Kaimo mokyklos realybė: 60 proc. mokinių gauna nemokamą maitinimą
Anot maistą tiekiančios įmonės vadovo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI), nemokamo maitinimo organizavimo sąlygos yra tokios, kad net teoriškai neįmanoma jas sąžiningai įgyvendinti.
„Vienam vaikui, gaunančiam nemokamą maitinimą, skiriama 1,52 Eur maisto produktams įsigyti. Viskas kaip ir gerai, už tiek galima vaikus pamaitinti skaniai, bet yra kita medalio pusė – gamybos išlaidos. Apie tai niekas nekalba, lyg tos problemos ir nebūtų“, – DELFI kalbėjo maitinimo įstaigos vadovas.
Kelmės rajone dirbantis vyras suskaičiavo, kad nemokamo maisto gamybai per mėnesį lieka 60-80 eurų. Tokios sumos, anot pašnekovo, turi užtekti pamaitinti 25-30 vaikų kasdien visą mėnesį. „Ką galima nuveikti už 60-80 eurų? Nei žmogaus pasamdysi, nieko. Čia ir yra didžiausia problema. Tokiems smulkiems verslininkams kaip man neįmanoma išsilaikyti“, – teigė vyras.
Verslininko teigimu, šios problemos neturėtų jausti tie, kurie aptarnauja dideles mokyklas, kuriose mokosi keli šimtai vaikų. „Tarkime, Vilnius. Nežinau skaičių, bet nemanau, kad mokykloje didžiąją dalį mokinių sudaro tie, kurie gauna nemokamą maitinimą. Jei mokykloje mokosi tūkstantis mokinių, iš jų 500 valgo valgykloje, tai tą saujelę, kurie gauna nemokamą maitinimą, pamaitinti nėra taip skausminga, – teigė vyras. – Mano mokykloje 60 proc. gauna nemokamą maitinimą, tik 40 proc. valgo už pinigėlius.“
Vyras skaičiavo, kad visą valstybės skiriamą sumą išleidžia produktams, o visoms papildomoms reikmėms, elektrai, dujoms, mokesčiams ir panašiai, lieka vos 60 eurų. „Žemiau absurdo“ – piktinosi vyras.
Kaimo mokykloje, kurią maistu aprūpina vyro įmonė, mokosi 90 mokinių. Iš jų 32 gauna nemokamą maitinimą, dar 22-24 perka maistą.
Lėšų trūkumą padengia mažindami vaikų maisto porcijas
Verslininkas teigė, kad visus darbus dirba pats, nes už tokią sumą neįstengia pasamdyti darbuotojų. „Dirbu po 16 valandų, – skaičiavo vyras. – Neįstengiu pasisamdyti darbuotojos.“
Verslininkas pasakojo, kad ši problema slegia ne vien jo pečius. Jo teigimu, tai visų įmonių, aptarnaujančių nedideles mokyklas, problema.
„Įsivaizduokite, jei skiria 100 eurų maisto produktams įsigyti ir dar po eurą maisto porcijai paruošti. Bet jūs naudojate elektrą, vandenį, dirbate, perkate dezinfekatorius ir už tai išleidžiate daugiau nei gavote“, – situaciją apibūdino verslininkas.
„Per viešąjį pirkimą gali konkuruoti tik mažindamas procentus už nemokamo maitinimo gamybą, – tvirtino pašnekovas. – Yra nustatyta maisto prekių suma – 1,52 Eur – ir maksimali suma už maisto paruošimą – 10 proc. Šiame dešimties procentų lygyje visi ir konkuruoja: kas pasiūlys aštuonis, kas septynis, kas keturis. Jei mokykla didesnė, jie pasiskaičiuoja, kad nepatirs didelio nuostolio, o kuo mažesnė...“
Pasidomėjus, kaip vis dėlto pavyksta pamaitinti vaikus, verslininkas neslepia: „Visi vagia.“ „Elektra, vanduo, patikros, nauji indai, naujos keptuvės – viskas nauja. Tai iš ko reikia tai paimti? Tiesiog krapštant centus nuo nemokamą maitinimą gaunančių vaikų“, – atskleidė vyras.
Nuo rugsėjo mokyklose ir darželiuose įvedamas naujas valgiaraštis, pagal kurį mokiniams ir ikimokyklinukams gaminamame maiste turės būti mažiau cukraus, bulvių, keptų produktų ir daugiau daržovių, žuvies. Verslininko teigimu, vienas iš reikalavimų – kasdien patiekiamas vien iš daržovių ruoštas patiekalas. „Apklausiau mokyklą, mokytojus – pas mus mokykloje nėra veganų, tačiau būsiu priverstas kasdien gaminti patiekalą iš daržovių, kurio beveik niekas nevalgys, – piktinosi vyras. – Yra toks įstatymo punktas, kad vienas patiekalas turi būti iš mėsos, o kitas – iš daržovių. Nei šaukšto grietinės, nei sviestuko – nieko.“
Verslininkas teigė, kad bendravo ir su Kelmės rajono savivaldybe, tačiau, anot jo, gavo atsakymą, kad niekas dėl šios problemos nesikreipė. „Jei noriu būti sąžiningas, turiu dirbti už dyką arba imti paskolą ir dengti išlaidas. O jei nenoriu imti paskolos, turiu kitomis veiklomis kompensuoti išlaidas, – teigė vyras. – Kaip tai spręsti? Aš nepajėgiu. Vienas aš nepajėgiu.“
Kelmės rajono savivaldybė: tiekėjai yra pakliuvę į jiems nepalankią situaciją
Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas DELFI teigė, kad privačios įmonės, dalyvaudamos konkurse, žino visas sąlygas ir su jomis sutinka.
„Sutinku, kad šiandien, atsižvelgiant į kainas ir sumą, kuri skiriama vieno mokinio maitinimui, ta suma yra pakankamai maža, – teigė V. Jokubauskas. – Sutinku, kad, atsižvelgiant į pasikeitusius reikalavimus pakeisti valgiaraštį ir norą vaikus maitinti sveikiau, tai taip pat kainuoja brangiau. Tikrai tam tikra prasme tiekėjai yra pakliuvę į jiems nepalankią situaciją.“
S. Jokubausko teigimu, oficialaus kreipimosi dėl šios problemos Kelmės rajono savivaldybė nėra sulaukusi. „Jokio rašto neturime, nes tiekėjas, matyt, supranta, kad jis laimėjo konkursą, o pasikeitus sąlygomis, tektų skelbti naują. Nebent vyriausybė pakeltų nustatytą kainą – tai konkurso sąlygose yra įrašyta, – teigė Kelmės rajono savivaldybės atstovas. – Esu kalbėjęs su Socialinės paramos skyriaus vedėja dėl kreipimosi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl lėšų, skirtų vieno vaiko maitinimui, padidinimo.“
S. Jokubauskas negalėjo įvardyti, kiek Kelmės rajone yra tokių mokyklų, kuriose nemokamą maitinimą gaunančių vaikų yra daugiau nei tų, kurie patys perka maistą, tačiau įvardijo kitokią situaciją: „Yra nemažai tokių atvejų, kai apjungiama: tiekėjas laimi konkursą ir mažesnėje, ir didesnėje mokykloje. Tada gamina maistą vienoje įstaigoje ir veža į kitą.“
Savivaldybės atstovo teigimu, išgyventi maistu aprūpinant tik mažą mokyklą, sunku, todėl dažniausiai jas aptarnauja ir didesnėse mokyklose konkursą laimėjusios įmonės.