A. Lukašenką jau priimtas.
Jei bus nuspręsta vėliau pakeisti A. Lukašenką, tai bus labiau „kosmetinė“ operacija. Nuo šiol jis yra priklausomas nuo Rusijos paramos ir Maskva gali gauti kokių nori bei kiek nori nuolaidų iš jo. Paskui Baltarusija taps de facto kolonija ir bus visai nesvarbu, kas bus oficialus šalies vadovas.
– Savaitgalį A. Lukašenka paskelbė apie visišką karinę parengtį dėl esą NATO pajėgų judėjimo Baltarusijos pasienyje. Kiek pavojingi tokie veiksmai regiono stabilumui? Ar NATO turėtų tai vertinti rimtai?
– Nors pratybos formaliai atrodo didelės, nematau darnaus karinio scenarijaus. Atskiri batalionai perdislokuojami aplink daugiau tam, kad išvestų juos iš miestų, toliau nuo šeimų, nei kad ruoštųsi realiam karui.
Tiesa, politiškai šis žingsnis buvo svarbus, nes nacionalinės gynybos punkto įtraukimas yra de facto pasidavimas Rusijai. Dabar Maskva vadovauja ir gali daryti, ką ji nori. Daugiau Baltarusija neturi žodžio priimant bet kokius karinius sprendimus.
NATO tai stebi. Atkreipkite dėmesį į išaugusį elektroninės žvalgybos lėktuvų skrydžių ir laivų skaičių aplink Kaliningrado sritį, Lenkiją ir Baltijos šalis. Kol pratybos turi reikšmę tik vidaus politikai, NATO tikriausiai nereaguos, nes aljanso lyderiai nenori suteikti Rusijai preteksto su kariuomene įsikišti į Baltarusijos reikalus.
Tačiau, jei tai peraugs į realią grėsmę, reakcijos laikas bus esminis dalykas. Šiuo atveju, tikiuosi, kad mūsų žvalgybos lėktuvai atidžiai stebi situaciją.
– Kuo, jūsų nuomone, viskas baigsis Baltarusijoje?
– Atrodo, kad A. Lukašenkos režimas su Maskvos pagalba išsilaikys. Kaip Venesuelos atveju. Esminių opozicijos veikėjų areštai numarins opozicijos įkarštį ir tada jai bus suversta kaltė dėl visų ekonomikos negandų.