Kodėl reikalinga apkalta?

Komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus laidoje Delfi diena sako, kad Donaldo Trumpo likimas jam primena atvejį Lietuvoje – apkaltą Rolandui Paksui.

„Rolandas Paksas būtų geras palyginimas su Donaldu Trumpu. Net keista, kad aš visada labai vengiu palyginimų, bet Rolando Pakso prezidentavimo pabaiga, pažįstamų ratas – labai panašu“, – laidos Delfi diena pradžioje sako ekspertas.

Anot jo, apkalta D. Trumpui reikalinga respublikonams todėl, kad būtų užtikrinta, jog jis nebekandidatuos 2024 metais. Taip pat respublikonai jaučia spaudimą ne tik iš verslo, bet ir pačios visuomenės, todėl atsikratymas D. Trumpo įtaka leistų savotiškai reabilituotis partijai.

Mykolas Katkus

„Panašu, kad jau yra apsispręsta, kad daug patogiau yra atsikratyti Donaldo Trumpo įtakos partijoje, nes ta įtaka yra žalinga ir privedė Respublikonų partiją prie pačios blogiausios situacijos, kokią įmanoma įsivaizduoti. O tokį absoliutų pralaimėjimą, man regis, Respublikonai yra patyrę 1894 metais. Akivaizdu, kad Respublikonų vadovybė, žmonės nori atsikratyti grėsmės ir šio dalyko. Manau, kad apkalta yra visiškai realu, nes, kiek žinau, reikia dviejų trečdalių balsų.

Be respublikonų ta apkalta neįvyks, ir man atrodo, kad spaudimas padaryti apkaltą ir atsikratyti Trumpu iš visuomenės, verslo tikrai didelis. Jo apkalta yra užtikrinimas, kad jis negalės dalyvauti prezidento rinkimuose 2024 metų rinkimuose, kuriuose jis turbūt nebūtų dalyvavęs, bet kai tu turi tokią galimybę, tu gali spausti partiją elgtis taip, kaip tu nori. Šiuo atveju be tviterio ir kitų dalykų tai atvers duris naujiems lyderiams, kurie konkuruos dėl tos partijos vadovo posto“, – laidoje Delfi diena sako M. Katkus.

„Jeigu paklaustumėte manęs, nesu tikras, ar apkalta šioje vietoje yra geriausias sprendimas, tai rizikingas sprendimas“, – laidoje pridūrė pašnekovas.

Paklausus M. Katkaus nuomonės apie Amerikos ateitį, pašnekovas tikino, kad Amerikai pasisekė, kad šalies vadovu išrinktas Joe Bidenas.

„Pirmas dalykas tai gerai, kad turime Joe Bideną, o ne kokį nors kitą demokratą, nes tie paskutiniai Trumpo siautėjimai prieš rinkimus, tai anksčiau Joe Bidenas turbūt anksčiau buvo vienintelis demokratų kandidatas, kuris galėjo „sumušti“ Trumpą pagrindiniuose rinkimuose. Į pabaigą jau atrodė, kad gali būti gerokai radikalesni kandidatai, kurie galėjo Trumpą nugalėti, kas, ko gero, kas būtų blogai, nes būtų pereinama iš vieno kraštutinumo į kitą.

Taigi Bidenas tikrai yra tinkama kandidatūra. Jis yra žmogus, kuris visą savo politinę karjerą praleido Amerikos politikoje. Jis visada ieškodavo vidurio taško, niekada nebuvo labai radikalus aktyvistas. Jis turėjo ryšius su tradiciniais rėmėjais“, – laidoje Delfi diena sako M. Katkus.

Amerikoje – vis daugiau cenzūros

Rytų Europos studijų centro analitikas Vladimiras Laučius laidoje Delfi diena sako, kad sprendimas blokuoti D. Trumpo socialinius tinklus yra savotiškai primenantis cenzūrą. Apie tai buvo prabilusi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Angelos Merkel reakcija buvo taip pat neigiama dėl šio sprendimo. Čia mes matome tokių pavojų ateičiai, taip pat matome šio sprendimo ištakas, genezę, nes polinkis cenzūruoti kitaminčius vis labiau ir labiau būdingas Vakarų demokratijoms.

Amerikoje tai įgyja visiškai sunkiai suvokiamus pavidalus, kai universitetų dėstytojai iš pradžių yra pakviečiami pravesti paskaitą, paskui koks susirinkęs fakultetas pasvarsto, kad kažkada tas dėstytojas yra parašęs straipsnį, iš kurio galima susidaryti įspūdį, kad jo požiūris į moteris yra ne visai tinkamas, todėl jo nebekviečia, ir paskui dėstytojui nusiunčiamas laiškas, kad gal mes jūsų nebekviečiame.

Vladimiras Laučius

Tokie dalykai – tik vienas pavyzdys, bet Amerikoje tai masinis reiškinys. Cenzūra ten jau yra labai įsigalėjusi, tai prasidėjo ne dėl Trumpo, o gerokai anksčiau. Manau, kad Trumpas yra šių reiškinių vienas iš padarinių, kaip tik to, kad Amerikoje vis labiau matyti noras užtildyti tuos, kurių nuomonė netinka vyraujančiai politinei kultūrai“, – sako V. Laučius.

Komunikacijos eksperto M. Katkaus nuomone, po feisbuko ir tviterio sprendimo šios dvi platformos tikrai keisis.

„Aš manau, kad tviterio ir feisbuko sprendimas turės didžiulių pasekmių, nes dabar jie jau nebegalės sakyti, kad jie neatsako už turinį, nes jeigu išmeti Donaldą Trumpą, ką ten veikia Kiseliovas, Holokausto neigėjai? Kita vertus, tam reikalinga redakcijos politika, žmonės, reikia prisiimti atsakomybę už tai, kas ten spausdinama. Tai reiškia, kad šios dvi platformos labai stipriai keisis“, – sako M. Katkus.

Donaldas Trumpas

„Twitter“ būdavo mėgstamiausias respublikonų prezidento įrankis tiesioginiam kasdieniam bendravimui su maždaug 88 mln. sekėjų. Jis tviteryje skelbdavo viską – nuo deklaracijų iki kaltinimų, o socialinis tinklas ne vieną jo žinutę yra pažymėjęs kaip neatitinkančią tikrovės.

Socialinės žiniasklaidos operatoriai sako, kad D. Trumpas galėtų naudodamasis savo paskyromis toliau kurstyti neramumus prieš išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguraciją.

Pirmadienį „Twitter“ žengė dar vieną žingsnį ir paskelbė užblokavęs „daugiau nei 70 tūkst. paskyrų“, susijusių su kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teorija „QAnon“. Jos sekėjai tiki, kad D. Trumpas kariauja slaptą karą su pasauline liberalia Šėtoną garbinančių pedofilų sekta.