Politikas neatmeta galimybės ateityje siekti koreguoti prieštaringai vertinamą dokumentą.
"Įstatymas gal veiks, gal neveiks? Tačiau pasikeis valdžia ir įstatymą, manau, bus galima pakeisti",- Eltai sakė L. Talmontas.
Kaip ELTA jau skelbė, prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė Švietimo įstatymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dėstymas lietuvių kalba. Šiuo įstatymu nepasitenkinimą reiškia lenkų politikai.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra oficialiai pareiškusi nepasitenkinimą Lietuvos Seimo priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis. Ministerijos pareiškime rašoma apie "nusivylimą ir nerimą" dėl Lietuvos parlamento sprendimo, priimto prieš suinteresuotųjų valią, išreikštą lenkų švietimą ginančioje peticijoje, paremtoje 60 tūkst. parašų.
Pažymima, kad įstatymas priimtas, nepaisant daug kartų reikštų Lenkijos valdžios įspėjimų, nurodžiusių ir Lietuvos-Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutarties pažeidimo pavojų.
Pagal įstatymą, tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.
Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje - per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.
Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.
Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.