aA
Ilgos vasaros atostogos, dideli namų darbų krūviai, daug persenusių elementų mokyklų programose ir daugelis kitų problemų lemia, kad švietimo srityje atsiliekame nuo kaimyninių šalių, o švietimo būklės įtaka šalies ateičiai yra itin svarbi, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Kaip teigė N. Mačiulis, kokybės kartelė aukštosiose mokyklose yra vis dar per žema, todėl šiuolaikiniam darbuotojui neužtenka vien tik turėti diplomą, reikia turėti ir kompetencijų. Vis dėlto problemų reikėtų ieškoti ne tik netinkamame universitetų finansavimo modelyje, kuris verčia mokytis priimti kuo daugiau bet kokių studentų, tačiau ir giliau.

Pasak ekonomisto, didžioji dalis problemų ateina iš mokyklos, kur suteikiamas nepakankamas pasiruošimas universitetinėms studijoms ar aukštajam mokslui. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pagal mokymosi kokybės vidurkį vertinant pagrindinius kriterijus (matematinius gebėjimus, gebėjimą skaityti, suprasti ir interpretuoti tekstą bei gamtos mokslų išmanymą) mūsų moksleiviai atsilieka nuo visų kaimyninių šalių. Blogiausia, kad ši statistika nesikeičia ir moksleivių gebėjimai neartėja prie EBPO vidurkio.

„Labai įdomu tai, kad Estija pasivijo Suomiją, kuri ilgą laiką buvo tarp dešimties pažangiausių (EBPO narių - ELTA) valstybių, suteikiančių geriausias kompetencijas. Estijos sėkmės istorija iš dalies yra tai, kad jie labai sėkmingai kopijavo Suomijos švietimo sistemos modelį, jį diegė savo šalyje.

Kita Estijos sėkmės priežastis, ir tuo pačiu Lietuvos nesėkmės priežastis, yra ta, kad mes turime neproporcingai didelę dalį prastai besimokančių moksleivių - net 25 proc. Palyginimui, Estijoje tokių yra tik dešimtadalis. Tai yra pradinio, vidurinio mokymo sistemos, regioninės atskirties problema. Turime daug kokybiškų mokyklų didmiesčiuose, bet daugelyje miestelių, kaimų nėra galimybių mokytis geroje mokykloje su kvalifikuotais, motyvuotais mokytojais“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Kaip teigė ekonomistas, šią problemą nėra lengva išspręsti, tačiau vienas būdų - mokyklų konsolidacija, kurią įvykdė Singapūras, kur vienam mokytojui tenkantis moksleivių skaičius yra gerokai didesnis negu EBPO šalių vidurkis. Jie sąmoningai nusprendė, kad geriau turėti didesnes klases su kvalifikuotais ir gerai apmokamais mokytojais, negu turėti daug mažų klasių su vidutinės kvalifikacijos mokytojais.

„Pavyzdžiui, Vilniuje arba Kaune klasės yra didelės, kartais su 25 moksleiviais ir daugiau. Tačiau turime didelę dalį mokyklų, kur klasės yra mažos ir nesiekia 10 moksleivių. Tai yra netinkamai naudojamų išteklių pavyzdys, kuomet mes turime juos išskaidę po visą Lietuvą, todėl neturime galimybių mokėti adekvačių atlyginimų mokytojams. Nuo to nukenčia jų motyvacija ir mūsų gebėjimas pritraukti į šią specialybę labiausiai kompetentingus ir tam tinkamus asmenis“, - mano N. Mačiulis.

Kita problema, kurią įvardijo ekonomistas - neadekvačiai ilgas vasaros atostogų laikotarpis. Dabar jis jau šiek tiek sutrumpintas - vasaros atostogos trunka 10 savaičių, tačiau pagal rodiklius ir toliau išlieka vienas didžiausių ES. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje vasaros atostogos trunka apie 6 savaites.

„Tyrimai rodo, kad tos ilgos vasaros atostogos turi priešingą efektą negu tikimasi. Moksleiviai nepailsi, o per ilgas atostogas, trunkančias beveik 3 mėnesius, jie užmiršta, ką mokėsi. Tada pradeda jausti stresą, psichologinį spaudimą, kad artėja nauji mokslo metai. Moksleiviai išsimuša iš to ilgo mokymosi ritmo, todėl atostogos turi priešingą efektą - jie nepailsi, jaučia didesnę įtampą ir stresą.

Trumpinant vasaros atostogas būtų naudinga mažinti namų darbų kiekį. Beveik visą dieną mokykloje praleidęs mokinys grįžęs namo galėtų turėti daugiau laisvo laiko, o didžioji dalis žinių turėtų būti įgyjamos mokykloje, kur jis galėtų kreiptis į mokytoją, o ne mokytis namie savo laisvalaikio sąskaita“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Ekonomisto manymu, Lietuvos siekiamybė būtų lygiuotis į Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės pavyzdžius ir siekti bent mėnesiu dar sutrumpinti vasaros atostogas, taip išlaisvinant mokinius nuo užimtų vakarų ir streso, kurį jie jaučia po vasaros atostogų. Pasak jo, kaip matyti iš EBPO tyrimų rezultatų, neadekvatus mokymo programos išdėstymas per visus metus turi neigiamos įtakos tiek mokymosi kokybei, tiek rezultatams.

„Natūralu, kad ir programų kryptis taip pat turi būti peržiūrima. Pačių mokymosi programų turinys per pastaruosius 25 metus keitėsi labai mažai. Daugelis elementų, kuriuos mes ten randame, buvo tie patys ir 20 amžiuje. Ir tai yra blogai. Nereiškia, kad nereikia atsisakyti kažkokių specifinių gebėjimų, žinių kaupimo ar suvokimo, kaip įrodyti kai kurias teoremas, tačiau dabartiniai mokymosi metodai turi būti peržiūrimi iš esmės. Turbūt čia nereikėtų išradinėti dviračio, reikėtų pasižiūrėti, ką daro Suomija, Singapūras, kitos pažangiausios valstybės, ir tiesiog jas kopijuoti“, - Eltai sakė ekonomistas.

N. Mačiulis pridūrė, kad visos švietimo sistemos reforma dabar turėtų būti laikoma prioritetu, suvokiant šios problemos rimtumą ir įtaką ateities kartoms.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nausėda įvertino kitų metų biudžetą: pasaulis kalba apie krizę, o Lietuva trykšta optimizmu (163)

Buvęs SEB vyriausiasis ekonomistas, kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda įvertino kitų...

„Lidl“ – po atėjimo euforijos perdirbėjų pagirios (645)

„ Lidl “ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems...

Tyli dėlionė prezidento rinkimų šešėlyje: Karbauskis jau rikiuoja savo figūras (467)

Nors pastaruoju metu daugiausiai susidomėjimo kelia prezidento rinkimai, jų šešėlyje tyliai...

Rusijos ekspertas: padėtis tampa kur kas blogesnė papildyta (31)

Jungtinių Valstijų prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui pirmadienį Maskvoje susitinka su...

Pasikeitė degalų žymėjimas: ką daryti vietoj dyzelino įsipylus benzino (114)

Nuo lapkričio pirmosios visose Lietuvos degalinėse turėtume pamatyti naująjį kuro žymėjimą,...

Eilėje prie naujų sporto regalijų tyli juristė lenkia triukšmingus politikos vijurkus (29)

Gali būti, jog nuo ateinančio sausio šalies sporto ūkį tvarkys išimtinai moteriškos rankos....

Lenkijoje atverti paslaptingi tuneliai (16)

Daugiau nei 50 metrų gylyje iškasti Lenkijos Ksiažo pilies, esančios Valbžycho mieste, tuneliai...

Karti emigrantės patirtis: suklydau nusprendusi grįžti gyventi į Lietuvą (77)

Kodėl rašau: kol būsimi kandidatai matuojasi Prezidento, Merų postus, Opozicija ir Pozicija...

Supermodelio Giseles Bundchen istorija jos pačios lūpomis: stulbinantis populiarumas slėpė žiaurią tiesą (2)

Iš išorės supermodelio Giseles Bundchen gyvenimas gali atrodyti tiesiog tobulas ir net...

Finaliniai Šimonytės ir Ušacko debatai: diskutuos apie ekonomiką ir vidaus politiką (35)

Pirmadienį, 18.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) didžiojoje salėje vyks finaliniai dėl...