„Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“, – rašoma Biudžeto ir finansų komitetui adresuotame Teisės departamento pateiktame išaiškinime.
Dokumente taip pat akcentuojama, kad Vyriausybės išvados turi būti pateikiamos ir dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčio tarifai, mokesčio lengvatos, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reguliavimo bei taikymo principai, projektų.
Visgi Teisės departamentas pažymi, kad Seimo statute, išskyrus 145 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiesiogiai nėra nurodyta, kad įstatymų projektų svarstymas nesulaukus Vyriausybės išvadų dėl šių projektų yra negalimas.
M. Majauskas: Vyriausybės išvados vidutiniškai vėluoja po kelis mėnesius
Savo ruožtu BFK pirmininkas M. Majauskas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės Seimui teikiamos išvados vidutiniškai vėluoja po kelis mėnesius, o kartais ir daugiau.
„Per penkerius metus Seimas prašė Vyriausybės pateikti išvadą dėl 960 svarstomų įstatymų projektų, iš kurių tik 85 išvada buvo pateikta laiku. Vadovaujantis Seimo statutu Vyriausybė išvadas dėl įstatymų projektų privalo pateikti per 4 savaites. Deja, vidutiniškai Vyriausybės išvados vėluoja po kelis mėnesius ir daugiau, yra ne vienas atvejis kai išvadų rengimas užtrunka ir kelis metus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Majauskas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad būna tikrai sudėtingų įstatymo projektų apimančių platų reguliavimo lauką, pavyzdžiui, susijusių su energetika ar aplinkosauga. Pasak jo, tokiais atvejais vieno mėnesio gali ir neužtekti kokybiškos Vyriausybės išvados parengimui.
„Vis tik praktika rodo, kad laiku pateiktos išvados yra greičiau išimtis nei taisyklė. Ne paslaptis, jog kartais tiesiog yra neskubama su išvadomis, žinant, jog balsavimas Seime gali būti nepalankus Vyriausybės pozicijai“, – akcentuoja BFK pirmininkas.
M. Majauskas pažymi, kad Seimo statutas aiškiai numato, jog tais atvejais, kai įstatymo projektu keičiami mokestiniai tarifai ar teisės akto įgyvendinimui reikalingos papildomos biudžeto išlaidos, turi būti gauta Vyriausybės ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto išvada. Visais kitais atvejais, anot jo, Seimas neprivalo sulaukti Vyriausybės išvados prieš pradėdamas atitinkamo įstatymo svarstymą.
Seimo narys pabrėžia, kad reikalavimas kreiptis į Vyriausybę išvados yra tik tada, kai jos iš tiesų reikia.
„Atsakingo valdymo principai reikalauja kreiptis išvados tik tada, kai jos iš tikrųjų reikia ir atitinkamai šios išvados sulaukti. Tačiau pareiga sulaukti išvados nėra įtvirtinta Seimo statute ir Seimas tiesiog vadovaujasi nusistovėjusia praktika be Vyriausybės išvados jokio įstatymo projekto nesvarstyti“, – pabrėžia M. Majauskas.
„Mano akimis tokia praktika nepagrįstai apriboja Seimo konstitucinę pareigą savarankiškai spręsti jam pavestus valstybės reikalus. Priimdamas sprendimus savo kompetencijos ribose parlamentas neturėtų būti varžomas paprotinės teisės ar stabdomas vykdomosios valdžios procedūrų“, – taip pat akcentuoja parlamentaras.
Pasak jo, Seimo teisės departamentas tik dar kartą patvirtino, kad Seimo statute nėra aiškaus reikalavimo Seimui sulaukti Vyriausybės išvados, jei tai klausimai nėra susiję mokesčiais ar valstybės išlaidomis.
„Manyčiau, jog Seimo etikos ir procedūrų komisija galėtų išaiškinti, kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Seimas ir ar nusistovėjusi praktika neprieštarauja valdžių padalijimo principui“, – sako jis.
