Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) ir NATO nepasimokė iš klaidų su Gruzija ir toliau viliasi, kad karus nukariauti galima diplomatiniame lygyje, „geriant kavutę“. Ir toliau dominuoja biurokratija – ES ministrai pirmadienį šaukiami į „skubų“ posėdį, kai pirmadienį Krymas jau gali nebebūti dalimi Ukrainos.
Tuo tarpu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius konstatuoja, kad Rusijos Federacijos Tarybos sprendimas leisti karinę intervenciją Ukrainoje – tas pats, kas karo paskelbimas. Vladimiras Putinas skelbia karą, prieš kurį dabartinė Ukraina yra iš esmės bejėgė.
Dar neseniai atrodė, kad Maidano pergalė V. Putiną suerzino, bet neišvedė jo iš pusiausvyros. Prieš porą dienų manyta, kad Rusija apsiribos „nematomu“ savo karių dalyvavimu Kryme. Vis dėlto tokios nuomonės pasirodė esančios klaidingos.
T. Janeliūnas: Vakarai gąsdino V. Putiną niekuo
T. Janeliūno teigimu, Rusijos žingsniai – blogiausio šiuo metu įmanomo geopolitinio scenarijaus vykdymas.
„Labai tendencingai ir labai aiškiai pildosi blogasis scenarijus, pagal kurį visa Krymo kontrolė patenka į Rusijos kariškių rankas. Kad ir koks būtų pretekstas, bet visa tai reikia vertinti kaip Ukrainos suverenumo pažeidimą ir iš esmės karinę intervenciją“, - kalbėjo politologas.
Pasak jo, Vakarų reakcija prie dabartinės padėties neabejotinai prisidėjo.
Anot pašnekovo, tiek Vakarų politikai, tiek Vakarų žiniasklaidos linijos aiškiai rodo, kad reakcija į Rusijos agresiją gali būti tiktai politinė – jokios aštresnės konfrontacijos.
„Net kalbant abstrakčiai apie tai, kokios sankcijos gali būti taikomos, yra kalbama apie tai, kad Vakarų lyderiai gali boikotuoti G8 susitikimą Sočyje. Kad gali nutraukti kokius nors susitikimus su V. Putinu. Galbūt netgi taikyti kažkokias ekonomines sankcijas. Bet bemaž visi pabrėžia, kad jokių karinių veiksmų negali būti. Tai yra aiškus ženklas, kad Rusija tikrai gali rizikuoti su kariniais veiksmais ir į tai bus reaguojama geriausiu atveju tiktai retoriškai“, - konstatavo T. Janeliūnas.
ES reakcija – „kavutės gėrimas“
Kartojasi ir ES delsimo politika. Kaimyninės Lenkijos premjeras nedelsdamas sušaukė diplomatijos ir kariuomenės vadus, Lietuva taip pat netyli, o ES ministrai padėtį Kryme aptarinės „skubiame“ posėdyje. Pirmadienį.
„Viskas vyksta biurokratiškai. Atrodo, „business as usual“: jokių ekstremalių priemonių nėra. Per savaitgalį galima vos ne visą Krymą skelbti Rusijos teritorija. Bet kokie vėlesni reagavimai jau bus labai sunkiai įmanomi“, - konstatavo T. Janeliūnas.
Pasak jo, jeigu Ukraina ryžtųsi atsišaudyti, tai reikštų „konvencinį karą“ prieš daug stipresnes Rusijos pajėgas. „Ukraina tokio karo, matyt, nesiryš pradėti viena. Kai tankai jau yra mieste, mojuoti politiniais pareiškimais yra per vėlu“, - sakė T. Janeliūnas.
Anot pašnekovo, ES diplomatija parodė esanti nepasiruošusi tokiai įvykių eigai.
„Visa tai vyksta žymiai greičiau. Ir būtent dėl to, kad V. Putinas supranta: Vakarai tokiems atvejams nėra pasirengę. Ir jie įsivaizduoja, kad pasaulyje toliau vyraus taika ir viską galima išspręsti labai diplomatiškai, geriant kavutę ir įsivaizduojant, kad pačioje Europoje karinių veiksmų nebegali būti“, - ironizavo T. Janeliūnas.
Ukrainos valdžia pasipriešinti negali
„Taip. Jie skelbia karą Ukrainai. Dabar klausimas – ką Ukraina atsakys“, - DELFI teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius, paklaustas, ar Rusijos Federacijos Tarybos sprendimas tolygus karo paskelbimui.
Pasak RESC analitiko, po Maidano triumfo susiformavusi nauja Ukrainos valdžia per silpna kaip nors priešintis.
Anot pašnekovo, Ukrainos valdžia kol kas nesuformavo kokios nors tvirtesnės pozicijos, bet Ukrainos kariškiai Kryme jau pareiškė neketinantys nusiginkluoti ir pasiduoti. Ir būtent čia gali būti nulemta tolesnė konflikto eiga.
„Jie ten yra, jie tikrai nėra nuginkluoti. Čia yra pirmoji grėsmė. O kitas klausimas – kaip atsakys Ukraina į Rusijos karo veiksmus. Įvairių gali būti scenarijų“, - teigė M. Laurinavičius.
O atrodė, kad V. Putinas tik rodo raumenis
Dar prieš porą dienų, kai Rusija iš bazių išleido karo laivyną ir sumanė rengti masyvius manevrus Ukrainos pašonėje, daugelis analitikų tai interpretavo kaip dar vieną „raumenų rodymą“, nekvepiantį rimtesne karine agresija. Tarp jų – ir M. Laurinavičius.
„Taip, aš ir neneigiu. Tikrai netikėjau, kad Rusija ryšis atvirai karinei agresijai. Nesitikėjau ne aš vienas“, - pripažino DELFI pašnekovas.
„O tai, kas vyksta dabar, yra karinė intervencija. Niekaip kitaip šiandien negalima to aiškinti“, - pridūrė jis.
Anot RESC eksperto, priešingai nei Gruzijos atveju, Rusija net neturi motyvo intervencijai. 2008 m. karas prasidėjo nuo incidento su Gruzijos kariuomene, o dabar Ukrainos kariai Kryme nėra paleidę nė šūvio.
„Dabar jie pradeda karinę intervenciją be jokio preteksto“, - konstatavo M. Laurinavičius.
Ar Rusija sustotų ties Krymu?
Paklaustas, ar galimas toks variantas, kai Rusijos pajėgos be didesnio pasipriešinimo „išvaduoja“ Krymą ir tuo konfliktas baigiasi, RESC analitikas tokio scenarijaus neatmetė. Vis dėlto jis pažymėjo, kad Ukraina turi galimybes Krymui taikyti rusiškus metodus.
„Ukraina turi visas galimybes Krymui atjungti iš karto visą elektrą. Ten, viduje, nėra jokių elektrinių. Antras dalykas – dar rimtesnis negu elektra. Krymas neturėtų gėlo vandens, jeigu jiems užtvenktų kanalą, per kurį eina gėlas vanduo iš Ukrainos. Ir jie neturi daugiau šansų, iš kur gauti gėlo vandens“, - aiškino M. Laurinavičius.
Tačiau pašnekovas neslėpė abejojantis, ar naujoji Ukrainos valdžia galėtų imtis tokių priemonių. „Ten visvien yra milijonai taikių gyventojų. Nemanau, kad kažkas ryžtųsi tai daryti“, - pažymėjo ekspertas.
Jis neslėpė nesuprantantis V. Putino logikos. Esą jeigu Rusija atplėš Krymą, jis jai „bus tiktai našta“. Esą jeigu Rusijos lyderis sumanys žygiuoti už Krymo ribų, jis rizikuoja nuosava galva.
„Jeigu jie iš tikro sugalvojo didesnę operaciją negu Kryme, manau, tai galėtų būti šito režimo pražūtis. Kryme teoriškai būtų galima modeliuoti variantą, kai Ukraina atsisako kažką daryti, „nuryja“ tą okupaciją ir bando visais diplomatiniais būdais kelti tą klausimą tarptautinėje arenoje – daug metų. Bet jeigu jie drįstų veržtis į Ukrainos teritoriją, nemanau kad Rusija yra pajėgi tam“, - sakė M. Laurinavičius.
Ką gali NATO? Iš esmės nieko
Pasak RESC specialisto, tikimybė, kad į Rusijos agresiją tiesiogiai reaguos NATO pajėgos, yra artima nuliui.
„Visų pirma, Ukraina nėra NATO narė, ir kolektyvinė gynyba jai negalioja. Antras dalykas – kad NATO imtųsi kokių nors veiksmų, jie turi turėti kokius nors karinius planus. Aš labai abejoju, ar NATO turi Krymo laisvinimo ar kliudymo Rusijai jį užimti planus. Vien karine prasme tų planų paruošimas užtruktų. O laiko čia nebėra. Jeigu V. Putinas šiandien pateikė (prašymą dėl intervencijos – DELFI), šiandien gavo, per valandą turbūt viskas buvo išspręsta. Manau, viskas. Simferopolyje ir Sevastopolyje pradės važiuoti tikrieji Rusijos kariai – ne tie, kurie bėgiojo su ginklais be skiriamųjų ženklų. Tikrieji Rusijos kariai su visa karine technika“, - reziumavo M. Laurinavičius.