Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje paaiškėjo, kad šią kelionę finansavo partijos.
„Mane apstulbino toks pareiškimas, kad dėl įstatymo projekto rengimo kelionę Seimo nariams apmokėjo partijos. Aš, kaip komisijos pirmininkas, manyčiau, inicijuosiu kreipimąsi į tas partijas, kad jos pateiktų dokumentus, atsiskaitymo čekius ir greičiausia kreipsiuos į atitinkamas institucijas išsiaiškinti, ar tokia praktika galima, ar nebuvo kartais ir pačios partijos globojamos iš atitinkamų verslo struktūrų“, - trečiadienį po Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio žurnalistams sakė L. Kernagis.
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas, dirbęs D. Budrio darbo grupėje, nemato problemų dėl išvykos į Didžiąją Britaniją, nes „rengiant įstatymo projektus reikia pasižiūrėti, kokia praktika yra taikoma kitose valstybėse“.
„Mūsų darbo grupės planuose buvo numatyta tokia kelionė. Savo darbo planus buvome pateikę Seimo valdybai, tačiau, kai atėjo tas momentas ir reikėjo važiuoti į Didžiąją Britaniją, paaiškėjo, kad Seime nepakanka lėšų finansuoti tokiai kelionei. Todėl kreipėmės į savo partijas, o kadangi mes atstovaujame toms partijoms ir jos puikiai supranta, kad reikėtų tobulinti lošimų įstatymo reikalavimus, jos finansavo“, - žurnalistams aiškino E. Tamašauskas.
Pasak jo, darbo grupės atstovų kelionę į Didžiąją Britaniją finansavo Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir Socialdemokratų partijos.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstė dviejų darbo grupių - D. Budrio ir Žilvino Šilgalio rengtus Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektus. Posėdyje buvo išklausytas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Abiejų darbo grupių atstovai aiškino savo parengtų įstatymo projektų privalumus. Po diskusijų balsų dauguma Seimo Antikorupcijos komisija nutarė siūlyti Seimui svarstyti Ž. Šilgalio darbo grupės rengtą projektą. Taip pat planuojama atsižvelgti ir į kitos darbo grupės teikiamą projektą.
Pasak Ž. Šilgalio, jo projekte yra siūlomas griežtesnis azartinių lošimų reguliavimas ir didesnė atsakomybė. Jo nuomone, negalima liberalizuoti šios srities ir laikyti tai kaip bandelių prekyba, kuri nedaro jokio socialinio poveikio visuomenei.
„Ši rinka privalo būti prižiūrima ir reguliuojama. Tai, kas vyksta dabar, yra labai blogai, nes vyksta chaosas, žmonės vis labiau prasilošinėja. Tokie dalykai visose civilizuotose valstybėse yra reglamentuojami ir reguliuojami. Lietuva neturi būti išimtis“, - žurnalistams tvirtino Ž. Šilgalis, nepritariantis lošimų automatų atsiradimui „ant kiekvieno kampo“.
Tuo tarpu E. Tamašauskas atmeta priekaištus dėl ketinimų azartinių lošimų srityje esą „viską liberalizuoti“.
„Be jokios abejonės, socialinė atsakomybė visą laiką yra ir tie patys verslo subjektai prisiima tą socialinę atsakomybę. Kita vertus, yra ir kontroliuojančios institucijos“, - sakė jis žurnalistams.
E. Tamašauskas tikisi, kad abiem darbo grupėms pavyks rasti sutarimą ir rudenį naujos redakcijos Azartinių lošimų įstatymas bus priimtas.
Kaip primena ELTA, birželio 20 d. Seimo Antikorupcijos komisijos narys Ž. Šilgalis su 25 Seimo narių grupe kreipėsi į šios komisijos pirmininką L. Kernagį su prašymu įvertinti ir pradėti tyrimą dėl galimai korupcinių aplinkybių rengiant Azartinių lošimų įstatymą.
Anot prašymą pasirašiusių Seimo narių, būtina išsiaiškinti, kodėl dar nuo 2006 m. rengiamas įstatymas vis nepriimamas, įstatymo rengimui trukdoma, procedūros vilkinamos, nors visi pripažįsta, jog dar 2001 m. priimtas įstatymas yra pasenęs ir neatitinka daugelio dabar būtinų reglamentų.
Rašte atkreipiamas dėmesys, jog kol įvairiais būdais trukdoma priimti įstatymą, aiškiai reglamentuojantį ir reguliuojantį lošimų rinką, klesti nelegalūs internetiniai lošimai, ne tik darantys didelę žalą visuomenei, bet ir didžiulę finansinę žalą valstybei.