Delfi TV laidoje „Delfi diena“ politologas Linas Kojala įvertino naujausius Lukašenkos grasinimus ir pabrėžia, kad tai jau toli gražu ne pirmas kartas, kai aidi tokie grasinimai.
„Tai anaiptol ne pirmas kartais, kai Lukašenka svaidosi žaibais ir mes tai turime suprasti kontekste. Žinoma, jis nėra traktuojamas kaip legitimus Baltarusijos lyderis – čia vienas dalykas. Antra, akivaizdu, kad šiandien Baltarusijos režimas, turiu omenyje Lukašenką, yra tiesiogiai susietas su Kremliumi, jo politika. Todėl labai sunku vertinti jį kaip gebantį priimti strateginės reikšmės sprendimus. Veikiau jis tiesiog yra neligitimaus režimo atstovas, todėl jo retorikos pervertinti nereikėtų“, – sako L. Kojala.
Anot jo, apie kažkokius teigiamus pokyčius Baltarusijoje kol kas net sunku įsivaizduoti, ir jų nebus, kol viską kontroliuoja Lukašenkos sistema.
„Nemanau, kad tiesioginė reakcija šiuo atveju yra labai reikalinga. Manau, kad Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės bei mūsų partneriai ES, atidžiai vertina geopolitinę situaciją, tai, kas vyksta Baltarusijoje, kur, vykstant pratyboms, bus dislokuojama ir yra dislokuojama Rusijos kariuomenė.
Tai kelia papildomą nerimą mūsų regionui, nes kyla abejonų, ar apskritai Baltarusijoje ateityje bus galima matyti kažką kitą, o ne Rusijos strateginių tikslų įgyvendinimą, bent jau tol, kol Baltarusiją kontroliuoja Lukašenkos sistema“, – svarsto politologas.
„Baltarusija taip pat kelia papildomų iššūkių Ukrainai. Potencialiai, jeigu vyktų karinė eskalacija, tai galėtų atverti papldomą frontą, kuris būtų labai netoli Kijevo.
Tai yra tiesioginė grėsmė Ukrainai, bet ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu Rusijos daliniai būtų dislokuojami Baltarusijoje nuolatiniam buvimui, iki šiol jų ten iš esmės nebuvo, išskyrus keletą išimčių, tuomet tai reikštų, kad Lietuvos turima beveik septynių šimtų kilometrų siena su Baltarusija iš esmės virstų tokio pat ilgio siena su teritorija, kurioje yra Rusijos kariuomenė“, – sako L. Kojala.
Laidoje taip pat paklausta, kaip reikėtų vertinti socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją.
„Žinoma, ją reikia vertinti atsargiai, bet tuo pačiu stebėti, kaip atskiros dėlionės detalės klijuojasi į bendrą paveikslą.
Šiuo atveju socialinių tinkų informacija yra mažytė dalis to, ką konstatuoja Vakarų šalių politiniai lyderiai, Vakarų šalių žvalgybos institucijos, kaip Rusijos pajėgų telkimą, kuris nesiliauja net ir pastarosiomis valandomis, atsižvelgiant į tai, ką sako JAV pareigūnai, tos derybos, kurios vyksta diplomatiniame lygmenyje, aiškių rezultatų kol kas nedavė ir karinės eskalacijos grėsmė išlieka“, – sako L. Kojala.
„Neduok dieve, jeigu sukelsite karą kartu su kitomis Baltijos valstybėmis - tai reikš jūsų valstybingumo ir jūsų vystymosi galą", - sakė A. Lukašenka.
Jis pridūrė, kad kreipiasi ne vien į Baltijos šalių vyriausybes, bet ir jų žmones.
„Be JAV palaikymo Lenkija ir Lietuva visam laikui liks niūrus Europos užkampis", - teigė Baltarusijos lyderis.
Maskva nemaloniai nustebino Vakarus, gruodį pateikusi dviejų sutarčių projektus Jungtinėms Valstijoms ir NATO. Pagal juos būtų sumažinta Vašingtono įtaka Rytų Europoje.
Reikalavimai pateikti Rusijai sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie sienos su Ukraina. Vakarai įspėja, kad tai gali būti didelio masto invazijos preliudija.
Tuo pat metu Rusija pasiuntė daug karių ir sunkiosios technikos į Baltarusiją, kaip skelbiama, dalyvauti pratybose.
